Švedų tyrimas : „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 patenka į kepenų ląsteles ir virsta DNR
dnr 4f943bacc95a0
„Pfizer“ vakcina COVID-19 patenka į kepenų ląsteles ir virsta DNR: Tyrimas
Atnaujinta: Meiling Lee kovo 1, 2022 m: 2022 m. kovo 2 d.
Švedijos Lundo universiteto mokslininkai teigia, kad „Pfizer“ vakcinos COVID-19 pasiuntinių RNR (mRNA) gali patekti į žmogaus kepenų ląsteles ir yra paverčiama DNR.
Mokslininkai nustatė, kad mRNA vakcinai patekus į žmogaus kepenų ląsteles, ji paskatina ląstelės DNR, esančią branduolio viduje, padidinti LINE-1 geno raišką, kad būtų gaminama mRNA.
Tada mRNR palieka branduolį ir patenka į ląstelės citoplazmą, kur virsta LINE-1 baltymu. Baltymo segmentas, vadinamas atviruoju skaitymo rėmeliu-1, arba ORF-1, grįžta atgal į branduolį, kur prisijungia prie vakcinos mRNR ir atvirkštine kryptimi persirašo į smaigalio DNR.
Atvirkštinė transkripcija yra tada, kai iš RNR padaroma DNR, o įprastinio transkripcijos proceso metu DNR dalis yra šablonas mRNR molekulei branduolio viduje sukurti.
„Šiame tyrime pateikiame įrodymų, kad COVID-19 mRNA vakcina BNT162b2 gali patekti į žmogaus kepenų ląstelių liniją Huh7 in vitro“, – rašė tyrėjai tyrime, paskelbtame žurnale „Current Issues of Molecular Biology“. „BNT162b2 mRNR yra atvirkštine transkripcija perrašoma viduląsteliniu būdu į DNR jau po 6 [valandų] nuo BNT162b2 poveikio“.
BNT162b2 yra kitas Pfizer-BioNTech COVID-19 vakcinos, kuria prekiaujama prekiniu pavadinimu Comirnaty, pavadinimas.
Visas procesas įvyko greitai, per šešias valandas. Vakcinos mRNA virsta DNR ir randama ląstelės branduolyje, o tai, kaip teigė Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), neįvyktų.
„Genetinė medžiaga, kurią pateikia mRNA vakcinos, niekada nepatenka į jūsų ląstelių branduolį“, – teigiama CDC tinklalapyje, pavadintame „Mitai ir faktai apie COVID-19 vakcinas“.
Tai pirmas kartas, kai mokslininkai in vitro arba Petri lėkštelėje parodė, kaip žmogaus kepenų ląstelių linijoje mRNA vakcina paverčiama DNR, ir tai, ko sveikatos ekspertai ir faktų tikrintojai daugiau nei metus teigė, kad negali įvykti.
CDC teigia, kad „COVID-19 vakcinos niekaip nekeičia ir nesąveikauja su jūsų DNR“, ir tvirtina, kad visos tiek mRNA, tiek virusinių vektorių COVID-19 vakcinų (skiriamų Jungtinėse Amerikos Valstijose) sudedamosios dalys pasišalina iš organizmo, kai susidaro antikūnai. Šiomis vakcinomis perduodama genetinė medžiaga, nurodanti ląstelėms pradėti gaminti SARS-CoV-2 paviršiuje esančius smailiuosius baltymus, dėl kurių COVID-19 sukelia imuninį atsaką.
Bendrovė „Pfizer“ nekomentavo Švedijos tyrimo išvadų ir tik pasakė, kad jos mRNA vakcina nekeičia žmogaus genomo.
„Mūsų COVID-19 vakcina nekeičia žmogaus ląstelės DNR sekos“, – elektroniniu paštu „The Epoch Times“ sakė „Pfizer“ atstovas. „Ji tik pateikia organizmui nurodymus, kaip sukurti imunitetą“.
Vasario 28 d. duomenimis, daugiau kaip 215 mln. arba 64,9 proc. amerikiečių yra visiškai pasiskiepiję, o 94 mln. yra gavę stiprinamąją dozę.
Epoch Times nuotr.
