Stebuklai prezidento G.Nausėdos vyr. patarėjo J.Neverovič byloje – teisėja V.Višnevska suklastojo savo nutartį

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska išnagrinėjo prezidento G.Nausėdos vyriausiojo patarėjo Jaroslav Neverovič ieškinį „Laisvam laikraščiui“.

Teisėja V.Višnevska patenkino šį ieškinį ir nurodė, kad Lenkijos portale mojekresy.pl. įdėto straipsnio „Okinczyc szkodzil Orlenovvi, w czyim interesie?“, kuriuo rėmėsi „Laisvas laikraštis“, jau nebėra.

Tiesa, minėtas straipsnis iki šiol „kabo“ minėtame portale, niekur jis nebuvo dingęs, tik teisėja Višnevska nutarė, kad jo ten nebėra. Ir todėl nusprendė, kad „Laisvas laikraštis“ pažemino Neverovič garbę ir orumą.

Ši istorija prasidėjo dar prieš pusantrų metų – Lenkijos portale mojekresy.pl. pasirodė straipsnis „Okinczyc szkodzil Orlenovvi, w czyim interesie?“ (Okinčicas kenkė „Orlen“, kieno interesu?“)

http://mojekresy.pl/okinczyc-szkodzil-orlenowi-w-czyim-interesie

Šiame straipsnyje aprašyta įvykiai 2014 m. :

„Slaptas tuometinio užsienio reikalų ministerijos vadovo Radosławo Sikorskio (nuotr. viršuje) ir „PKN Orlen“ prezidento Jaceko Krawieco pokalbio įrašas apie „Mažeikių naftos“ skandalą restorane „Sowa i Friends“ 2014 metų vasarį atskleidė šio skandalo detales.

„Orlen“ lietuviškos problemos

Lenkijos žiniasklaidai nutekėjęs girdėtas pokalbis buvo susijęs su didžiausios Lenkijos degalų bendrovės „PKN Orlen“ problemomis, su kuriomis ji susidūrė Lietuvoje. Pasirodo, šios problemos buvo sukurtos dirbtinai ir nebuvo atsitiktinės, o jų autoriai – tuometinis Lietuvos energetikos ministras J. Neverovičius ir jo dėdė Č. Okinčicas.

Visų pirma, iš kur Lietuvoje atsirado Lenkijos naftos koncernas? 2006 m. „PKN Orlen“ nusipirko kontrolinį „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės akcijų paketą iš Rusijos „Jukos“ koncerno, kurį Rusijos valdžia nuvarė į bankrotą. Vėliau „Orlen“ taip pat pirko akcijas iš Lietuvos vyriausybės ir privačių investuotojų, tapdama 100% akcijų Mažeikių įmonės savininke.

Nuo tada „Orlen“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas Lietuvoje. Płocko koncernas išleido apytiksliai 4 mlrd. USD akcijoms įsigyti ir būtinoms investicijoms į įmonę. Tai dideli pinigai, kurie viliojo daugelį.

Po to naftos perdirbimo įmonė pakeitė pavadinimą į „Orlen Lietuva“.

Tuo tarpu Lietuvos „Orlen“ filialas susidūrė su milžiniškomis problemomis. Pirma, „Transneft“ sustabdė naftos tiekimą, kitas smūgis buvo naftos perdirbimo gamyklos gaisras. Vėliau Lietuvos valdžia išardė 19 kilometrų ilgio geležinkelio kelio atkarpą tarp Mažeikių ir Latvijos, dėl ko Lenkijos įmonė prarado pelningiausią eksporto kelią.

„Orlen“ planavo investicijas, susijusias su naujo vamzdyno į Klaipėdą tiesimu. Darbai buvo pažengę tiek, kad „Orlen“ netgi gavo Lietuvos vyriausybės pasirašytą dokumentą apie šios investicijos poveikį aplinkai.

Pagal Lietuvos įstatymus, šis sutikimas turėjo būti atnaujinamas kas trejus metus atitinkamu energetikos ministro potvarkiu. Taigi Okinčicas su sūnėnu, ministru, tada ir įžengė į areną.

Česlavas Okinčicas – garsi asmenybė tarp Lietuvos politikų ir verslininkų

Savo įtaką jis pradėjo kurti nuo tada, kai tapo Lietuvos nepriklausomybės akto signataru. Jis tapo neliečiamu Viešpaties globėju. Kai lenkai Lietuvoje kovojo su lenkų vietos valdžios diskriminacija ir neteisėtu likvidavimu Vilniaus regione, jis tvirtai stovėjo greta didžiausio lenkų persekiotojo Lietuvoje, savo draugo Vytauto Landsbergio.

