STT nebeišlaikė : aukščiausias teismas klastoja savo nutartis

STT nebeišlaikė : aukščiausias teismas klastoja savo nutartis

Aurimas Drižius

Nuotr. – LAT teisėjai Algirdas Taminskas, Algis Norkūnas ir Goda Ambrasaitė nusprendė, kad teisėjų sekti negalima ir parašė, kad „byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad „dėl kokių priežasčių pats STT Panevėžio valdybos viršininkas sprendimo dėl teisėjos operatyvinio tyrimo pradžios pasirašymo metu nebuvo darbe, nėra dokumentų, patvirtinančių jo išvykimą į komandiruotę”. STT atrežė, kad „byloje visi dokumentai, įrodantys, kad STT Panevėžio valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, buvo pateikti”

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nebeišlaikė – jos komentare „Laisvam laikraščiui“ aiškiai pasakyta, kad vadinamasis Lietuvos aukščiausias teismas (LAT) klastoja savo nutartis, į jas įrašydamas žinomai melagingus duomenis, ir šiais duomenimis pasirėmus, priimama suklastota aukščiausiojo teismo nutartis.

LL jau rašė apie tai, kad LAT kolegija prieš mėnesį nutarė, kad valstybė turi sumokėti 50 tūkst. eurų buvusiai Panevėžio administracinio teismo teisėjai V.Savickienei už „neteisėtą persekiojimą“.

Visi teisėjų Savickų šeimynėle – vyras teisėjas, kyšininkas, žmona teisėja, tariamai „nukentėjusi”, dukrelė, kuri, žinom, taip pat „dirba teisme”

Dar 2015 m. ta pati V.Savickienė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnyba – t.y. už tai, kad „suveikė“ savo dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą tada, kai šiai reikėjo laikyti egzaminus. T.y. teisėja paprašė savo sekretorės, kad šios sesuo, Panevėžio ligoninės gydytoja, parašytų teisėjos dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Pastaroji sutiko, ir vėliau apklausiama prokuratūros, pripažino, kad sutiko klastoti dokumentą tik todėl, kad to paprašė teisėja. Beje, ta pati gydytoja puikiai suprato, kad daro nusikaltimą ir prisipažino, kad nuolat teisėjos dukrai rašė fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus. Kai Sodra pradėjo patikrinimą, sužinojusi, kad teisėjos dukra net nebuvo atėjusi į polikliniką, persigandusi gydytoja skambino teisėjai V.Savickienei ir jai pranešė : „taigi šakės“, „sudegėm mes“

STT kaip tik tuo metu sekė teisėjos vyrą, Panevėžio apygardos teismo teisėją Savicką, kuris nesidrovėdamas imdavo kyšius bet kuo – pinigais, padangomis, dešromis, viskiu ir etc. Buvo klausomasi ir Savickienėse telefono pokalbių – mat STT buvo gavusi informacijos, kad per ją bus bandoma pakeisti vieną teismo sprendimą.

Taip besiklausydami, STT ir tapo šios šeimyninės dramos liudininkais – teisėja Savickienė ir teisėjas Savickas savo dukrai Panevėžio poliklinikoje  „suveikė“ nedarbingumo pažymėjimą, nors pastaroji tada gyveno Vilniuje, ir į Panevėžį net nebuvo atvažiavusi.

Visa info apie teisėjos veiklą buvo perduota prezidentūrai, ir tik po ilgo spyriojimosi teisėjų taryba sutiko ją atleisti iš pareigų, o po kelių metų ją nuteisė Apeliacinis teismas, smulkiai išdėstęs visas nusikaltimo detales.

Tačiau vėliau viskas apsivertė – aukščiausias teismas nusprendė, kad STT vykdytas tyrimas ir pasiklausymas buvo neteisėti, nes neva dokumentą sketi teisėją pasirašė ne Panevėžio STT pirmininkas, kuris tuo metu buvo komandiruotėje, o jo pavaduotojas.

Remdamasi tokia aplinkybe, aukščiausiojo teismo kolegija nusprendė, kad „persekiojimas neteisėtas“ ir prieš mėnesį „smarkiai nukentėjusiai“ teisėjai Savickienei tas pats LAT priteisė 50 tūkst. eurų „žalai atlyginti“.

