STRASBŪRO TEISMAS NEĮGALUS IŠSPRĘSTI NET LIETUVOS ŠIUKŠLIŲ KLAUSIMO

JURGIS GERAGALIS

Mes jau ne kartą kalbėjome teismų neteisingumo tema. Šiukšlynų mafijos tema buvo ne kartą paliesta ir „Laisvame laikraštyje“ /In: Laisvas laikraštis, 2022 m. gegužės 27 birželio 2 d., Nr.21/. Siekdami Europietiško teisingumo, perkeliavę visų Lietuvos teismų instancijas, 2022 m. rugsėjo mėnesį kreipėmės į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
2022 metų spalio 11 d. gavome Teismo kanceliarijos patvirtinimą, kad mūsų pareiškimas formuliaras gautas „2022 m. rugsėjo 29 d., suteiktas bylos Nr. 47383/22“. Teismas pažadėjo, kad „išnagrinės bylą kaip įmanoma greičiau“, o taip pat pabrėžė, kad „bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu Teismas gali paprašyti papildomos informacijos“.
Pažadėjo patiešijo, bet jokios informacijos nepaprašė, o 2023 m. vasario 16 d. laišku pranešė, kad 2023 m. vasario 9 d. „Europos Žmogaus Teisių Teismas, posėdžiaujant vienam teisėjui, nusprendė šį pareiškimą paskelbti nepriimtinu. Šis nutarimas yra galutinis ir negali būti apskundžiamas nei Komitetui, nei Kolegijai, nei Didžiajai Kolegijai. Teismas daugiau nesusirašinės dėl šios bylos ir, pagal esamą Teismo tvarką, po vienerių metų nuo šio nutarimo priėmimo dienos byla bus sunaikinta. Šis nutarimas yra parengtas viena iš oficialių Teismo kalbų / anglų arba prancūzų/ ir nėra verčiamas į kitas kalbas.“ Bylą išnagrinėjo turkė teisėja p. Saadet Yuksel ir: „vieno teisėjo sudėtimi pagal Konvencijos 24 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnius, išnagrinėjo pareiškimą tokį, koks jis buvo pateiktas. Teismas, atsižvelgdamas į visa jo turimą medžiagą ir tiek, kiek skundžiami klausimai priklauso jo kompetencijai, nustato, kad jie neatskleidžia jokios Konvencijoje ar protokoluose nustatytų teisių ir laisvių
pažeidimo požymių ir kad nebuvo tenkinami Konvencijos 34 ir 35 straipsniuose nustatyti priimtinumo kriterijai.
Teismas pareiškimą pripažįsta nepriimtinu”. Štai taip bendromis frazėmis trumpai atsirašyta.
Aišku, mes nesutinkame su tokiu Teismo sprendimu, bet dabar mums palikta teisė skųstis tik ponui Dievui.
Kodėl nesutinkame? Mūsų Pareiškėjo formuliare išskirtos dvi ypač reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios viešąjį interesą, kad byla būtų išnagrinėta: bylos tyrimo objektu esantis atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas lėmė visų  valstybėje gyvenančių asmenų pamatinių žmogaus teisių bei laisvių ilgalaikį suvaržymą. Šių ginamų teisių ir laisvių apsauga yra ypatingas viešasis interesas, todėl ateičiai būtų svarbu turėti abejonių nepaliekantį teisinį aiškumą, ar tokia forma bei apimtimi, kaip kad šiuo metu reglamentuotas atliekų tvarkymo apmokestinimas už nesuteiktas paslaugas, esamas žmonių teisių ir laisvių suvaržymas yra suderinamas su Europos teisės nuostatomis. Be to, kaip teigia atliekų tvarkytojai, šis teisinis reguliavimas tebėra teisės sistemoje ir toliau naudojamas visuomeniniams
santykiams reguliuoti, kas dar labiau pabrėžia viešąjį interesą, kurio dabar neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos ir ateityje pakartotinai pažeisti ES įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.
Vienas pamatinių principų, kuriais grindžiama – teisės viršenybės principas. Bet jo nedera sutapatinti su garsiu Romėnų teisės posakiu dura lex, sed lex, kuris reiškia besąlyginį paklusimą, pareigą laikytis įstatymų visais atvejais, net kai jie griežti, žiaurūs ar net neprotingi. Teisės viršenybė – tarsi pamatas, kuris palaiko Europos teisines vertybes, tokias kaip žmogaus teisės, demokratija. Šis principas ir jo įgyvendinimas turėtų rūpėti ne tik teisininkams, bet ir atliekų tvarkytojams, nes nuo to priklauso žmonių gebėjimas pasitikėti valstybe. Teisės viršenybė – tai žmogaus teisių apsaugos skydas. Šis principas pirmiausia taikytinas viešajai valdžiai, kad ji nepažeistų teisės viršenybės, ir tik institucijoms tinkamai šią pareigą įgyvendinus, galima tikėtis, jog piliečiai gerbs viešąją valdžią ir sutiks su jos sprendimais. Teisės viršenybės principo įgyvendinimo procese itin svarbu nepažeisti ir valdžių padalijimo principo (kuriuo siekiama garantuoti asmens teises ir laisves, išvengti valdžios sutelkimo
vienose rankose, diktatūros; valstybės valdžios skirstomos į savarankiškas, ir, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas; valdžios turi būti gana savarankiškos, nepriklausomos, tačiau ir kontroliuoti, riboti viena kitą), nes iškreipus valdžių pasidalijimo principą neįmanoma pasiekti teisės viršenybės ir visuomenės pasitikėjimo viešąja valdžia. Teisės viršenybės principą galime suskirstyti į du svarbiausius blokus: 1) teisėkūra, teisinis aiškumas, lygybė prieš įstatymą; 2) efektyvi teisminė apsauga. Skaitykite daugiau: https://iq.lt/advokatas/visuomenes-skydas-teise-i-gynyba-teises-virsenybes-principo-garantas/244751?fbclid=IwAR3EsANitVIc-rlGgAvXhZGFiZ97qdGR141ZVnXrh335PohOkjT40WASWA

