Sovietų nomenklatūrščiko sūnus Egidijus Kūris keršija laisvės kovotojo – partizano Maksimavičiaus sūnui?

Sovietų nomenklatūrščiko sūnus Egidijus Kūris keršija laisvės kovotojo – partizano Maksimavičiaus sūnui?

Juozas Maksimavičius

Labas gerb. Kristina. Dėkoju Jums už laišką.

Taip, šiame durnyne tenka praleisti pačius produktyviausius gyvenimo metus. Jei sovietmečiu per tokį laiko tarpą mažai kas pasikeisdavo, tai šiuo laikmečiu laisvėje gyvenimo pokyčiai visame kame – milžiniški.

Aš pastoviai fiksuodavau šio durnyno ir laisvėje vykstančių procesų dinamiką, ir tarp šių dviejų pasaulių, toje pačioje valstybėje, sparčiai besiplečiančią prarają.

Tai vykdo sovietinio mąstymo tipai su įgimtu vergo sindromu.

Man, kaip iš rezistencijos dalyvių šeimos ir tremtinio sūnui, kaip tėvui, taip ir man, nėra priimtinas absurdas ar jį vykdė sovietinio mąstymo degradai su įgimtu vergo sindromu, ar jau nepriklausomoje Lietuvoje gimę jų palikuonys su įgytu, paveldėtu vergo sindromu.

Tai labiausiai mane erzina tokie tipai, keisčiausia ir skaudžiausia tai, kad per 27 atkovotos nepriklausomybės metus, nesusiformavo kritinė žmonių masė, nepakanti tokiam absurdui.

Žiūrint į įvairius, šiuo metu galiojančius įvairius įstatymus, kalėjimo direktoriaus įsakymus, juose yra nurodoma, imperatyviai reikalaujama, kad laisvas žmogus, norintis atvykti pas įkalintą artimą asmenį, prieš tam tikrą laiką, raštu praneštų kalėjimui, ar jis nori pirkti kalėjimo parduotuvėje riboto asortimento prastas prekes 10 proc. didesne kaina nei laisvėje, ar rinktis čia ruoštą maistą (kiaulių jovalą).

Čia tik vienas iš daugelio pavyzdžių. Aš čia vietinės valdžios vis paklausiu, nuo kada laisvi žmonės privalės pilnai gyventi pagal absurdiškus kalėjimo direktoriaus įsakymus.

nuotr. : partizanas Maksimavičius

 

Jie tai išgirdę pasišiaušia, bet aš visą gyvenimą nebijau “širšių lizdą” padraskyti, o jie man atsilygina su kaupu, taip čia ir atsiradau.

Pastebiu dar vieną situacijos prastėjimo tendenciją, čia patenka vis daugiau jaunimo be išsilavinimo, nesugebančio orientuotis aplinkoje.

Aš jiems aiškinu, kad vienu ar kitu klausimu, reikia masiškai rašyti skundus ir taip kovoti už savo teises, o jie man sako – kokia iš to nauda, klausia individai nuo 22 iki 60 metų, sėdėdami čia “šūdo duobėje” ir jie net nesugeba suvokti absurdo masto.

Užverda kraujas, nebesinori su tokiais bendrauti, bet suprantu, kad tokių čia jau dauguma, tai pavieniam įveikti absurdą – misija sudėtinga.

Turėjau valdišką kompiuterį, 10 metų ir per tą laiką, buvau sukaupęs įvairios medžiagos virš 300 GB, bet kadangi čia su jais (valdžia) “gerai” sutariu, tai jie dėl formalaus preteksto, paėmė patikrinti kompiuterį, ar jame nėra “atominės” bombos, tai yra jiems nepalankios informacijos, o kadangi turėjau laikrodį,  galintį filmuoti, fotografuoti ir įrašinėti garsą, tai turėjau parinkęs įvairios medžiagos, tai jie paėmė ir sunaikino beveik visą 10 metų kauptą archyvą.