Toks savotiškas Okinčico lojalumas buvo apdovanotas neribotomis galimybėmis verstis verslu ir jis tapo patarėju keliems iš eilės išrinktiems Lietuvos prezidentams.

Kai lenkai Lietuvoje nukentėjo dėl noro ginti savo tautiškumą, Okinčicas įkūrė savo verslą ir atidarė advokatų kontorą.

Jis taip pat įkūrė kairiųjų liberalių pažiūrų „Znad Wili“ žiniasklaidos grupę lenkų kalba, naudodamasis savo patirtimi ir bendradarbiaudamas su „Michnik“ žiniasklaida.

ZW propaguoja tas pačias vertybes kaip „Gazeta Wyborcza“, o lenkų mažumos Lietuvoje klausimais puola lenkų organizacijas ir lenkų aktyvistus, pateikdamas lietuvišką požiūrį, kuris kenkia lenkiškumo Lietuvos pasienyje išsaugojimui.

Kita vertus, Lenkijoje Okinčico ZW komentatorių žodžiais pakartotinai kritikavo Lenkijos Teisės ir teisingumo vyriausybę.

Keista, kad tokia veikla yra remiama milijonais zlotų, kuriuos perveda įvairūs fondai, priklausantys nuo Lenkijos valstybės.

Taip pat atvira paslaptis, kad naudodamasis savo kontaktais ir įtaka, Okinčicas darė spaudimą Lenkijos įmonėms, norinčioms plėtoti savo veiklą Lietuvoje, kreiptis į jo advokatų kontorą. Už atitinkamą mokestį už teisines paslaugas Okinčico advokatų kontorai, joms buvo patariama, kaip reikia elgtis.

Okinčicas ir jo sūnėnas dalyvauja „Orlen“ žaidime

Grįžkime prie „Orlen“ ir jo problemų Lietuvoje. Sikorskio ir Krawieco pokalbyje, slapta įrašytame restorane „Sowa i Przyjaci“, minimi dviejų lenkų iš Lietuvos vardai – Okinčic ir ponas N […]

Lenkijos žiniasklaida neteisingai interpretavo antrąjį vardą, įvardindama „Niklewicz“. Tiesą sakant, anot lenkų portalo Lietuvoje „Wilnoteka“, įraše aiškiai girdėti tuometinio energetikos ministro, šiuo metu Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininko Neverovič ir dėdės Okinčico vardas. Čia pateikiama platesnė pokalbio ištrauka:

Jaroslav Neverovič (kairėje) dabar vertina naujosios vyriausybės gabumus, nors turėtų skaičiuoti dienas iki paleidimo iš kalėjimo

Pateikiame lenkų laikraštyje pateikiamą šio pokalbio įrašą ir vertimą į lietuvių kalbą

KRAWIEC: Dzisiaj taką notatkę czytałem, że to jest jedna wielka ściema na tej Litwie.

SIKORSKI: Złodzieje, przecież to są oszuści.

KRAWIEC: Zastanawiam się, byłem dzisiaj w Skarbie co tam zrobić, żeby jeszcze im bardziej na nosie zagrać.

SIKORSKI: A te obowiązkowe zapasy?

KRAWIEC: To jest znowu pod górę dla nas, bo możliwość utrzymywania za granicą, no to jest przeciwko nam. Wszystko jest przeciwko nam, co tam robią, niestety

SIKORSKI: Jakieś certyfikaty, zielone, tak?

KRAWIEC: Tam jest wszystko…

SIKORSKI: Skur***ny

KRAWIEC: …każda decyzja i to niby Niewierowicz, ten z mniejszości polskiej, ten minister to jest na pasku pani prezydent i chodzi tak jak…

SIKORSKI: To jest człowiek Okińczyca, tego polskiego….

KRAWIEC: No wiem, wiem, ten Okińczyc.

SIKORSKI: Czyli wszystko wiesz.

KRAWIEC: Tak, tak…

SIKORSKI: Ja mogę nacisnąć na nich, bo to jest, przecież my finansujemy, w pewnych wiesz. My możemy dmuchnąć (…)

Krawiec: Šiandien perskaičiau dokumentą, tai viena didelė apgaulės schema toje Lietuvoje.

Sikorski: Vagys, jie yra sukčiai.

Krawiec: Įdomu, aš šiandien buvau Skarbie mieste, pasitarti ką daryti, kad dar labiau juos panervuoti (lenkiškai tai skamba „zeby jeszcze im bardziej na nosie zagrać“ – pagroti jiems ant nosies“).