Truputis istorijos. Pareiškėjas, kaip minėta aukščiau, kantriai perėjo visas Lietuvos teismines instancijas, tarpe jų ir Lietuvos Konstitucinio teismo. Tačiau, Pareiškėjas, vietoje šaukimo atvykti į Konstitucinio Teismo posėdį, gegužės mėnesio pradžioje gavo LR Konstitucinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT48-A-S45/2022 “Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. A-20/2922”. Įdomu, kokiu būdu mano individualus konstitucinis skundas tapo prašymu? Jeigu man 2022 m. balandžio 6 dieną pasiteiravus, ar mano skundas primtinas, buvo pasakyta: “Konstitucinis Teismas priėmė skundą. Jūsų skundas labai sudėtingas. Bus išnagrinėtas po 4 nėnesių“. Kokia stebuklinga melagių lazdele mostelėjo LR Konstitucinis Teismas, susidedantis iš KT teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei? Ogi štai: “Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir/ar įstatymams, taip pat
neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti/pakeisti teismų sprendimų /inter alia 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT71-A=S57/2019, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2022 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. KT12-A-S12/2022/. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal LR Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą.” LR Konstitucinis Teismas nusprendžia:
“Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Aleksandro Buiko prašymą Nr. 1A-20/2022. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas” Skundą atmetė, kas reiškia iniciatyvos pabaigą sprendimą stabdyti – nes teisėjai nepasisakė dėl vienintelio pagrindinio skundo argumento, kas traktuotina kaip teismo klaida ar tyčinis nusikalstamas nenoras, vengimas nagrinėti skausmingą žmonėms šiukšlynų mafijos bylą? Jaučiant nuolatinį valdžios spaudimą ir tuo pat metu susiduriant su visišku Lietuvos piliečių abejingumu, tai nebus daroma.
Trumpai apie bylų žinybingumą ir nežinybingumą: ar tai atsitiktinis Europos ir Lietuvos aukštųjų teismų nuomoniių bei sprendimų sutapimas, ar musulmoniškos valstybės teisėjos nacionalinis ypatumas? EŽTT teisėja ponia Saadet Yuksel: gimė 1983 metais Istambule, Turkijoje; 2000 metais įstojo į Istambulo Universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 2004 metais /Konstitucinė teisė/; 2006 metais tapo Europos teisės magistre; JAV Harvardo teisės mokykloje 2011 metais įgijo teisės magistro laipsnį; 2012 metais iš JAV grįžta į Turkiją ir dėsto Istambulo universitete, Kataro
universitete, etc., dirba R. Erdogano patarėja, iki šiol yra uoli jo ir Turkijos Vyriausybės rėmėja. 2019 metais Turkijos Vyriausybė rekomenduoja ją EŽTT ir nuo 2019 metų Saadet Yuksel devyneriems metams tampa EŽTT teisėja. Apie Lietuvos šiukšlynų mafijos veiklos ypatumus atliekų tvarkymo srityje neturi jokio supratimo.
Nepaisant to, spėriai priima sprendimą, kad Lietuvos Pareiškėjo formuliaras nepriimtinas. Beje, jos brolis Cuneyt Yuksel taip pat aktyvus R. Erdogano šalininkas, buvęs Turkijos Parlamento narys, Istambulo Universiteto Teisės fakulteto profesorius. Tarp kitko, kai 2021 metų lapkričio mėnesį EŽTT pripažino Turkijos valstybę kalta dėl 427 teisėjų ir prokurorų neteisėto arešto bei priteisė ir įpareigojo Turkiją kiekvienam apeliantui sumokėti po 5000 Eur, teisėja Saadet Yuksel nesutiko su tokiu sprendimu, teigdama, kad “apeliantų teisės nebuvo pažeistos”. Taip pat ji nesutinka su EŽTT dažnai pareiškiama kritika Turkijos Konstitucinio teismo atžvilgiu, dėl žurnalistų persekiojimo
Turkijoje, etc. /In: Saadet Yuksel. Wikipedia, The free encyclopedia. The page was last edited on 30 May 2022./ Adhoc, teisėja Saadet Yuksel, pripažindama Lietuvos Pareiškėjo pareiškimą nepriimtinu, nes “priimtinumo kriterijai netenkinti”, pasirėmė tik blanketine Konvencijos 34 straipsnio norma ir 35 straipsniu, kuriuose įtvirtintos tik tokios bendro pobūdžio nuostatos. Skaitytojų žiniai pateikiame šiuos Konvencijos straipsnius, kad būtų galima suvokti teisėjos priimto sprendimo tuštybę ir absurdiškumą, bei rimtą paramą Europos ir Lietuvos šiukšlynų mafijai.