Dėl to kreipiausi į teismą, dabar byla Vyriausiajame administraciniame teisme, kada nagrinės, dar nežinau.

Kuo Lietuva vis labiau integruojasi į ES (Europos Sąjungą), viskas vis labiau persikelia į elektroninę erdvę, tuo daugiau čia atsiranda įvairiausių ribojimų, draudimų.

Vėliau valdžia konstatuoja, kad asmuo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, atsiduria socialiniame ir darbo rinkos užribyje.

Va čia ir paradoksas, BK 95, 96 str. nusikaltęs žmogus, bet esantis laisvėje, suėjus senaties terminui praranda pavojingumą, bet vos tik patenka į valstybės globojamus represinės struktūros gniaužtus, nesvarbu, kiek laiko, jis tampa amžinai pavojingu valstybinės struktūros dėka.

Tai akivaizdus valstybinės struktūros veiklos neigiamas padarinys.

Jūs klausiat, ar aš kur nors kreipiausi, pagal jūsų išdėstytas galimybes.

Oi, aš čia nepraleidau ramiai nei vienų metų, kad nebūčiau kur nors kreipęsis. Per tą laiką surinkta įvairi medžiaga ir faktai, tik patvirtina, kad mano bylos baigtį ir tokį rezultatą lėmė ne teisinės normos, bet visa eilė neteisinių veiksmų.

1996 m. skirtingu laiku iš skirtingų ministerijų atstovų, kai lankėsi čia Lukiškėse,  vos tik išgirsdavo pavardę, abejais atvejais, išgirdau identiškus pasisakymus – o, vyreli, jei politikai nebūtų kišęsi į tavo bylą, tokios bausmės tikrai nebūtum gavęs. Gaila, kad aš dabar negaliu identifikuoti tų pareigūnų. Vienoje delegacijoje buvo Gintas Švedas – tada dirbo viceministru teisingumo ministerijoje. Tai tos ministerijos vienas iš pareigūnų tai pasakė. O kita delegacija buvo iš Vidaus reikalų ministerijos.

Jie tai sakydami žinojo, ką sako ir pasakė tik mažą dalelę, ką žinojo- tai faktas.

Jūs žinote, kad 1993.12.20 paskelbė man mirties nuosprendį, neskundžiamą VIENAS TEISĖJAS. Du mėnesiai po Lingio nužudymo, o 1994 m. jau atsirado 3-jų pakopų teismai, bet mano byla niekada nebuvo peržiūrėta.

O Achremovo už Lingį byla perėjo visas instancijas ir 2004 m. Vilniaus apygardos teismas pakeitė nuosprendį, o man tais pačiais metais parašė – jūsų nuosprendis nekeistinas, kadangi yra įsiteisėjęs, o Achremovo perėjęs ir patvirtintas visų instancijų, kaip minimum 9 teisėjų, 10 metų gal dar nebuvo įsiteisėjęs, kad pakeitė.

Briedas akivaizdus, telieka tik pakartoti prof. Vytauto Nekrošiaus  viešą pasakymą, kad 1993 m. buvo vykdomas ne teisingumas, o teisingumo parodija.

Čia labiausiai bent man trūksta informacijos apie mano padėtį, o neturint visa tai, sudėtinga daryti logiškus sprendimus, kurie galėtų įtakoti mano situacijos pasikeitimą.

Jūs rašot, kad tarptautinis teismas priėmė sprendimą, kad po 25 m. įkalintas turi išleisti į laisvę. (S. Tomas taip analizavo “iki gyvos galvos” absurdiškumą, ir minėjo EŽTT praktiką, jog turi būti 20-25 m. terminas, po kurio žmogaus sprendimą turėtų peržiūrėti, ir gal paleisti į laisvę. Bulgarijoje, iš kur ekstradikuotas H. Daktaras, nėra “iki gyvos galvos”, Rusijoje – irgi, maksimaliai šalys narės jau padarė 20-25 m. maksimalios bausmės. Nežinodama, kad čia kalinio laimėta byla, tokiu būdu referavau jam jo laimėjimą, detaliau nepaaiškinadama. Bet pasitaisysiu, nes prašo atsiųsti sprendimo vertimą – nes Lietuva su savo tarptautiniais teisės skyriais – neišgali jau 2 mėnesiai išversti – K. Sulikienės pastaba.) 