Apie šią bylą rašė ir teisininkė Aldona Meilutytė : „2015 m. bylą išnagrinėję net septyni Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai vėl išteisino V.Savickienę: nusprendė, kad ir jos telefoninių pokalbių buvo neteisėtai klausomasi, kad ne tie pareigūnai sankcionavo operatyvinio tyrimo veiksmus ir t.t.. Neanalizuosiu čia šio išteisinamojo nuosprendžio argumentų, nors daugelis jų – neįtikinami.  Ko, pavyzdžiui, vertas argumentas, Aukščiausiojo Teismo teisėjų nuomone patvirtinantis, kad  nei R. Savickas, nei V.Savickienė neturėjo jokios naudos, gaunant jų dukrai neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą.  Teisėjai rašo:

Vertinant kitokios asmeninės naudos siekimą (šiuo atveju siekimą dukters naudai gauti nedarbingumo pažymėjimą), akivaizdu, kad V. ir R. S. nedarbingumo pažymėjimo išdavimas niekaip negalėjo būti naudingas, nes jokių išmokų už jį teisėjai negavo, o pateisinti dukters nebuvimo darbe jiems nereikėjo, nes J. S. dirbo kitame teisme ir į darbą nėjo tik tada, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Be to, pati J. S. buvo pilnametė, gyveno atskirai nuo tėvų, dirbo.

Teisėjai priduria: „ Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimai negali sumenkinti nei teisėjo, nei teisminės valdžios autoriteto.“ Kaip šį argumentą suprasti?

Nagrinėdami bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai sugalvojo naują teisės terminą „perteklinis kaltinimas“, kuris nenumatytas įstatymu. Žodynai aiškina, kad perteklius – tai buvimas ko daugiau, negu reikia. Vadinasi, teisėjai teigia, kad V.Savickienė buvo apkaltinta daugiau, negu reikėjo. O kiek reikėjo? Prieštaraudami patys sau, teisėjai tvirtina, kad V.Savickienės kaltinti iš viso nereikėjo, kad „buvo kriminalizuotos veikos, kurias nekriminalizuoja įstatymas“.

V.Savickienė buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei disponavimu suklastotu dokumentu. Šios veikos yra kriminalizuotos, nes kaip nusikaltimai jos įvardintos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje. Taigi, teisėjai neteisūs – įstatymas kriminalizuoja veikas, kuriomis buvo kaltinama V.Savickienė. Kitas dalykas, ar V.Savickienės įvykdyti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą šių nusikaltimų sudėtį.

Gal būt, kai kas ir pasakys: „Pamanyk, baisus nusikaltimas, kad žmonės „suveikė“ dukrai nedarbingumo pažymėjimą! Kiek tokių pažymėjimų daktarai išduoda, tai ką – visus teisti?“ Tačiau teisės požiūriu, kai žinomai melagingo ir neteisėto dokumento išdavimo siekia teisingumo vykdytojai teisėjai, negalima sutikti su išvada, kad tokia teisėjų veika nemenkina teisėjų ir teisminės valdžios autoriteto. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada akivaizdžiai parodo, kad nagrinėdami bylą, teisėjai buvo šališki. V.Savickienė ne tik prašė gydytojos išduoti jos dukrai nedarbingumo pažymėjimą, bet žinodama, kad dokumentas išduotas nepagrįstai, neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą gavo ir jį panaudoti perdavė dukrai.

Kai jau Aukščiausiasis Teismas V.Savickienę išteisino, nėra ko labai stebėtis, kad jai priteistas žalos atlyginimas.  Nors, mano nuomone, nagrinėdami bylą dėl žalos atlyginimo, teisėjai greičiausiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso, ypač penkioliktojo straipsnio reikalavimus, įpareigojančius teisėją  reaguoti į kitų teisėjų padarytus įstatymų pažeidimus. Nejaugi nei vienas iš teisėjų nesuabejojo išteisinamojo nuosprendžio argumentų teisėtumu ir į tai nesigilino, automatiškai pritaikydami res judicata principą? Pagaliau, argi galima sutikti, kad taip labai nukentėjo V.Savickienės reputacija, jeigu ji dirba prestižinį advokatės darbą, kuris taip pat reikalauja „nesuteptos“ reputacijos”.