Sikorski: O tie privalomi dokumentai?

Krawiec: Mums tai vėl didelė problema, nes mes negalime pasilikti užsienyje. Ką jie ten daro, viskas yra prieš mus, deja.

Sikorski: Kokie sertifikatai – aplinkos apsaugos, tiesa?

Krawiec: Yra visko…

Sikorski: Velnias.

Krawiec: …kiekvienas sprendimas, pavyzdžiui, Nieverovičiaus, kuris yra vienas iš lenkų mažumos, jis yra prezidento atstovas, ir jis eina kaip…

Sikorski: Tai Okinčico žmogus, lenkas…

Krawiec:: Aš žinau, žinau tą Okinčicą.

Sikorski: Taigi jūs viską žinote.

Krawiec: taip, taip…

Sikorski: Aš galiu juos paspausti, nes mes finansuojame, kai kurie iš jūsų žino. Mes galime juos spausti (…)

Nei Okinčicas, nei Nieverovičius viešai nekomentavo paskelbtų interviu turinio. Bet yra gija, į kurią verta atkreipti dėmesį. Sikorskis nerimauja dėl „kai kurių aplinkos apsaugos sertifikatų“, kurie keliami kaip kliūtis „Orlen“ plėtrai, o sprendimai šiuo klausimu priklauso nuo ministro. Atrodo, kad reikalas painus, tačiau, kaip sakoma senajame posakyje, jei nežinote, kas vyksta, tai yra apie…

Konfliktas atskleidžia sukčiavimą

„Orlen“ investavo milžiniškas pinigų sumas į „Mažeikių naftos“ įsigijimą. Norint stabiliai veikti, įmonei reikėjo nutiesti naują dujotiekį link Baltijos jūros.

Kas kelerius metus Lietuvos energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą apie investicijos poveikį aplinkai.

Šis sutikimas pagal atitinkamą energetikos ministro įsakymą turėjo būti atnaujintas kas trejus metus. Didesnių problemų dėl to nekilo, kol Okinčico sūnėnas tapo energetikos ministru. Staiga „Orlen“ kilo sunkumų, ministerija nepatvirtino dokumentų ir atidėjo sprendimo priėmimą.

Tada „Orlen Lietuva“ vadovas Ireneuszas Fafara paprašė Energetikos ministerijos paaiškinimų. Ir čia prasidėjo keistas laiko delsimas.

Taip visą situaciją prisiminė tuometinė energetikos viceministrė Renata Cytacka: „Situacija buvo labai keista. Ministras Nieverovičius asmeniškai kuravo „Orlen“ bylą ir niekas kitas neturėjo visų žinių apie situaciją. Be to, ministras bandė prisiimti atsakomybę už tai, kad nebuvo priimtas aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio sprendimas, kad jis blokuoja sutikimo tolesniam dujotiekio naudojimui pasirašymą“.

Kaip sako Cytacka, reikėjo konfrontuoti ir išsiaiškinti, kas sako tiesą. Dalyvaujant „Orlen“ atstovui Andrzejui Kupiecui, Renatai Cytackai ir EAPL pirmininkui Waldemarui Tomaszewskiui, ministras Nieverovičius paskambino įjungęs garsiakalbį Mazuroiniui, sakydamas, kad ne jis, o aplinkos ministras blokuoja dokumentą. Buvo paskambinta ministrui Mazuroniui, kuris pranešė, kad jis nepasirašė dokumento paties Nieverovičiaus prašymu. Taip buvo atskleista tiesa ir atskleistas melas. Mazuronis nedelsdamas pasirašė reikiamą dokumentą, o po to, kai buvo demaskuotas, ir Nieverovičius pasirašė atitinkamą dokumentą.

Dėl keisto ministro elgesio kyla klausimas ir kodėl apskritai įvyko ši nepalanki Lenkijos „Orlen“ situacija? Taip pat aiškėja, kodėl Renata Cytacka buvo atleista iš energetikos viceministrės pareigų. Nes toks sąžiningas ir principingas žmogus neleido „užsiimti privačiu verslu“.

Turto prievartavimas ar KGB įtaka?

Netrukus buvo gautas atsakymas. Žurnalistinės išvados rodo, kad tuo pačiu metu, kai energetikos ministras delsė pasirašyti investicijai reikalingus dokumentus, jo dėdė Česlavas Okinčicas bandė „įtikinti“ „Orlen“ su savo advokatų kontora, kuri turėjo atstovauti „Orlen“ Lietuvoje, pasirašyti teisinių paslaugų sutartį, žadėdamas greitą problemų sprendimą. Ar toks elgesys neatitinka šantažo ar duoklės apibrėžimo? Iš to išplaukia, kad mecenatas bandė ciniškai pasinaudoti savo sūnėno padėtimi ir išreikalauti kelis milijonus dolerių.

