Kauno miesto mero V.Matijošačio šeimos draugė teisėja L.Tamulionienė jo veikloje nenustatė jokios „nusikalstamos veiklos“

Teisėja Larisa Tamulionienė : „Kauno meras Matijošaitis Kauną plėšia teisėtai“ (pildome)

Aurimas Drižius

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė mano, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis plėšia miestą visiškai teisėtai, mero ir jo parankinių veikloje nėra „jokių nusikaltimo požymių“.

Tačiau LL šaltiniai stebisi, kaip ponia Larisa apskritai  apsiėmė nagrinėti bylą, kuri susijųsi su V.Matijošaičiu.  Mat teisėjos vyras, buvęs Panemunės policijos komisariato viršininkas Alvydas Tamulionis ilgus metus vadovavo tam pačiam medžiotojų būreliui „Alsa“, kuriam priklauso ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. A.Tamulionis girtas padarė avariją dar 2014 m., o 2015 m. buvo rastas negyvas savo namuose. Šią žinią DELFI patvirtino Kauno apskrities VPK viršininkas Darius Žukauskas. „Šiuo metu tiriamos dvi mirties versijos – savižudybė arba nelaimingas atsitikimas“, – teigė D. Žukauskas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/crime/zinomas-kauno-advokatas-a-tamulionis-rastas-negyvas.d?id=67845446
 

A.Tamulionis daug metų buvo policijos komisariatų viršininkas ir daugiametis medžioklės būrelio „Alsa“ pirmininkas.Šiame būrelyje nariai yra tik policininkai, prokurorai ir teisėjai bei keli žymūs verslininkai. Tarp jų ir meras Matjošaitis. Šis su Tamulioniu buvo pažistamas ir draugavo daugelį metų.

Kodėl teisėja Tamulionienė nenusišalino nuo bylų, surištu su meru Matjošaičiu, savo šeimos draugu?

Šis klausimas buvo išsiųstas Kauno miesto apylinkės teismui, tačiau jokio atsakymo redakcija nesulaukė.

Tačiau minėto ekspolicininko medžiotojų klubo prezidentas Mikas Petrauskas buvo labai nepatenkintas, sulaukęs LL skambučio : „man iš karto atsirado antipatija tamstai, nes jūs nežinote, kas buvo mūsų klubo pirmininku…taip, mūsų būrelio prezidentu kažkada buvo Alvidas Tamulionis. Mūsų klubas veikia jau apie 30 metų ir yra tinkamai valdomas…atsiprašau, su savo kolegų žmonomis aš tik labas ir viso gero (paklaustas apie A.Tamulionio žmoną teisėją). Taip, V.Matijošaitis yra mūsų klubo sarašuose, o ar jis deklaravęs tą narystę, man neaišku“. 

Kaip žinia, advokatas Saulius Dambrauskas kreipėsi į prokuratūrą dėl Kauno miesto mero V.Matijošaičio įteisinti miesto turto grobimo.

Tačiau Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų turimo prokuroras Valentinas Alekna nusprendė, kad ši schema, kaip apiplėšti Kauno miestą per tariamus visuomeninės paskirties žemės sklypo pardavimo aukcionus, kurie atitenka V.Matijošaičio šeimos nariams, nėra jokia nusikalstama veikla. Nes sprendimus dėl sklypo paskirties pakeitimo priima V.Matijošaičio už trumpo pavadžio laikoma Kauno miesto taryba, kuri visada balsuoja „už“ tokius sandėrius.

Būtent taip nutiko su kelių hektarų žemės sklypų Kaune, Šančiuose, Vokiečių g. 166 (nuotr. viršuje) – mero Visvaldo Matijošaičio sūnus jį įsigijo, kaip sako vietos žmonės, už 1 tūkstantį eurų. Kaip tai įmanoma?

Mat brangūs savivaldybės žemės sklypai parduodami kaip „visuomeninės paskirties“, kurioje jokios komercinės statybos negalimos. Žinoma, tokių sklypų niekam nereikia, ir aukcione jų kaina krenta tol, kol juos įsigyja V.Matijošaičio sūnūs. Tada iš karto Kauno miesto savivaldybė pakeičia sklypo paskirtį, ir jie tampa „komerciniais“.