LL kreipėsi į STT su vieninteliu klausimu:

sveiki, čia iš laisvo laikraščio. Aukščiausias teismas sako, kad STT nepateikė jokių dokumentų dėl to, kad Panevėžio STT valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, todėl teisėja Savickienė išteisinta

ar iš tiesų tai buvo, ar tai eilinė aukščiausiojo teismo klastotė?

ačiū

Labas rytas,

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės V. Savickienės atžvilgiu pradėjus operatyvinį tyrimą, nutarime papildyti operatyvinio tyrimo bylą naujais tiriamaisiais ir teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka rezoliuciją pasirašė E. Snicorius kaip STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne kaip einantis STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas. Dėl šios priežasties operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys nepripažinti teisėtais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamiems veiksmams sutikimą buvo davęs prokuroras, tuo metu laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, šis operatyvinis tyrimas taip pat, pagal įstatymą, buvo kontroliuojamas prokuratūros bei teismų.

Civilinėje byloje visi dokumentai, įrodantys, kad STT Panevėžio valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, buvo pateikti. Tačiau pačioje baudžiamojoje byloje iš gynybos pusės šis klausimas keltas nebuvo.

Taip pat svarbu pažymėti tai, kad ši byla buvo pradėta daugiau kaip prieš 10 metų. Po kriminalinės žvalgybos veiksmų, 2010 metais teisėjai buvo pareikšti įtarimai, vėliau byla perduota teismui ir 2015 metais byloje priimtas galutinis teismo sprendimas. Per šį laikotarpį keitėsi ir tyrimų reglamentavimas, ir teismų praktika. Tai, kas prieš 10 metų buvo vertinama, kaip pakankamas ir tinkamas veiksmų teisinis ir faktinis pagrindas, pasikeitus teismų praktikai, dabar gali būti įvertinta ir kitaip.

Kalbant apie baudžiamojo persekiojimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų teisėtumo užtikrinimą, svarbu yra tai, kad šiame procese egzistuoja daugiapakopė kontrolės sistema:

1) Kriminalinės žvalgybos subjektai (tokiais yra ir STT teritoriniai padaliniai), matydami, kad atliekant tyrimą reikia taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, privalo kreiptis į Prokuratūrą.

2) Prokurorai, susipažinę su kriminalinės žvalgybos subjekto pateikta informacija ir motyvais, bei įvertinę jų tinkamumą ir pakankamumą, kreipiasi į Teismą dėl leidimo taikyti prašomas tyrimo priemones.

3) Teisėjai, įvertinę prokurorų pateiktos informacijos tinkamumą ir pakankamumą bei motyvus, priima sprendimus, ar suteikti leidimą tokias priemones taikyti, ar ne.

Atliekant šį tyrimą, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įstatymų nuostatomis ir praktika, tiek prokuroras, tiek teisėjas, STT prašymus įvertino, kaip tinkamus ir pagrįstus.

Kaip minėta, keičiantis teismų praktikai dėl argumentų detalumo ir pagrindimo reikalavimų, tuo metu pakankama pateikiamos informacijos apimtis bei detalumas, siekiant gauti leidimą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, šiomis dienomis gali būti vertinama kitaip. Tuo metu sprendimus priėmę pareigūnai, jų pagrįstumą ir teisėtumą vertinę prokurorai bei teisėjai, vadovavosi tuo metu buvusia praktika, kuri teismo sprendimu įvertinta iš šios dienos praktikos perspektyvos.

Taip pat, šią situaciją ir patys teismai vertino nevienareikšmiškai:

• baudžiamojoje byloje Apeliacinės instancijos teismas šią teisėją nuteisė, LAT – išteisino;
• civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, o apygardos teismas priteisė ieškovei žalos atlyginimą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sumažino.

Linkėjimai,

50 tūkst. eurų teisėjai – už nuolatinį piktnaudžiavima tarnyba

Kaip žinia, Lietuvos aukščiausias teismas V.Savickienei priteisė 50 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų neva už neteisėtą persekiojimą. Vienintelė priežastis, kad persekiojimas „neteisėtas“ – kad teikimą sekti pasirašė ne STT Panvevėžio skyriaus vadovas, kuris buvo komandiruotėje, o jo pavaduotojas. LAT teisėjai nusprendė, kad to pakanka, kad „persekiojimas neteisėtas“.

Tačiau teisėjų etikos ir drausmės komisija atskleidžia tikrąsias šio įvykio aplinkybes – STT, kuri sekė teisėją Savickienę, mat turėjo duomenų, kad ji gali paveikti kitą teisėją, atleidžiant nuo atsakomybės pažeidėją, gavo tokių duomenų : teisėja V. Savickienė paprašė save posėdžių sekretorės V. Jacevičienęs, kad pastaroji tarpininkautų išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą teisėjos dukrai Justei Savickaitei, kuri, žinoma – taip pat dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes buvo laimėjusi „konkursą“.

