Stebuklai – premjeras Skvernelis balsuodamas nesuprato, kad balsuoja už kelio asfaltavimą iki savo namo

Stebuklai – premjeras Skvernelis balsuodamas nesuprato, kad balsuoja už kelio asfaltavimą iki savo namo

2020-06-04 posėdyje VTEK nusprendė

– Nutraukti tyrimą dėl Ministro Pirmininko S. Skvernelio elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė nutraukti tyrimą dėl Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo VPIDVTĮ nuostatoms, galiojusioms iki 2019-12-31.

VTEK tyrė, ar premjero privatūs interesai nepaveikė sprendimų skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone, šalia kurios jis gyvena (Gatvė), asfaltavimo darbams, taip pat ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, S. Skverneliui nekilo VPIDVTĮ nustatyta pareiga nusišalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė įstatymo reikalavimus, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kad interesų konfliktas yra tiesioginis ir akivaizdus.

Atsižvelgiant į faktinių tyrimo duomenų visumą, VTEK neturi pakankamo pagrindo tvirtinti, jog S. Skvernelis, pirmininkavęs Vyriausybės 2019-10-30 posėdyje pristatant nutarimo (Nutarimas), pakeitusio 2019-05-15 nutarimą „Dėl 2019 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“, projektą ir už jį balsavęs, galėjo objektyviai ir neginčijamai žinoti bei suvokti, jog valstybės asignavimai, kuriuos Vyriausybė skyrė Vilniaus rajono savivaldybės keliams pagal kriterijų „savivaldybėms, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos“ atitinkamu Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu bus neabejotinai panaudoti būtent jo gyvenamos Gatvės asfaltavimui.

Tiriant nustatyta, kad Nutarime neįvardytiems Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti papildomi 300 000 Eur asignavimai skirti vadovaujantis Vyriausybės 2015-01-14 protokoliniu sprendimu, kurio nuostatas (iki 2020 m. preliminariai apie 10 proc. padidinti asignavimus) Vyriausybė pradėjo taikyti 2018 m. Rengiant Nutarimą naudoti 2019-08-29, 2019-10-17 ir 2019-10-22 raštais teikti Vilniaus rajono savivaldybės prašymai. Nei šiuose prašymuose, nei Vyriausybės Nutarimo projekte, nei pačiame Nutarime bei jo lydimuose raštuose Gatvė nepaminėta.

Nutarimo projekto rengėjų teigimu, savivaldybėms skiriama papildoma lėšų dalis (10 proc.) nesiejama su konkrečiais projektais, o savivaldybės gali jas paskirstyti savo nuožiūra savivaldai reikšmingiems projektams – gatvėms, viadukams, tiltams, dviračių takams, kelių įregistravimui ir pan. Taip, esą, skatinamas savivaldybių savarankiškumas, atsakomybė planuojant ir įgyvendinant projektus. Vilniaus rajono savivaldybė, 299 973,92 Eur iš Nutarime įvardytos sumos nusprendė skirti jai priklausančio vietinės reikšmės kelio 1,6 km atkarpos asfaltavimui – gatvės, šalia kurios gyvena S. Skvernelis su šeima.

Gatvė, kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į šio teisės akto reikalavimus, savivaldybė yra įpareigota organizuoti tokių objektų projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus, atlikti šių darbų užsakovo funkcijas. Kaip matyti iš tyrimo dokumentų, nagrinėjamu atveju darbus pagal jai nustatytą kompetenciją atliko būtent Vilniaus rajono savivaldybė. Oficialių duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti tai, jog tokius darbus galbūt atliko, dalyvavo, ar prisidėjo atliekant ir kitos institucijos ar subjektai, VTEK neturi.