Visa tai kenkia Lenkijos interesams.

Tačiau gali būti ir kitas paaiškinimas. Galbūt Okinčisas bandė vienu šūviu nušauti du zuikius – gauti sau finansinės naudos ir sukelti daugiau problemų „Orlen“.

Gerai žinoma, kad Rusijos pusei nepatiko, kad „Orlen“ įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, o „Transneft“ net nustojo tiekti naftą Mažeikiams.

Atsižvelgiant į naujausias ataskaitas ir paskelbiant R. Tomkaus sąrašą (žmonių, įtariamų buvus slaptais KGB bendradarbiais sovietmečiu), kuriame yra ir Česlavo Okinčico vardas, byla įgauna naują dimensiją.

Parašiau apie tai savo straipsnyje „Okinčico KGB gudrybės“. Ar mecenatas tik norėjo priversti „Orlen“ pasirašyti su juo sutartį, ar kažkas darė spaudimą, kad jis savo įtaka pakenktų Lenkijos įmonės interesams?

Šis klausimas yra pagrįstas, nes neseniai Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Janiškis patvirtino, kad buvę slapti KGB bendradarbiai tikrai buvo šantažuojami. Šis klausimas tikriausiai liks atviras, kol nebus atliktas tikras patikrinimas Lietuvoje ir visuomenė sužinos apie KGB-istų bylų turinį.

Kieno interesais Okičicas pakenkė Orlenui? Ar tai tik pinigų trokškimas, ar išorės jėgos?

Vienas dalykas yra tikras, kad Varšuvos restorane atskleisti įrašai rodo tikrąjį globėjo, signataro ir verslininko veidą, ir tai tikrai nėra šventojo veidas. Kita vertus, kai po visų šių Lenkijai ir „Orlen Lietuvai“ žalingų veiksmų įmonės šiandieninis viršininkas Michałas Rudnickis sumoka Okičicui, paskelbdamas įmonės reklamą ZW portale, tai sukelia gailesčio juoką“.

Teismas nutarė, kad atsakovas turi būti „Laisvas laikraštis“

Po šio straipsnio pasirodymo LR prezidento vyriausias patarėjas Jaroslav Neverovič kreipėsi į teismą dėl tariamai tikrovės neatitinkančių žinių savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskelbimo.

Atsakovu patrauktas UAB „Patikimas verslas“ atstovas Aurimas Drižius pateikė atsiliepimą, kad jis negali būti atsakovu šioje byloje.

Nurodė, kad atsakovu patrauktas „Laisvas laikraštis“ negalėjo būti atsakovu, nes Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad už informacijos paskelbimą atsako tas, kuris pirmas paskelbė šią informaciją.

Ieškovas reikalauja, kad būtų paneigti straipsnio „Ar prezidentūra tapo reketo įrankiu – lenkai mini, kad prezidento vyriausias patarėjas J. Neverovič minimas tarp tų, kurie reikalavo pinigų iš PKN Orlen“ teiginiai.

Šiame straipsnyje aiškiai nurodyta, kad šis straipsnis yra vertimas iš Lenkijos naujienų portalo mojekresy.pl. straipsnio „Okinczyc szkodzil Orlenovvi, w czyim interesie?“.

Taip pat pateiktas nuoroda į minėtą straipsnį:

http://mojekresy.p1/okinczyc-szkodzil-orlenowi-w-czyim-interesie#comments

Šis straipsnis iki šiol yra minėtame portale ir nėra paneigtas.

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo labai aiškiai sako:

Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo:

1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

Įstatymas aiškiai nurodo, kad už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskelbė šią informaciją, o visuomenės informavimo priemonei atsakomybė netaikoma, jeigu ji anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;

Nurodžiau, kad man visiškai nesuprantama, kaip prezidento vyriausias patarėjas J.Neverovič nežino, kad jis turi kreiptis į Lenkijos portalą, kuris pirmas paskelbė šią informaciją, ir jos iki šiol nepaneigė. Keista, kad to jam nepaaiškina ir jo prabangūs advokatai.

Tol, kol Lenkijos portalas jos nepaneigė, esu linkęs manyti, kad visa ten paskelbta informacija atitinka tikrovę.