Sekretorė, vykdydama šį teisėjos  prašymą, susisiekė su savo seserimi D. Navickienė, kuri dirba Panevėžio VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“ gydytoja terapeute. Po to teisėja V. Savickienė paskambino gydytojai ir su ja suderino, kad fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas būtų perduotas teisėjos sutuoktiniui, taip pat teisėjui R. Savickui.

2008-11-06 gydytoja D. N., neapžiūrėjusi pacientės, išrašė nedarbingumo pažymėjimą J. S., o pataroji pateikė nedarbingumo pažymėjimą savo darbovietei – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ligos pašalpai išmokėti.

Beje, LAT nieko nepasisakė dėl tokių aplinkybių – teisėja Savickienė nuolat prašydavo savo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės, kad pastarosios sesuo, gydytoja Danutė Navickienė rašytų savo dukrai Justei Savickaitei fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus.

Apklausiama STT, gydytoja D.Navickienė patvirtino, jog teisėja V. Savickienė per savo sekretorę kreipdavosi į ją.

Gydytoja patvirtino, kad 2008-11-06 nedarbingumo pažymėjimą Justei Savickaitei išdavė pastarosios neapžiūrėjusi, t.y. teisėjos dukra pas ją tą dieną nesilankė.
Gydytoja D. Navickienė taip pat patvirtino, kad 2008-11-04 jai telefonu skambino teisėja ir paprašė, kad 2008-11-05 ji priimtų Savickienės sutuoktinį, taip pat teisėją R. Savicką. Pastarasis pas ją atvyko 2008-11-05 ir prašė išduoti savo dukrai J. Savickaitei fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.

Šį prašymą gydytoja įvykdžiusi, nes „V. Savickienė ir R. Savickass esą aukštas pareigas užimantys teisėjai ir jai buvę nepatogu netenkinti tokio jų prašymo“.

1. Navickienė taip pat patvirtino, jog sužinojusi, kad SODRA poliklinikoje atlieka tyrimą dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, pati paskambino teisėjai V. Savickienei ir pranešė apie kilusią problemą.

Iš teisėjos ir gydytojos 2008-11-10 pokalbio telefonu išklotinės matyti, kad jos abi aptarė dėl fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. susiklosčiusią situaciją (D. Navickienė pokalbio metu pareiškė „taigi šakės“, “sudegam mes“) ir susitarė, kad J. Savickaitė atvyks pas gydytoją, kad būtų išspręstos su nedarbingumo pažymėjimu susijusios problemos.

„Šios aplinkybės patvirtina, kad teisėja V. Savickienė, suvokdama, kad yra išduotas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, kartu su D. Navickienė ėmėsi priemonių, jog šis neteisėtas veiksmas būtų nuslėptas nuo atitinkamų kontrolės institucijų bei sudarė sąlygas panaudoti neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tokie veiksmai nesuderinami su teisėjo statusu, kenkia teismų sistemos autoritetui ir pakerta visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir teismais, – teigiama teisėjų etikos ir garbės komisijos nutarime, – Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja V. Savickienė, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir prašydama V. J. tarpininkauti, kad gydytoja D. N. išduotų fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą dukrai J. S., bei to prašydama gydytojos D. N. tiesiogiai, t.y. prašydama atlikti aiškiai neteisėtus veiksmus, taip pat slėpdama fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktą bei bandydama padėti gydytojai D. N. šį neteisėtą veiksmą nuslėpti nuo atitinkamų kontrolės institucijų ir tokiu būdu sudarydama sąlygas neteisėtai naudoti valstybės bei sveikatos draudimo biudžeto lėšas, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punktą, 12 straipsnio 2 ir 4 punktus, 13 straipsnio 3 punktą bei 14 straipsnio 11 punktą.

Teikimuose nurodoma, kad teisėja V. Savickienė, prašydama pagalbos išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, turėjo suvokti, kad tam, jog šis jos prašymas būtų įvykdytas, kiti asmenys turės atlikti neteisėtus veiksmus. Be to, ji turėjo suvokti, kad neteisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas sukels neigiamus padarinius, t.y. bus neteisėtai naudojamos biudžeto lėšos. Siekdama asmeninės naudos savo šeimai, privačių interesų tenkinimo, teisėja V. Savickienė elgėsi taip, kad kilo grėsmė jos, kaip teisėjos, o kartu ir teismo reputacijai. Todėl teisėjai V. S. iškeltina drausmės byla dėl Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 2 ir 4 punktų, 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktų, 14 straipsnio 1, 2 ir 11 punktų pažeidimo.