Savivaldybės veiksmus dėl Gatvės asfaltavimo lėmė ir 2013 m. įsikūrusios, penkis aplink Gatvę išsidėsčiusius kaimus vienijančios asociacijos „Neries slėnis“ reikalavimai. Teiktų skundų (duobės, dulkėtumas, avaringos kelio sąlygos ir t.t.) turinys rodo gyventojų asmeninį suinteresuotumą Gatvės asfaltavimu. VTEK vertinimu, tokios aplinkybės yra reikšmingos ir S. Skverneliui, kaip privačiam šios gatvės gyventojui, nes, be kita ko, potencialiai didina jo būsto patrauklumą bei komercinę vertę. Tačiau tyrimo metu VTEK negavo duomenų apie tai, kad premjeras ar jam artimi asmenys būtų dalyvavę minėtosios bendruomenės atstovams, kitiems Gatvės kaimynystės gyventojams, Vilniaus rajono savivaldybei, ir kitoms institucijoms teikiant prašymus dėl Gatvės dangos sutvarkymo.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, jos sprendimus dėl Gatvės asfaltavimo taip pat lėmė Vadovybės apsaugos departamento (VAD) prašymai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Gatvę sutvarkyti bei išasfaltuoti VAD prašė siekdamas užtikrinti jam keliamus tarnybinius tikslus – Ministro Pirmininko apsaugą. Tačiau tirdama VTEK negavo duomenų, jog VAD būtų siekęs ne vien šių tarnybinių tikslų, ir kad tai būtų skatinę tretieji asmenys.

Tyrimo metu VTEK gavo ir keleto asmenų liudijimus. Jų teigimu, S. Skvernelis, kalbėdamas su atitinkamais Susisiekimo ministerijos atstovais, domėjosi Gatvės sutvarkymo galimybėmis. Esą, tokie pokalbiai galėjo vykti 2018 m. pirmoje pusėje. VTEK atkreipia dėmesį, kad šių liudijimų nepatvirtina kiti VTEK tyrimo metu surinkti duomenys. Taip pat paminėtina, kad oficialūs asmenys, kurie liudijimuose buvo įvardyti kaip šias aplinkybes žinantys, tai kategoriškai paneigė. Iš pateiktų parodymų turinio VTEK neturi pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad juose minimos aplinkybės būtų tiesiogiai nulėmusios ar prisidėjusios priimant Vyriausybės Nutarimą.

Atsižvelgdama į visas paminėtas aplinkybes, tyrimą šioje dalyje VTEK nutraukė. Pažymėtina, kad VTEK nėra kompetentinga pasisakyti dėl Vilniaus rajono savivaldybės Gatvės asfaltavimo klausimu priimtų sprendimų ekonominio, socialinio ir pan. pagrįstumo bei Vyriausybės Nutarimo atitikties specialiems, šiuos santykius reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams. Vis dėl to VTEK manymu, situacija, kai gyvenvietės dešimtmečiais nesulaukia kelių asfaltavimo galimybės (pvz., Vilniaus rajono savivaldybėje asfaltuotos gatvės sudaro vos 1/5 visų kelių), savaime reikalauja maksimalaus tokio pobūdžio sprendimų rengimo procedūrų skaidrumo ir būtinybės užtikrinti, kad visuomenei nekiltų nė menkiausios abejonės dėl galimų interesų konfliktų.

Taip pat VTEK nutraukė tyrimo dalį, susijusią su VPIDVTĮ nuostatomis, draudžiančiomis valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims naudoti pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Tokį reikalavimą kėlė senosios redakcijos VPIDVTĮ. Šią nuostatą panaikino Seimas, priimdamas naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kuris įsigaliojo šių metų sausį.

Vadovaujantis Konstituciniu teisinės valstybės principu, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (apie tai pasisakoma ir 2004-12-13, 2006-01-16, 2013-02-15 Konstitucinio Teismo (KT) nutarimuose). Grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) turi priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę (apie tai pasisako ir 2001-01-11 KT nutarimas bei 2018-03-22 KT sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę, šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

VTEK pabrėžia, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nutrauktas tyrimas gali būti atnaujintas.

2020-06-04 (ketvirtadienį) VTEK svarstys
– Ministro Pirmininko S. Skvernelio elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vertins Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) nuostatoms.