Remdamasis išdėstytu, teismo prašiau atmesti ieškovo ieškinį, nes UAB „Patikimas verslas“ niekaip negali būti atsakovu to, ką paskelbė Lenkijos naujienų portalas.

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska (nuotr. viršuje) teismo posėdyje nusprendė, kad Visuomenės informavimo įstatymas jau nebegalioja ir įpareigojo „Laisvą laikraštį“ paneigti tą, ką paskelbė Lenkijos portalas.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Vaidai Višnevskai teismo posėdyje net tris kartus buvo pakartota labai aiškiai, kad „Laisvas laikraštis“ ir UAB „Patikimas verslas“ nėra tinkami atsakovai. Tačiau man pasirodė, kad teisėja nesupranta lietuviškai, nes ji kalbėjo labai netaisyklinga lietuvių kalba ir sunkiai orientavosi, atrodo, kad ji nesuprato, kas jai yra sakoma.

Tai, kad atsakovė UAB „Patikimas verslas“ niekaip negalėjo būti atsakovė šioje byloje, pripažino ir teisėja Višnevska, tai parašydama savo nutartyje : „Patikimas verslas“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovei nesuprantama, kaip ieškovas nežino, kad jis turi kreiptis į Lenkijos portalą, kuris pirmas paskelbė šią informaciją, ir jos iki šiol nepaneigė. Atsakovės teigimu tol, kol Lenkijos portalas jos nepaneigė, yra linkęs manyti, kad visa ten paskelbta informacija atitinka tikrovę. Pažymėjo, jog prašo atmesti ieškovo ieškinį, nes atsakovė niekaip negali būti atsakove to, ką paskelbė Lenkijos naujienų portalas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti“.

Nepaisant Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, kad už paskleistą informaciją atsako tas, kuris ją pirmas paskleidė, teisėja Višnevska nusprendė, kad „Laisvas laikraštis“ ir UAB „Patikimas verslas“ yra tinkami atsakovai šioje byloje ir turi įrodyti tai, ką paskelbė Lenkijos portalas.

Teismas nurodė, kad nors pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones, tačiau nusprendė, kad šis įstatymas šioje byloje negalioja dėl tokių priežasčių : „dėl šių argumentų teismas nustato, kad, pirma, atsakovė nepateikė teismui Lenkijos portalo „moje kresy“ publikacijos vertimo, antra, net nesant vertimo vizualiai matyti, kad atsakovė viešai paskleidė pakeistą Publikacijos versiją, todėl jos atsikirtimai dėl atleidimo nuo atsakomybės yra nepagrįsti bei neįrodyti. Taip pat teismas pažymi, kad nurodyto straipsnio negalima rasti pagal atsakovės nurodytą nuorodą – „ http://mojekresy.pl/okinczyc-szkodzil-orlenowi-w-czyim-interesie#comments“ (CPK 178 str.).

Teisėja Višnevska atvirai suklastojo savo nutartį, į ją įrašiusi žinomai melagingus duomenis, kad neva nurodyto straipsnio pagal duotą nuorodą negalima rasti.

Nors ta nuoroda teismui buvo žinoma, ir minėtas straipsnis iki šiol yra minėtame portale, tačiau teisėja Višnevska nurodė, kad jo nėra.

Tai sąmoningas dokumento klastojimas, kuris turi būti įvertintas.

Dar kartą pateikiu minėtą nuorodą į Lenkijos portalą:

http://mojekresy.pl/okinczyc-szkodzil-orlenowi-w-czyim-interesie

Lygiai taip pat nepagrįstas ir teisėjos argumentas, kad mes neva nepateikėme straipsnio vertimo.

Šis vertimas yra byloje, jis yra bylos dalykas, tai straipsnis, kuris pakartotas „Laisvame laikraštyje“.

Visi Lenkijos portalo straipsnio teiginiai be jokio redagavimo išversti į lietuvių kalbą ir pateikti „Laisvame laikraštyje“.

Todėl dar kartą pakartosiu – UAB ‚Patikimas verslas“ ir „Laisvas laikraštis“ negali būti atsakovai šioje byloje, nes mes tik pakartojome tai, ką pirmas paskelbė Lenkijos portalas.

Teisėja Višnevska suklastojo savo nutartį, nurodydama, kad minėto Lenkijos portalo straipsnio jau nebėra.

Jis iki šiol yra minėtame portale.

Pridedama – visa teisėjos Višnevskos išmintis šioje nutartyje. Prisiminkime, kad tas Nausėda sakė, kad jis jokios įtakos „teisėsaugai“ nedarys, ir kad „niekas nebus išsuktas nuo atsakomybės“

Višnevskos