Prokuratūra savo teikime išdėstytiems teiginiams pagrįsti pateikė liudytojos V. J., įtariamųjų D. N. ir J. S. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus, teisėjos V. S. telefoninių pokalbių su V. J., D. N., R. S. ir J. S. išklotines, pranešimus apie įtarimą, pareikštus D. N., R. S. ir J. S., nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4821520, SODROS sprendimą apie ligos pašalpos išmokėjimą J. S.

Panevėžio apygardos administracinio teismo posedžių sekretorė V. J. savo paaiškinime bei apklausiama prokuroro patvirtino, kad teisėja V. Savickienė skambino jai telefonu ir klausė, kada dirba jos sesuo. Iš pokalbio su teisėja sekretorė supratusi, kad teisėjos dukrai J. S. reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, ir šį teisėjos ji prašymą perdavusi savo seseriai D. N.

2010-04-22 apklausos protokole V. J. patvirtino, kad teisėja V. S. į ją kreipėsi ir anksčiau dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisėjos dukrai J. S., o V. J. sesuo D. N. jai yra pasakojusi, kad ir anksčiau yra išdavusi nedarbingumo pažymėjimų teisėjos dukrai J. S., kuri pas ją net nebūdavo atvykusi.
Iš įtariamosios D. N. apklausų protokolų matyti, kad ši patvirtino, jog išdavė fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos nepažiūrėjusi pagal teisėjos V. S. prašymą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas R. Gadliauskas 2010-05-12 rašte nurodo, kad teisėja V. S. atsisakė pateikti paaiškinimus apie nedarbingumo pažymėjimo savo dukrai gavimo aplinkybes, motyvuodama tuo, kad jie gali būti panaudoti ikiteisminio tyrimo metu prieš teisėjos šeimos narius. Teismo pirmininkas taip pat rašte nurodo, kad jeigu pasitvirtintų teikimuose išdėstyti faktai dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo aplinkybių, tai galėtų būti konstatuoti Teisėjų etikos kodekso 13 ir 14 straipsnių pažeidimai.
Teisėja V. S. savo 2010-05-12 paaiškinime, adresuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, nurodė, kad ji pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė būti apklausta specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas prieš jos šeimos narius. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad teikime nurodyti faktai neatitinka tikrovės, operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys negali būti naudojami, be to, tie duomenys kelia daug abejonių.
Komisijos posėdyje teisėja V. S. paaiškino, kad fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo ji neprašė. Teisėjos nuomone, jos dukra jautėsi prastai. Be to, teisėja nurodė, kad tą dieną, kai prašė nedarbingumo pažymėjimo, jos dukra buvo Vilniuje. Pirmadienį, grįžusi namo, dukra nuėjo pas gydytoją. Gydytoja ją apžiūrėjo ir pratęsė nedarbingumo pažymėjimą. O dabar ginasi, kad nežiūrėjo, kad dukra nebuvo atėjusi. Teisėja teigė nesuprantanti, kodėl yra duodami tokie parodymai.
Atsakydama į Komisijos narių klausimus, teisėja paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimo prašė per teismo posėdžių sekretorę V. J., kuri yra gydytojos sesuo. Teisėja pasiteiravo sekretorės, ar gydytoja nedarbingumo pažymėjimą išduotų be dukros, ar reikėtų ją atvežti. Sekretorė teisėjai atsakė, kad ir be dukros išduotų. Vėliau tą pačią dieną sekretorė paskambino teisėjai ir pasakė, kad jos sesuo gydytoja prašė, jog pas ją ateitų teisėja arba jos vyras. Teisėja nurodė, kad ji pati negalėjo to padaryti, todėl pas gydytoją nuvyko jos vyras R. S., kuris taip ir nesuprato, dėl ko gydytoja jį kvietė.
Teisėja V. S. taip pat paaiškino, kad D. N. buvo ilgametė jų šeimos gydytoja ir jie visada į ją kreipdavosi per teismo posėdžių sekretorę, norėdami sužinoti, kada gydytoja dirba ir kada būtų galima pas ją ateiti. Teisėja V. S. teigė, kad kitokių paslaugų neprašydavo.
Teisėja V. S. prašė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atidėti svarstymą iki tol, kol bus išspręsta byla, ir bus išaiškintos visos aplinkybės.

Kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, kas meluoja – STT ar LAT:

Generalinei prokuratūr10