Visa ši komercinė-kriminalinė schema yra gerai žinoma ir premjerui Sauliui Skverneliui, kurį palaikyti prezidento rinkimuose kvietė V.Matijošaitis, tiek ir prezidentui G.Nausėda, kurio vyriausias patarėjas Povilas Mačiulis prieš tai ėjo V.Matijošaičio vyr. patarėjo pareigas.

 Tačiau visa tai įkyrėjo advokatui Sauliui Dambrauskui, kuris Šančių bendruomenės įgaliotas kreipėsi į prokuratūrą dėl tokios žemės užgrobimo schemos.

S.Dambrauskas atsakė į LL klausimus:

– Kaip baigėsi tą istorija su žemės sklypo Vokiečių gatvėje, kurį įsigijo V.Matijošaičio sūnūs?

– Apskundžiau apylinkės teismo nutartį Kauno apygardos teismui, tačiau šis sprendimo dar nepriėmė. Jie tą bylą spręs „rašytine tvarka“ ir aš nemanau, kad sprendimas bus kitoks. Manau, kad tai tiesiog formali procedūra, kuri bus užbaigta, ir tiek.

– Netikite, kad teismas įpareigos pradėti prokuratūrą kažkokį tyrimą?

– Tikrai ne, nes kiekvienas teisėjas nenori sau papildomo galvos skausmo ir ypač baudžiamojoje teisėje jie yra be galo formalistai, ir ieško įvairių priemonių, kad skundus atmesti. Parašys, kad ne taip paklausta, ne taip parašyta. Teismo prašiau panaikinti prokuratūros nutarimus, tai teismai dalyje savo nutarimo būtinai parašo, kad tokio prašymo negali būti, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu. Vyksta tokie teisinė ekvilibristika, arba kaip aš vadinu, sofistika. Jiems tai įdomiau, nei nutarimo esmė ir prasmė.

– O tai ką apie tai mano Kauno taryba?

– Juk visa Kauno miesto taryba sėdi Matijošaičio kišenėje, tai apie ką čia kalbėti?

– Bet tai gal jiems gėda?

– Baikite, jūs juokaujate, ten tokio jausmo apskritai nėra. Jie dabar daro naujus cirkus – Kauno taryba yra priėmusi nutarimą dėl Kauno rajono prijungimo. Nors tam visi priešinasi, tačiau po Kauno rajoną vaikšto miesto savivaldybės žmonės, kurie renka parašus, ir meluoja sakydami, kad jeigu jų neprijungs prie Kauno, tai prijungs prie Jonavos. Tai tada žmonės išsigąsta ir kai kurie pasirašo. Kai buvo priiminėjamas sprendimas dėl rajono prijungimo, taryboje vyko tikras cirkas. Pirmiausia, kad toks klausimas darbotvarkėje atsirado likus dviem valandoms iki posėdžio. Kitas dalykas, kad nuo to klausimo nusišalino ar ne trečdalis tarybos , nes jie neva turi interesą – gyvena rajone ir pan. Galiausiai visų atsistatydinimą taryba atmetė ir visus vėl gražino. Buvo aibė procedūrinių pažeidimų, tik tiek, kad niekas jų dar neskundė. Žmonės tiesiog nesiryžta priešintis toms nesąmonėms. Jūs manote, kad kokia Kauno rajono bendruomenė imasi priešintis tokiems sumanymams? Ne, nes visi bijo, nežino, kuo čia baigsis. Nes Kauno savivaldybė dažnai samdo advokatus, ir bando prisiteisti išlaidas iš tų, kurie bando su ja bylinėtis. Pvz., byloje dėl medžių savivaldybė prašė iš mūsų priteisti net 17 tūkst. eurų. Nors teismas beveik visus mūsų prašymus patenkino – tuos medžius nustojo pjauti, atsisakė kai kurių projektų, tačiau savivaldybė vis tiek reikalavo iš mūsų priteisti 17 tūkst. eurų. Nes ji pasamdė pačią brangiausią advokatų kontorą Lietuvoje, nors pačioje savivaldybėje dirba bent 20 teisininkų. Lygiai tas pats vyko ir su mokyklų reforma – tėveliai bandė ginti viešąjį interesą, tai savivaldybė bandė iš jų prisiteisti 11 tūkst. eurų. Visa laimė, kad teismas suprato, kad savivaldybė pati turi savo juristus, ir tos išlaidos yra nepagrįstos. Po tokių visų bylų savivaldybė bando pasiekti, kad žmonės nedrįstų kreiptis teismus, nes nežinia kuo čia gali pasibaigti. Pvz., dėl Kauno rajono prijungimo – kažkas tokį tarybos sprendimą gali skųsti, tačiau gali skųsti tik Kauno rajono gyventojai ar bendruomenė. Pirmiausia tokia turi atsirasti. Nors mums daug kas skambina, ir sako, kad reikia kažką daryti. Atsakau – imkis iniciatyvos, ir tada advokatas gali surašyti skundą ir kreiptis į teismą. Pirmiausia juk ne advokatas kreipiasi į teismą, o turi būti žmogaus interesas. Tačiau žmonės yra išsigandę ir to daryti nesiryžta. Dabar yra toks laikas, kad žmonės yra gąsdinami visokiomis ekonominėms priemonėmis. Manau, kad tai nenormali situacija.

