Sužalotas teisėjo Viktoro Kažio kreditorius Romas Balevičius (šis atpažino užpuoliką, tačiau policija jo “nenustatė”)

Sužalotas teisėjo Viktoro Kažio kreditorius Romas Balevičius (šis atpažino užpuoliką tačiau policija jo “nenustatė”)

Aurimas Drižius

STT atnaujino tyrimą dėl  Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio kreditoriaus Romo Balevičiaus užpuolimo dar 2014 m.

Interviu Lietuvos rytui teisėjas V.Kažys dedasi labai humanišku – neva jeigu buvo galimybė nenuteisti, tai jis nenuteisdavo. Tačiau nagrinėjant Romo Balevičiaus bylą teisme, V.Kažys kiekviename posėdyje reikalavo „uždaryti“ savo kreditorių į kalėjimą

LL jau ne kartą rašė apie šią istoriją – R.Balevičiaus du metus restauravo V.Kažio antikvarinį automobilį “Volga”, tačiau meistras ne tik kad negavo teisėjo pažadėtų 28 tūkst. Litų už darbą, tačiau  teisėjo pastangomis buvo pasodintas į kalėjimą už “svetimo turto pasisavinimą”. Mat meistras atsisakė gražinti automobilį, kol nebus sumokėti pinigai, ir V.Kažys su savo  keliais draugais (vienas jų – už kelių nužudymų organizavimą prieš kelis metus teistas Vytautas Bauras, kurį išteisino D.Kažio kolega Algimantas Valantinas)  jį prievarta išsivarė iš remonto dirbtuvių. Atsisveikindamas V.Kažys dar parodė R.Balevičiui pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu, kai meistras jam pažadėjo, kad “kreipsiuos į žurnalistę Rūtą Janutienę (pastaroji neseniai buvo parodžiusi reportažą apie V.Kažio dvaro statybas Molėtų apylinkėse).

Tada R.Balevičius ėmė kelti triukšmą – kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žiniasklaidą dėl minėtos įvykio. 2014 m., praėjus keliems mėnesiams, R.Baleviičus vakare grįžo į savo namą Veisiejuose, ir gatvelėje pamatė nepažįstamą automobilį su išjungtomis šviesomis.

 “Pamačiau, kad iš jo išlipo žmonės juodais veidais, – pasakojo R.Balevičius, – pagalvoju, kas čia dabar, ir tik tada supratau, kad tie žmonės su kaukėmis.  Supratau, kad geruoju nesibaigs – pagalvojau, kad jie bandys atimti mano mašiną. Tada ištraukiau raktelius, ir numečiau ant grindų.  Tik vėliau supratau, kad man tada reikėjo įjungti atbulinį bėgį ir trenktis į jų automobilį. Užsirakinau automobilio viduje, tačiau užpuolikai išdaužė visus jos langus. Atsiguliau ant priekinės sėdynės, ir užsidengiau galvą, kad dūžtantys stiklai nesužalotų galvos. Vienas užpuolikų bandė mane traukti už kojos, kitas daužė priekinį stiklą, o trečias iš karto ėmė daužyti man galvą beisbolo lazda. Jie dar papurškė man dujų, tačiau jos manęs kažkaip nepaveikė. Tada aš čiupau didelį mechaninį raktą, ir bandžiau gintis. Atvirai pasakius, galėjau su tuo raktu taip trenkti per galvą vienam užpuolikui, kai jis sėdo į automobilį šalia vairuotojo, kad galėjau jį ir užmušti. Tačiau nekilo ranka trenkti sunkiu metaliniu raktu jam per galvą, nes jis ten galėjo ir likti. Užpuolikai mane mušė tylėdami, tik aš paklausiau, ko jūs norite, už ką mušate? Tada tas, kuris su beisbolo lazda mušė mane taikydamas į galvą, pasakė, kad “linkėjimai iš Vilniaus”.  Man atrodo, kad užpuolikai buvo keturiese, nes trys mane mušė, o vienas sėdėjo automobilyje neišjungęs variklio”.

“Aš atpažinau vieną užpuoliką, nors jis ir buvo su kauke, – pasakojo R. Balevičius, – manau, kad tai buvo Marius Mickevičius, kuris “teisingai” liudijo teisėjo Kažio byloje, kai buvau teisiamas dėl to, kad neva pasisavinau jo automobilį.  Tas M. Mickevičius yra šlubas, ir aš jį pažinau iš balso, bet tai, kad šlubavo viena koja. Aš jį pažinau iš balso, nes balsą daug kartų buvau girdėjęs. Mickevičius pasakojo teisme, kad Kažys neišsivarė “Volgos” iš mano garažo, ir pan. Tiesa, tie visi Kažio liudininkai kiekvieną kartą tą pačią istoriją pasakojo skirtingai, ir net bylą nagrinėjančiai teisėjai Kartanienei trūko nervai – ji posėdžio metu pasakė, kad “jūs ketvirtą kartą liudijate, ir kiekvieną kartą skirtingai iš esmės”.  Tai sakiau ir policijai, kad tas žmogus, kuris “perdavė linkėjimų iš Vilniaus”, ir buvo Mickevičius”.

