Teisėja J. Kolyčienė išaiškino, kad jeigu E.Masiulis neatidirbo už kyšius, tai kyšių ir nebuvo (pildoma)

Teisėja J. Kolyčienė išaiškino, kad jeigu E.Masiulis neatidirbo už kyšius, tai kyšių ir nebuvo

Aurimas Drižius

Eligijų Masiulį ir visą nusikalstamą „MG Baltic” koncerną išteisinusi tokia Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Kolyčienė Žinių radijo laidoje išaiškino, kad Kurlianskis buvo kaltinamas tuo, kad mokėjo liberalams už konkrečius darbus – norėdamas, jog būtų priimtos tam tikrų teisės aktų pataisos. Tai yra – Vartojimo kredito įstatymo projektas, Seimo nutarimas dėl kelio Vilniaus – Utena projekto, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas ir kiti, kurie plačiai buvo nušviesti žiniasklaidoje.

„Visos šios įtakos darymo laikotarpis pasibaigė 2016 metų sausio mėnesį. Ir nė viena iš R. Kurlianskui kaltinime inkriminuotų norimų teisės aktų pataisų Seime nebuvo priimtos. Kitaip sakant – jis negavo to, ko tikėjosi“, – laidoje pasakojo teisėja Kolyčienė.

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/tiesioginiame-eteryje-teiseja-isnagrinejusi-politines-korupcijos-byla?video=1&fbclid=IwAR0c6_pZOrSXbfHwhPMQcye36xnh44y4ZoC8MDaaAlrgelO-4TvN5SfKGAE

Ji teigė, jog nuo 2016 metų vasario iki gegužės mėnesio 12 dienos „nėra jokių kitų tarimųsi, įtakos“.
„Ir R. Kurlianskis po daugiau nei 4 mėnesių paduoda E. Masiuliui 90 tūkstančių eurų. Kiekvienam yra akivaizdu, kad tie pinigai nebuvo sumokėti už tai, kas nurodyta kaltinime. Tą teismas ir pasakė. Kaip pasakė ir tai, kad E. Masiuliui perduoti 90 tūkst. eurų, kad ir kaip būtų bandoma patvirtinti, pateisinti jų teisėtumą – paskolą, ar ne, negali būti laikomas kyšiu, pagal tai, kaip suformuluotas ir pateiktas prokuroro kaltinimas esamų įrodymų kontekste“, – teigė teisėja J. Kolyčienė.

Tiesa, įstatymas numato, kad visiškai nebūtina perduoti kyšį, užtenka tik susitarti dėl to kyšio.

Tai yra BK 226 straipsnis. Prekyba poveikiu (kuriuo kaltinama visa liberalų gauja) nurodo, kad :

1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Kiek aš supratau, Kurlianskis siūlė liberalas keiti visus šiuos įstatymus taip, kaip reikia „MG Baltic”, mainais už tai siūlė pinigus, tačiau teisėjų kolegija nutarė, kad „nuo 2016 metų vasario iki gegužės mėnesio 12 dienos „nėra jokių kitų tarimųsi, įtakos“. Apie prieš tai buvusį laikotarpį teisėjai kažkodėl nutylėjo.

Toks manipuliavimas įstatymasi yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba. Mat kitoje analogiškoje byloje, kur prezidentas Rolandas Paksas ir ‘Lietuvos ryto” savininkas G.Vainauskas buvo nuteisti už prekybą poveikiu, apeliacinis teismas taip ir pasakė nuteisdamas šiuis piliečius : „Atsižvelgta buvo tiek į pačio nusikaltimo pobūdį, tai yra – prekyba poveikiu, ten užtenka tik pasiūlymo, susitarimo, realiai be pasekmių, tai yra formalioji sudėtis. Kitas dalykas, teismas parinkdamas tokias bausmes atsižvelgė ir į proceso trukmę, į nuteistųjų asmenybes – kaip žinia, nei vienas iš jų nebuvo teistas“, – po posėdžio žurnalistams sakė kolegijos pirmininkas A.Valantinas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/netiketas-posukis-rezonansineje-korupcijos-byloje-g-vainauskas-ir-r-paksas-kalti-del-prekybos-poveikiu-59-1396886?

Tačiau liberalų ir Masiulio byloje šios praktikos nebeliko :

Teisėja Kolyčienė teigė, jog minėti pinigai, kad ir kaip jie būtų perduoti – „dėžutėje, ne dėžutėje, su buteliu, ar be, galimai buvo skirti E. Masiulio politinei veiklai ar kampanijai finansuoti“.

„Visuotina žinoma, kad tais metais turėjo vykti rinkimai į Seimą, kuriuose E. Masiulis planavo dalyvauti. Ir toks aptarimas ir vyko pagarsėjusios 2015 metų kalėdinės vakarienės metu. Tai toks pinigų perdavimas galimai atitiktų šiuo metu galiojančių Baudžiamojo kodekso 175 (1) straipsnio nuostatas – neteisėta politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, kurį Seimas priėmė 2019 metų lapkričio 19 dieną. Ir kuris įsigalioja tik nuo 2020 metų sausio 1–osios dienos“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė teisėja.