– O ką žinote apie Kauno policijos skandalą?

– Nieko, nes tai, kas yra viešai paskelbta, nėra jokia naujiena.  Niekas nenustebo, nes senais laikais vyko tokie dalykai ir matyt, kad niekas nepasikeitė. Aišku, gerai, kad juos sugavo, tačiau klausimas, koks bus rezultatas. Tačiau aš manau, kad visose šiose santykiuose išlįs sąsajos ir su Kauno valdžia.

– Manote, kad ir Kauno valdžia čia įsivėlusi?

– Aš nemanau, tik sakau, kad tas oligarchijos įsitvirtinimas Kaune yra neteisėtas, ir anksčiau ar vėliau tos oligarchijos interesai ims gąsdinti ir centrinės valdžios institucijas. Tada, kad Lietuvos valdžia supras, kad Kaunas gali tapti per daug nepriklausoma oligarchine valstybe valstybėje, kuri centrinei valdžiai gali nelabai ir paklusti, nes turės savo finansus. Tie keli konkretūs projektai, kad savivaldybė pardavė „visuomeninės“ paskirties projektus, mes juos nagrinėjome, ir dalyvavome jų pristatyme. Tačiau policija tame neįžiūrėjo korupcijos apraiškų, ir aš nemanau, kad Kauno apygardos teismas dėl tokios praktikos priimtų kokį nors originalų sprendimą. Manau, kad apygarda tiesiog pakartos apylinkės teismo nutartį. O teismas narsto visai kitus dalykus, nei tu surašai skunde, pradeda kalbėti apie tai, ko nebuvo, arba apie nesusijusius klausimus, kad buvo užbaigta procedūra, ir jos niekas neskundė. Jeigu aš neturėsiu moralės, tai ir aš sugebėsiu argumentuoti bet kokią nesąmonę, ir įrodysiu, kad juoda yra balta, o balta yra juoda.

– Taip, tačiau tai jau kita problema, nes teismas niekaip neatsako už savo sprendimus?

– Taip, absoliučiai, ir teismas gali daryti ką nori. Kaip aš visą laiką kartoju, kad viską lemia vidinė valia, o jau motyvaciją visada sugalvosiu. Jeigu teismas vis dėlto nuspręs, kad čia vis dėlto netvarka, tai čia yra juokas – teismas tik perkels iš mano skundo motyvus, ir nurodys, kad neatlikus tyrimo negalima daryti išvados, kad čia nėra nusikaltimo sudėties, nes yra akivaizdu, kad tokiu būdu yra plaunamas valstybės turtas. Tačiau dažniausiai teisėjas pagalvoja : ai, visi taip daro, tai kodėl aš turėčiau būti kitoks?“.Paskui dar kas nors ims priekaištauti, kaip tie atskalūnai advokatai, kurie čia drumsčia vandenį. Juk „Kaunas tvarkosi“. Vienintelė teisėja Giačaitė vadinamojoje medžių byloje parodė drąsą, ir tada per Aukščiausiąjį teismą mes apgundėme visas kitas nutartis. Pirma medžių byloje mus nubaudė baudomis, teismas net atmetė apeliacijas, ir esant tokiai situacijai, tik kitiems asmenims ji viską apvertė aukštyn kojomis, ir pasakė, kad policija buvo neteisi. Remiantis šia nutartimi, mes atnaujinome procesus ir Aukščiausias teismas visose bylose panaikino baudas. Štai ką reiškia vieno žmogaus drąsa.