SARS-CoV-2 – viruso, sukeliančio KOVID-19 – smaigalio baltymo 3D atspaudas priešais SARS-CoV-2 viruso dalelės 3D atspaudą. (Su NIAID/RML leidimu)
Autoimuniniai sutrikimai
Švedų tyrime taip pat nustatyta, kad kepenų ląstelių paviršiuje išreikšti spyglių baltymai, į kuriuos, pasak mokslininkų, gali būti nukreipta imuninė sistema ir galbūt sukelti autoimuninį hepatitą, nes „buvo atvejų, kai po BNT162b2 vakcinacijos asmenims išsivystė autoimuninis hepatitas“.
Pirmojo aprašyto atvejo apie sveiką 35 metų moterį, kuriai praėjus savaitei po pirmosios Pfizer COVID-19 vakcinos dozės išsivystė autoimuninis hepatitas, autoriai teigė, kad yra tikimybė, jog „vakcinacijos sukelti į smaigalį nukreipti antikūnai taip pat gali sukelti autoimunines būkles polinkį turintiems asmenims“, nes įrodyta, kad „sunkiems SARS-CoV-2 infekcijos atvejams būdinga autouždegiminė disreguliacija, prisidedanti prie audinių pažeidimo“, kurį, atrodo, sukelia viruso baltymas smaigalys.
Smailių baltymai gali cirkuliuoti organizme po užsikrėtimo arba COVID-19 vakcinos injekcijos. Buvo daroma prielaida, kad vakcinos smaigalio baltymas daugiausia liks injekcijos vietoje ir išliks iki kelių savaičių, kaip ir kiti organizme gaminami baltymai. Tačiau tyrimai rodo, kad taip nėra.
Japonijos reguliavimo agentūros atliktas „Pfizer“ vakcinos biologinio pasiskirstymo tyrimas (pdf) parodė, kad dalis mRNA iš injekcijos vietos per kraują pateko į įvairius organus, pavyzdžiui, žiurkių kepenis, blužnį, antinksčius ir kiaušides, praėjus 48 valandoms po injekcijos.
Kitame tyrime nustatyta, kad po „Pfizer“ COVID-19 injekcijos organizme susidariusių spyglių baltymų rasta mažytėse membraninėse pūslelėse, vadinamose egzosomomis, kurios tarpininkauja ląstelių tarpusavio ryšiui perduodant genetinę medžiagą kitoms ląstelėms, praėjus mažiausiai keturiems mėnesiams po antrosios vakcinos dozės.
Pasak organizacijos „Gydytojai už COVID etiką“ (Doctors for COVID Ethics), kurią sudaro gydytojai ir mokslininkai, „siekiantys užtikrinti medicinos etiką, pacientų saugą ir žmogaus teises reaguojant į COVID-19“, ekspertų, dėl to, kad organizme išlieka spyglių baltymas, „kyla nuolatinio uždegimo ir organų, kuriuose ekspresuojamas spyglių baltymas, pažeidimo tikimybė“.
„Kol spyglio baltymas gali būti aptinkamas ląstelių membraninėse pūslelėse, imuninė sistema atakuos ląsteles, kurios išskiria šias pūsleles“, – teigė jie.
Dr. Peteris McCulloughas, internistas, kardiologas ir epidemiologas, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad švedų tyrimo rezultatai turi „milžinišką reikšmę nuolatiniams chromosomų pokyčiams ir ilgalaikei konstitucinei smaigų sintezei, lemiančiai visiškai naujo žanro lėtinių ligų patogenezę“.
Nežinoma, ar tyrimo išvados pasireikš gyvuose organizmuose, ar iš vakcinos mRNA paversta DNR integruosis į ląstelės genomą. Autoriai teigė, kad norint geriau suprasti galimą mRNA vakcinos poveikį, reikia atlikti daugiau tyrimų, įskaitant tyrimus su ištisais gyvais organizmais, pavyzdžiui, gyvūnais.
„Šiame etape nežinome, ar iš BNT162b2 atvirkščiai transkribuota DNR integruojasi į ląstelės genomą. Norint įrodyti BNT162b2 poveikį genomo vientisumui, reikalingi tolesni tyrimai, įskaitant viso genomo sekvenavimą ląstelėse, kurios buvo veikiamos BNT162b2, taip pat žmonių, kurie buvo skiepyti BNT162b2, audiniuose“, – sakė autoriai.