Ji teigė, jog greičiausiai ši byla ir lėmė, kad buvo priimtos atitinkamos Baudžiamojo kodekso pataisos. „Įstatymų leidėjas įvertino tai, kas nagrinėjama šioje byloje ir kriminalizavo tokią veiką ir neteisėto poveikio politikams darymą. Jeigu kiekvienas prašymas ar pokalbis su politiku būtų laikomas kyšiu, tai tuomet ir šio Baudžiamojo kodekso pakeitimo nebūtų reikėję“, – aiškino J. Kolyčienė.

Teisėjos teigimu, kad ne „viskas buvo gerai su kaltinimu, rodo ir prokuroro pateiktas prašymas pakeisti faktines kaltinimo aplinkybes skirtingomis“. „Šis prašymas buvo pateiktas jau praktiškai baigiant nagrinėti bylą – 2021 metų spalio 7 dieną posėdyje. Jame kai kuriems kaltinamiesiems buvo inkriminuota papildoma kyšininkavimo aplinkybė, išimtinė padėtis ir palankumas ateityje.

Išimtinė padėtis ir palankumas ateityje pagal BK 225 straipsnio sudėtį atsirado nuo 2017 metų birželio 1–osios dienos, priėmus BK pataisas. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės į praeitį“, – tikino teisėja. Atsakinėdama į klausimus, teisėja J. Kolyčienė pabrėžė, jog teisėjas, gavęs į rankas bylą, „negali sugalvoti už ką nuteisti, nors visuomenei viskas yra akivaizdu“. „Teisėjas privalo vertinti įrodymus, patikrinti – ar jie atitinka baudžiamojo įstatymo visos nusikaltimo sudėties požymius. Tai yra – nepakanka vien pinigų priėmimo ir perdavimo fakto, turi būti įrodyti ir kiti – šiuo atveju, kyšininkavimo nusikaltimo sudėtyje aprašyti požymiai. Turi būti pažadas, ar susitarimas, turi būti reikalavimas, ar provokavimas duoti kyšį už konkrečius susitartus veiksmus. Ir kad viena šalis turi konkretų lūkestį, ką turi padaryti ar susilaikyti nuo padarymo kita šalis ir už tai jai turi būti pažadama ar sumokamas atlygis. Neužtenka vien pasikalbėti apie tai, kad, kaip pavyzdys, aš norėčiau, kad būtų įstatymo pataisos kažkokios“, – Žinių radijo eteryje sakė teisėja. Ji kalbėjo, jog kaip teisėja negali dirbtinai pinigų perdavimo faktą sieti su „bet kokiu buvusiu asmenų pokalbiu“.

„Ir sakyti, kad tai buvo kyšis. Turiu patikrinti ir vertinti. Turbūt ir yra nesusikalbėjimas, nes žmonėms sunku suprasti, už ką tie pinigai buvo mokami, kas atsitiko čia. Visi mato, kad buvo įtaka ir supranta, kad ta įtaka neva buvo siejama su šių pinigų perdavimu. O teisėjų kolegija pasakė, kad tie pinigai buvo perduoti ne už tai, kas yra nurodyta kaltinamajame akte, ne už tuos veiksmus. Nes dėl jų tarimosi tokio – kad reikės duoti ir mokėti pinigus nebuvo“, – tikino Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Kolyčienė.

Seimo narys Petras Gražulis siūlo E. Masiulio išteisinimo dieną – 04.19 d. skelbti atmintina teisingumo diena ir įtraukti ją į nedarbo dienų sąrašą.

Seimo narys P. Gražulis siūlo 04.19 dieną kaip Eligijaus Masiulio, liberalų ir MG Baltic laisvės dieną įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą.

Šiame Seimo rezoliucijos projekte, P. Gražulis, atsižvelgdamas į tai, kad teisingumas ir teisėjų nepriklausomumas yra valstybės pagrindas, išvardija aplinkybes, dėl kurių 04.19 diena turėtų būti minima ir švenčiama:

1. Teismas po 6 metų trukusio tyrimo žymėtus 90 tūkst. eurų, gautus dėžutėje kaip kyšį, nusprendė įvertinti kaip paskolą.
2. Teismas akivaizdžiai „nėra veikiamas“ dabartinės konservatorių ir liberalų koalicijos.
3. Ši diena verta būti piliečių lygybės prieš įstatymą diena, nes „įrodyta“, kad nusikalsti gali tik antisisteminiai politikai, o konservatoriai ir liberalai visada būna teisūs, dori ir skaidrūs.
4. Tai teisingumo triumfo diena, nes pagautas už rankos nebūtinai yra vagis.
5. Tai teisingumo triumfo diena, nes žmonės kurie nėra pagauti už rankos, vis tiek yra nuteisiami.
6. Tai teisingumo triumfo diena, nes po jos kiekvienas pagaliau supras, kad mūsų teismai nėra politikų „įtakojami“, o konservatoriai su liberalais yra neliečiamųjų kasta.
7. Tai teisingumo triumfo diena, nes visiems dabar aišku, kad jei vagi šimtais tūkstančių – kaltas nebūsi.
8. Nuo šiol visi žinosime, kad jei teismas išteisino  – esi kaltas, o jei nuteis, tai tikrai esi nekaltas.

Seimo narys 04.19 dieną siūlo taip pat paskelbti ir nedarbo diena, kad Lietuvos piliečiai galėtų tinkamai atšvęsti šią teisingumo „triumfo“ įsimintiną akimirką.