Teisėjos išmintis, kad išvagiant Kauno miesto turtą, nebuvo „padaryta jokia nusikalstama veika“

Advokato Sauliaus Sambrausko skundas Kauno apygardos teismui:

Kaunas

1. Kaip pareiškėjas 2019-06-14 pateikiau skundą (toliau – Skundas), kuriame nurodžiau faktines aplinkybes leidžiančias pagrįstai manyti, kad Kauno mieste yra suformuota teisinė aplinka, pagal kurią veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema. Pasinaudojant šia schema savivaldybei priklausantis žemės sklypas, kuris yra patrauklioje vietoje, tačiau jo naudojimo paskirtis neturi komercinio patrauklumo (pavyzdžiui „visuomeninės paskirties”), yra parduodamas aukcione ženkliai sumažinant net ir jo nominalią kainą. Tokį žemės sklypą įsigyja su savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, kurie vėliau pasinaudoja tik per savivaldybės diskreciją atsirandančia galimybe pakeisti žemės paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Taip vien tik administracinės procedūros būdu daug kartų padidinama įsigyto žemės sklypo vertė.
2. Taigi administracinių procedūrų pagalba pakeitus aukcione įsigyto „visuomeninės paskirties” žemės sklypo paskirtį į komerciškai patrauklią, tas pats žemės sklypas įgyja didžiulę komercinę vertę, kuri jau atitenka šį „nereikalingą” žemės sklypą pigiai įsigijusiam asmeniui.
3. Konkretus iliustruojantis atvejis yra Vokiečių g. 166 Kaune. Čia „nereikalingo” žemės sklypo pardavimą per aukcioną inicijavo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, kurio vedėjas Nerijus Valatkevičius. Vėliau to paties, jau privataus, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano keičiant jo paskirtį projekto vadovė – Rūta Valatkevičienė (N.Valatkevičiaus sutuoktinė).
4. Skundą išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė Adelina Lukošiūtė (toliau – Tyrėja) pateiktoje informacijoje neįžvelgė galimos nusikalstamos veikos ir 2019-07-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-03-00460-19).
5. Dėl šio nutarimo pateikiau skundą prokurorui.
6. Be kita ko, iliustruodamas galimos nusikalstamos schemos veikimą prokurorui papildomai nurodžiau dar keletą epizodų, susijusių su žemės sklypų pertvarkymu bei privatizavimu, kaip galimų schemų „variacijas”. Tame tarpe nurodžiau ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį, kurioje LAT taip pat atkreipė kai kurių valstybės institucijų dėmesį į konkrečioje byloje pastebėtą ydingą teisės taikymo praktiką Kauno mieste.
7. Savo skunde prokurorui prašiau:

• panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės Adelinos Lukošiūtės 2019-07-08 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-03-00460-19), ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skunde nurodytus duomenis, bei
• Pradėti ikiteisminį tyrimą remianti Lietuvos aukščiausiojo teismo 2018-04-09 atskiroje nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018) nustatyta informacija.

8. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, išnagrinėjęs mano skundą, priėmė 2019-07-30 nutarimą (toliau – Prokuroro nutarimas), kuriuo nutarė atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano 2019-06-14 skundą dėl žemės sklypų privatizavimo korupcinės schemos Kaune taikymo.
9. Skundžiamame nutarime Prokuroras inter alia nurodė, kad dėl atskirų epizodų nėra duomenų, jog būtų pasinaudota konkrečių procedūrų apskundimo galimybėmis, o dėl LAT atskirojo skundo – jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie galioja.
10. Nesutikdamas su Prokuroro nutarimu jį nustatyta tvarka apskundžiau ikiteisminio tyrimo teisėjui.
11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Larisa Tamulionienė (toliau – Teisėjas) 2019-09-17 nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) atmetė mano skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos 2019-07-30 nutarimo. Ši nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
12. Teisėjas faktiškai nenagrinėjo Skunde pateiktų motyvų, pakartojo Prokuroro nutarimo motyvus ir nurodė, kad susipažinusi su medžiaga pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, skundo nagrinėjimo medžiaga, prokuroro skundžiamu nutarimu iš esmės pritaria 2019 m. liepos 30 d. prokuroro nutarimo motyvams ir laiko juos pagrįstais. Teisėjas nurodo vienintelį motyvą, kad skunde advokatas Saulius Dambrauskas nurodo jo nuomone faktus, tačiau atlikus aplinkybių patikslinimą jie nepasitvirtino ir laikytini nepagrįstais, todėl Prokuroro nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o skundas atmetamas.
13. Tokie teisėjo motyvai nepagrįsti, kadangi jis nenurodė, kokie faktai, kuriais Skunde grindžiamas korupcinės schemos egzistavimas nepasitvirtino:
14. Ar nepasitvirtino faktas, kad yra Kauno mieste nustatytas teisinis reguliavimas leidžiantis parduoti visuomeninės paskirties žemę ir ją pardavus pakeisti jos paskirtį pagal gretimybes tokiu būdu per administracinę procedūrą daug kartų padidinant turto vertę, kurios kaina lieka turtą iš valstybės (savivaldybės) įsigijusiam asmeniui?
15. Ar nepasitvirtino faktas, kad tokiu būdu faktiškai pusvelčiui yra parduotas visuomeninės paskirties žemės sklypas esantis Vokiečių g. 166 Kaune, o jo paskirties pakeitimą parengė ir jos pakeitimu rūpinosi miesto vyriausiojo architekto sutuoktinė?
16. Ar buvo ištirtas ir nepasitvirtino faktas, kad žemės sklypą Vokiečių g. 166 Kaune įsigijo su Kauno savivaldybės administracija ir jos vadovais susiję asmenys, kurie pakeitus žemės sklypo paskirtį per šią papildomą administracinę procedūrą įgijo didžiulį turto viršpelnį?
17. Ar nepasitvirtino kiti Skunduose minimi faktai, kurie leidžia Teisėjui konstatuoti, kad ir neatlikus jokio ikiteisminio tyrimo jie tiesiog nepasitvirtino?..
18. Skundu nėra siekiama užginčyti konkrečias administracines procedūras, kadangi Pareiškėjas nėra nei vieno šių teisinių (nei materialinių, nei procesinių) santykių dalyvis.
19. Skunde Prokurorui papildomai buvo nurodyta, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-133-219/2018, priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Kauno miesto merą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus faktus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų keičiant valstybinės žemės sklypo Kaune, V. Krėvės pr. 108, nuomos sutartį, keičiant sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, išduodant statybos leidimus ir organizuojant bei tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sukūrusių prielaidas privatiems juridiniams asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis. Ši nutartis buvo pagrindas pradėti realų tyrimą dėl teisės pažeidimų, kuriuos konkrečioje byloje nustatė Lietuvos aukščiausiasis teismas, o šioje byloje išnagrinėtos faktinės aplinkybės yra tik dar vienas korupcinių schemų įgyvendinimo pavyzdys iliustruojantis Skunde išdėstytus motyvus.
20. Taigi, pavyzdžiui, aplinkybė, kad pagal atliktą patikrinimą paaiškėjo, jog dėl LAT atskirojoje nutartyje iškeltos teisės pažeidimų problemos buvo padaryti valstybės tarnybos įstatyme numatyti tarnybiniai nusižengimai, tačiau valstybė, juridinis asmuo etc. nepatyrė didelės žalos, kuri yra būtinas nusikalstamos veikos – tarnybinių pareigų neatlikimo – sudėties požymis ir dėl to jokia teisinė atsakomybė taikyta nebuvo bei prokurorui ginti viešąjį interesą nėra pagrindo; arba, pavyzdžiui, aplinkybė, kad minėtoje LAT byloje Kauno savivaldybės atstovai palaikė privačių asmenų teisinę pozicij ą priešingą valstybės bei viešajam interesui, – nėra Skundo dalykas.
21. Taigi Skundas nėra nei procesinis (susijęs su Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2018-06-15 nutarimu), nei procedūrinis (konkrečių teritorijų planavimo procedūrų) dokumentas, o jame pateikti pavyzdžiai laikytini tiktai korupcinės schemos veikimo bei su ja susijusių pasekmių iliustraciniais (labiau ar mažiau tinkamais) pavyzdžiais.
22. Taigi dėl tokių motyvų pagrindo prieštarauti nėra.
23. Tačiau negalima sutikti su motyvais, kuriais remiantis Prokuroras neįžvelgė pagrindo pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminį tyrimą, o Teisėjas pripažino tokius Prokuroro motyvus pagrįstais ir teisėtais.
24. Tik atlikus išsamų tyrimą galima būtų nustatyti, ar ta didžiulio masto žala, kuri akivaizdžiai atsiranda pagal pateiktus duomenis dėl įteisintos žemės sklypų pardavimo schemos, yra susijusi su nusikalstama veika.
25. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami balsų dauguma ir politinės daugumos valia sąlygoja tokio teisinio reguliavimo nustatymą, kuris gali sukurti sąlygas korupcinės schemos legitimumo įvaizdžiui, nesudaro pagrindo procesine prasme atsisakyti tirti konkrečias teisines pasekmes atsirandančias dėl padarytos žalos, šios žalos atsiradimo priežastis bei konkrečių asmenų kaltę.
26. Išvados, kad, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 „detaliojo plano keitimu numatomas žemės naudojimo būdas neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ” arba „ Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, detaliojo plano patikrinimo aktas galės būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka”, arba kad „patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas <…> yra paskelbtas nuo 2018-07-10 ir galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau duomenų apie pasinaudojimą įstatymo numatyta apskundimo teise nenustatyta” ir t.t. nėra susijusios su skundo turinio esme. Todėl pažymėtina, kad nei Tyrėja, nei Prokuroras, nei Teisėjas faktiškai netyrė Skunde nurodytos korupcinės schemos pagal nurodytus iliustracinius epizodus, o visą tyrimą sukoncentravo į Skunde paminėtų atskirų iliustracinių epizodų procesinio bei procedūrinio teisėtumo įvertinimą.
27. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima ištirti tokias aktualias aplinkybes, kaip pavyzdžiui:

• kokių pareigūnų sprendimais yra inicijuotas visuomeninės paskirties žemės sklypų pardavimas prieš tai nepakeitus jų paskirties;
• keli aukcionai buvo surengti parduodant, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 visuomeninės paskirties žemės sklypą (nepakeitus jo paskirties), ir kokio dydžio suma buvo sumažinta sklypo kaina jo pardavimo procedūrų metu nuo pradinės pardavimo iki galutinės pardavimo kainos (t.y. kokio masto žala padaryta);
• koks, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 žemės sklypo kainos pasikeitimo skirtumas vien dėl įvykdytos administracinės procedūros, t.y. kiek žemės vertė (pagal pirkimo ir pardavimo rinkos kainas) pasikeitė vien dėl to, kad buvo pakeista jo paskirtis;
• koks giminystės ryšys yra tarp Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus ir, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano rengusios projekto vadovės Rūtos Valatkevičienės;
• koks administracinis vaidmuo šiame procese teko Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui N.Valatkevičiui revizuojant projektą, kurio projekto vadovė R.Valatkevičienė, ir ar ta aplinkybė, kad šie asmenys tikėtina yra sutuoktiniai, nesukūrė korupcinės aplinkos ir rizikos;
• koks žemės sklypus įsigijusių asmenų (įmonių akcininkų) ryšys su Kauno miesto savivaldybės vadovais, pareigūnais ir j ų šeimos nariais, ir ar tie ryšiai nesąlygoja visuomeninės paskirties žemės sklypų įsigijimo su užtikrinta galimybe vėliau pakeisti j ų paskirtį esmingai padidinant jų vertę;
• kas ir kada parengė bei inicijavo tuos Bendrojo plano pakeitimus, kurie sąlygojo tokios korupcinės schemos atsiradimo galimybę ir praktinį įgyvendinimą (t.y., tuos BP pakeitimus, kurie šiuo metu leidžia žemės paskirtį pakeisti pagal gretimybes nekeičiant Bendrojo plano ir išvengiant atitinkamų procedūrų).