34 straipsnis
Atsižvelgdama į 20 straipsnio 3 punkto ir 29 straipsnio nuostatas,
Komisija priima savo sprendimus dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų
dauguma.

35 straipsnis
3. Komisija gali įsteigti komitetus, kurių kiekvieną turi sudaryti ne mažiau
kaip trys nariai, turintys įgaliojimus vienu balsu skelbti nepriimtiną arba
išbrauktą iš savo bylų sąrašo peticiją, pateiktą pagal 25 straipsnį, jei toks
sprendimas gali būti padarytas be tolesnio nagrinėjimo.

29 straipsnis

3

Po to, kai Komisija priėmė paduotą peticiją pagal 25 straipsnį, ji vis
dėlto gali dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma nutarti tokią peticiją
atmesti, jeigu nagrinėjimo metu ji nustato, kad yra vienas iš 27 straipsnyje
numatytų pagrindų peticijos nepriimti nagrinėti.

Šiuo atveju apie tokį nutarimą turi būti pranešta šalims.

24 straipsnis

Kiekviena Aukštoji susitarianti šalis gali per Europos Tarybos Generalinį
sekretorių kreiptis į Komisiją dėl to, jog, jos manymu, kita Aukštoji
susitarianti šalis pažeidusi Konvencijos nuostatas.

27 straipsnis

1. Komisija nepriima nagrinėti peticijos, pateiktos pagal 25 straipsnį, jeigu ji
yra:

a) anonimiška, arba b) pagal savo esmę tokia pati byla, kurią Komisija jau
svarstė ar kuri jau buvo perduota kitam tarptautiniam tyrimo ar ginčo sprendimo
organui, ir jeigu peticija nesuteikia jokių naujų, bylai reikšmingų duomenų.

2. Komisija pripažįsta nepriimtą kiekvieną pagal 25 straipsnį pateiktą
peticiją, jeigu ji mano, kad ji nesuderinama su Konvencijos nuostatomis,
aiškiai nepagrįsta arba yra piktnaudžiavimas peticijos teise.

3. Komisija turi teisę atmesti kiekvieną jai pateiktą peticiją, jeigu ji
laiko ją nepriimtą pagal 26 straipsnį.

Vertinant EŽTT posėdžiavusios vienos teisėjos Saadet Yuksel 2023 m. vasario 9 d. sprendimą, pažymėtina, kad jis paskelbtas pažeidžiant Konvencijos 20 straipsnį, nes priimtas vienasmeniškai, o ne balsuojančių Komisijos narių dauguma. Teisėja nepateikė jokių teisinių argumentų ir motyvų, kodėl pareiškimas nepriimtinas. Esant tokiai padėčiai, vadinasi, EŽTT nusispjauti į egzistuojantį Lietuvoje ydingą teisinį reguliavimą, pagal kurį pradėta ir vyksta daugybė administracinių teisminių procesų, dėl kurių išsprendimo – vienokio ar kitokio EŽTT nutarimo priėmimas būtų labai svarbus. Šiuo atveju, pareiškimo pripažinimas nepriimtinu suponuoja dar labiau neigiamą nuomonę visos teismų sistemos atžvilgiu. Nei Lietuvos teismai, nei Europos Žmogaus teisių Teismas iš tikrųjų negina nei Europos, nei Lietuvos žmonių teisių ir laisvių. Mes išgirdome eilinį kartą EŽTT pareikštą arogantišką res judicata, nors byla net nebuvo pradėta nagrinėti. Todėl kyla klausimas: kokia vertybė Europos Sąjungoje ir
Lietuvoje bei jos teismuose svarbesnė – teisės viršenybė ar išskirtinė “State of the Union” /ES/ ir Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų ir VASA mafijinė padėtis, kurią uoliai gina visa Lietuvos teismų sistema ir jos apologetas “stogas” Konstitucinis Teismas? Vadinasi, Konstitucinis Teismas yra teismas, kurio turi nelikti. Jis turi būti panaikintas, kol į jį dar nepateko tokie “valstybės kūrėjai” kaip šedbarcai ir šurajevcai. Nes žmonėms neverta gaišti laiko ir teikti individualius skundus Konstituciniam Teismui ar EŽTT, jeigu juos demagogiškai, melagingu pagrindu atsisakoma nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti Lietuvos
Respublikos Konstitucinį teismą, o EŽTT likimas galimai išsispręs kartu su Europos Sąjungos likimu.

Pridedama:
1. Šis tas apie teisėją Ms. Saadet Yuksel.

2. EŽTT teisėjos p. Saadet Yuksel sprendimas ir EŽTT kanceliarijos komentaras.

4

5

6