Aiškinamasi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone asfaltavimo darbams nebuvo galbūt paveikti premjero turimų privačių interesų. Taip pat VTEK tiria, ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, S. Skverneliui nekilo VPIDVTĮ nustatyta pareiga nusišalinti.

Tyrimas buvo pradėtas žiniasklaidoje paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės. Žiniasklaidoje skelbta, kad 2019-10-30 Vyriausybės nutarimo Nr. 484 pagrindu buvo skirtas finansavimas ir gatvės, šalia kurios gyvena premjeras, asfaltavimui, o Ministras Pirmininkas šiam posėdžiui pirmininkavo. Kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.

Posėdžio pradžia – 13 val. Numatoma trukmė – apie 2 val.

„Valstiečiai kišasi į ikiteisminį tyrimą, kuriame patys gali tapti įtariamaisiais“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio pranešimas: „Valstiečiai kišasi į ikiteisminį tyrimą, kuriame patys gali tapti įtariamaisiais“
Žinių radijo laidoje „Opozicija“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas ir Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas pastarųjų dienų politines aktualijas, atkreipė dėmesį, kad stebimas itin pavojingas valstybei valdančiųjų bandymas daryti poveikį atsakingoms tarnyboms ir institucijoms.

Konservatorių lyderis, vertindamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą nutraukti tyrimą dėl Upės gatvės, kurioje gyvena Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, finansavimo Vyriausybės sprendimu, kai balsavime dalyvavo ir nenusišalino pats premjeras, konstatavo, kad klausimas dėl jo atsakomybės vis dar lieka neatsakytas.

Pasak G. Landsbergio, valstybėje klostosi pavojinga situacija, kai tiriamasis, įtakingas valstybės vadovas, sprendimo priėmimo rytą viešai darė poveikį VTEK nariams.

„Ar premjeras įsiskaitė į VTEK pranešimą? Man pačiam buvo keista skaityti ir suprasti, kad jis nėra išteisintas. Tyrimas buvo nutrauktas, nes pritrūko duomenų. Paprastai tokiais atvejais jei nėra duomenų, kaltinamasis yra išteisinamas. Juo labiau komisija pasakė, kad tyrimą gali pradėti iš naujo. Premjeras, ūkiškai tariant, liko pakabintas. Premjeras turėtų atlyginti žalą dėl spaudimo VTEK. Prieš tyrimą viešai pareikšdamas, kad nepasitiki dviem komisijos nariais. Demokratinėje valstybėje tai nėra priimtina“, – sakė TS-LKD pirmininkas.

Pavojingas poveikis tarnyboms

Pasak G. Landsbergio, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareikšti įtarimai, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį galėjo daryti poveikį teisėkūrai ir greitas bei kategoriškas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos viešas reikalavimas STT pasiaiškinti dėl šių pareikštų įtarimų, kuria itin pavojinga precedentą valstybėje dėl spaudimo nepriklausomoms institucijoms.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad valstiečiai kišasi į ikiteisminį tyrimą, kuriame jie patys gali tapti įtariamaisiais.

„STT jau apklausė LVŽS frakcijos narį Valių Ąžuolą, kurio parašas yra po abejotinais teisės aktais. Lenkų frakcijos pasiūlytas bankų aktyvų mokestis, po to virto į pelno mokestį. Šis mokestis posėdžio metu buvo dar sušvelnintas nuo septynių iki penkių procentų. Opozicija neturėjo nieko bendro. Tai padaryta tiesiog posėdžio metu. Kodėl tai padaryta? Tai yra tyrimo objektas“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak konservatorių lyderio, STT tyrimas taip pat atskleidė, kad kelininkai per poną Sutkų siekė pakeisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

„Valdantieji aktyviai siekė, kad R. Masiulis būtų pakeistas ir tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdami tikslą sumenkinti buvusio susisiekimo ministro autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. Tokiu būdu buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš susisiekimo ministro pareigų. Kokio lygio susitarimas čia buvo? Ar kelininkai dirbo per valstiečius, ar per p. Sutkų, kad juos įtikintų?“ – kalbėjo G. Landsbergis.