Banditų mušamas žmogus stengėsi įsidėmėti  užpuolikus ir jų automobilį. 

“Aš tik stengiausi įsiminti to automobilio numerį, – pasakojo R.Balevičius, kadangi mano sūnėno automobilio numeris prasidėjo raidėmis CBD, buvo lengva prisiminti, kad užpuolikų automobilių numeris  CDE 680. Vėliau, po užpuolimo, aš buvau suradęs šį automobilį. Tai senesnio modelio “Subaru Impreza”, kai buvau užpultas, pastebėjau, kad jų automobilio gabaritai skyrėsi – vienas švietė ryškiau.  Be, to, prisiminiau ir jo padangų raštą, ir dar kelias detales. Karta važiuodamas iš Druskininkų sutikau tą “Subaru”, ir atpažinau, kad tai automobilis, kuriuo atvažiavo banditai.  Pažinau dar kelis tos mašinos požymius – visi jie atitiko.  Apsisukau, ir nusekiau tą “Subaru”. Ji sustojo prie “Nemuno” sanatorijos Druskininkuose.  Paskambinau 112, atvažiavo policijos ekipažas, policininkams papasakojau, kad tai automobilio, kuriuo atvažiavo banditai manęs sumušti.  Policininkai paskambino tam tyrėjui, kuris tyrė mano užpuolimą, Druskininkų PK tyrėjui, pastarasis liepė policijos ekipažui nieko nedaryti, nes esą byla dėl mano užpuolimo nutraukta. Jų pokalbių telefonu girdėjau, nes policininkai kalbėjo labai garsiai. Tada patrulis man pasakė, kad jis parašys tarnybinį pranešimą apie šį įvykį – kad jie buvo radę užpuolikų mašiną, tačiau tyrėjas liepė nieko nedaryti. Ir pridės šį pranešimą prie nutraukto ikiteisminio tyrimo. Tačiau tas patrulis nieko panašaus nepadarė, net neapklausė tos “Subaru” savininkės. Man atrodo, kad tuo automobiliu dabar važinėja Mickevičiaus sesuo. Nes aš ta moterį, kuri važinėjo tuo “Subaru” vėliau susiradau, ir paaiškinau, kad įtariu, kad juo buvo atvažiavę mano užpuolikai. Tačiau moteris nebuvo linkusi su manimi aiškintis – ji man tik pasakė, kad pirkusi šį automobilį iš draugės, kuri gyvena Vilniuje”.

Dar viena įdomi detalė – R.Balevičiaus užpuolimo metu neveikė mobilus ryšys (matyt, kad buvo naudojama ryšio slopinimo įranga), ir jam į Lazdijų policiją pavyko paskambinti tik iš ketvirto karto. 

Pats Romas Balevičius nenuleidžia rankų ir toliau siekia atstatyti teisingumą savo bylose. Vienu metu, kai jis bandė išsireikalauti skolos iš V.Kažio, jam buvo sukurpta net keliolika baudžiamųjų bylų.

Viena jų – „už svetimo turto pasisavinimą“.  Mat teisėjas V.Kažys parašė net tris skirtingus pareiškimus, kad R.Balevičius „pasisavino jo turtą“. Tai teisėjas traktavo meistro atsisakymą gražinti „Volgą“, kol nebus sumokėti pinigai už jos remontą.

1. Kažio kolega – Kauno apygardos teismo teisėjas Švirinas mielai nuteisė R.Balevičių už tokį „nusikaltimą“. Švirinas patikėjo V.Kažio žodžiu, kad jis pinigus meistrui sumokėjo, nors nepateikė jokių dokumentų, tai įrodančių. R.Balevičius buvo nuteistas didžiule bauda, o kai atsisakė ją mokėti, tie patys teisėjai ją pakeitė į suėmimą. Žmogus šešis mėnesius praleido Lūkiškių kalėjime, kol „teisėjai“ nusprendė, kad jis jau „atsėdėjo už paskirtą baudą“. Tačiau vėliau Kauno prokuratūra pradėjo dar vieną bylą R.Balevičiui – už tai, kad jis nevykdo teismo sprendimo ir nemoka V.Kažiui paskirtos baudos. Nors už tą baudą B.Balevičius jau „atsėdėjo“ pusę metų kalėjime, prokuratūra jam vėl kelia įvairias bylas, už tai, kad jis „nemoka paskirtos baudos“.

Prieš tai Alytaus policija buvo iškėlusi bylą, ir tyrė, ar R.Balevičius kitos „Volgos“ remontui nenaudojo jo asmeninės „Volgos“ detales. Dar vieną bylą iškėlė, kad neva R.Balevičius apgaulingai veda savo įmonės buhalteriją. Nors tos įmonės veikla sustabdyta jau  2010 m. , prokuratūra siūlo skirti baudą R.Balevičiui už neteisingą buhalterijos tvarkymą.