24. Skundo nagrinėjimo procese faktiškai nebuvo tirtos ir nesiaiškintos nurodytos korupcinės schemos detalės; nesiaiškinta, kiek pagal tokią schemą Kaune jau yra parduota arba rengiama parduoti žemės sklypų nepakeitus j ų paskirties, kai tokia paskirtis galėtų būti pakeista prieš tai, kai žemės sklypai atiduodami pardavimui per aukcioną. Netirta, kokio masto žala valstybei yra padaryta vien dėl to, kad parduodant žemės sklypus nepakeitus j ų paskirties (kai ji gali būti pakeista) nėra gaunama reali turto pardavimo kaina, o vėliau, šią kainą padidinus vien administracinėmis procedūromis, kainos skirtumą pasisavina privatūs asmenys.
25. Išvados grindžiamos viešojo intereso problemos perkėlimu į subjektyvinių teisių bei interesų lygmenį. Tai iliustruoja motyvai apie galimybę apskųsti atitinkamus administracinius sprendimus arba motyvai apie tokios galimybės nepasinaudojimą. Administracinių teismų praktikoje teisė kreiptis į teismą yra griežtai siejama su asmens teisiniu suinteresuotumu. Todėl fiziniai asmenys, kurie neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo, negali ginti viešojo intereso, o jų skundus teismui atsisakoma priimti. Teisė ginti viešąjį interesą pripažįstama tik įstatyme nustatytiems asmenims, inter alia savivaldybėms ir prokuratūrai. Taigi kadangi galimas viešojo intereso pažeidimas atsiranda iš savivaldybės bei jos pareigūnų veiksmų, tai ginti viešąjį interesą turi galimybę ir priedermę tik prokuratūra. Tuo tarpu fiziniai asmenys tokios galimybės neturi ir apie pažeidimus gali tik informuoti atitinkamas institucijas. Todėl pasinaudojimas ar nepasinaudojimas galimybe apskųsti atitinkamus sprendimus yra griežtai siejami su asmens subjektyvinės teisės turėjimu ir šios teisės pažeidimu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokie motyvai yra nukrypimas nuo Skundo esmės ir tėra formalus biurokratinis atsirašinėjimas.
26. Jau minėta, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegijos atskiroji nutartis, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-133-219/2018 buvo tapusi realiu pagrindas pradėti realų tyrimą dėl teisės pažeidimų, kuriuos konkrečioje byloje nustatė Lietuvos aukščiausiasis teismas, tačiau prokuratūra pagal šį pranešimą (kaip paaiškėjo) nors ir atliko tyrimą, tačiau taip pat neįžvelgė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą; o procesiniai sprendimai, kaip nustatė Prokuroras, jau yra priimti ir galiojantys. Tačiau nagrinėjamu atveju šioje byloje LAT išnagrinėtos faktinės aplinkybės yra tik dar vienas korupcinių schemų įgyvendinimo pavyzdys iliustruojantis Skunde išdėstytus motyvus, dėl kurių tik atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą galima būtų nuspręsti, ar yra padarytos nusikalstamos veikos. O kaip iliustruojantis pavyzdys šis atvejis neturi savarankiškos procesinės reikšmės.
27. Analogiškai vertintina ir pateikta papildoma informacija apie kitus objektus, kad, pavyzdžiui, siekiama pakeisti žemės sklypo, esančio Kęstučio g. 27 Kaune, paskirtį iš visuomeninės į gyvenamąją. Išsamesnė informacija apie šiuos komercinius sandorius teisiniuose santykiuose nedalyvaujantiems asmenims nėra ir negali būti prieinama, tačiau bendrame korupcinės schemos atskleidimo nagrinėjime šis atvejis taip pat galimai iliustruoja šios schemos veikimą ir pagrindą inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir viešojo intereso gynimą, o ne konkrečių teritorij ų planavimo procedūrų neteisėtumą.
28. Todėl pagal pateiktus duomenis tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų pagrindas spręsti dėl nusikalstamų veikų buvimo ar jų nebuvimo. Todėl Teisėjo nemotyvuota nutartis laikytina nepagrįsta ir todėl neteisėta.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais p r a š a u :

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Larisos Tamulionienės 2019-09-17 nutartį, kuriuo atmestas mano skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos 2019-07-30 nutarimo.

ADVOKATAS SAULIUS DAMBRAUSKAS