Jei atsiųsite tą sprendimą ir jei jis lietuvių kalba, bus įdomu visa tai išstudijuoti.

2017.05.23 EŽTT dėl mano ir kitų kreipimųsi priėmė sprendimą, kad Lietuvos valstybė pažeidžia žmogaus teises dėl lygtinio paleidimo, mūsų atžvilgiu. (Iš tikrųjų ten rašoma “Pažeistas 3 straipsnis, nes nenumatyta ankstesnio paleidimo bei sprendimo peržiūrėjimo galimybė. Lygtinis paleidimas ir “iki gyvos galvos” pakeitimas, sutrumpinimas tarkime iki 25 metų – skiriasi. Kaliniui netgi neteisingai išvertė jo laimėtos bylos sprendimo eilutę.  Lygtinis paleidimas nesuteikia veiksmų laisvės, o nuosprendžio peržiūrėjimas ir paleidimas sutrumpinus kodeksuose galimybę iš viso sodinti iki gyvos galvos – kardinaliai skiriasi. Tai jau atliko Bulgarija ir Rusija, prieš kurias Lietuvos valstybė didžiuojasi savo “demokratijos pasiekimais”, tik kad tie pasiekimai pagyrų lygyje, o ne realiai atliktuose darbuose– K. Sulikienės pastaba).

Reguliavau, kad kuo daugiau paduotų skundus, 10-iai surinkau reikiamus popierius, bet tik 7 sugebėjo išsiųsti ir dar vienas atskirai, dėl to paties kvailumo ir nesugebėjimo orientuotis aplinkoje.

Visus 8 skundus sujungė į vieną nagrinėjimą ir įvardijo K.Matjošaitis ir kiti, taip ir buvo išnagrinėta.

2017.07.07. gavau tą nutartį anglų kalba ir vėl problema – nemoku anglų kalbos, ieškau, kur galėčiau gauti vertimą lietuvių kalba.

Kai gavau Jūsų laišką 12 d., iš ryto išsiunčiau paklausimą Teisingumo ministrei, kur galėčiau gauti vertimą, nes čia šiam durnyne nieks nieko nežino, niekuo negali padėti.

Bet jei Lietuvos teismams yra privalu atsižvelgti į EŽTT sprendimus, priimant nuosprendžiusm tai manau, kad EŽTT sprendimai bent jau liečiantys Lietuvos valdžią, turėtų būti kur nors išversti.

Byla laimėta, bet jau pusantro mėnesio vis dar negaliu pilnai išsiaiškinti to sprendimo pilnos esmės.

EGIDIJUS KŪRIS AKTYVIAI PASISAKINĖJO ŠIOJE BYLOJE PRIEŠ PAREIŠKĖJUS – GYNĖ PRANĄ KŪRĮ, SAVO TĖVĄ, KURIS DALYVAVO NET 3 PAREIŠKĖJŲ NUTEISIME

Tai yra groja per nervus. Kita dar stebina Egidijaus Kūrio, teisėjo nuo Lietuvos, aktyvi jo pozicija ir net atskira išvada, savaime suprantama, priešinga pagrindiniam sprendimui.

Kompiuteryje turėjau EŽTT  veiklos aprašymą, ir ten buvo parašyta, kaip privalo elgtis teisėjas, kai yra nagrinėjama byla, prieš tą valstybę, kuriai jis atstovauja.

Šiuo atveju buvo nagrinėjami net trijų asmenų skundai, kuriems buvo priimti nuosprendžiai Lietuvos Aukščiausiame teisme, kai jam vadovavo jo tėvas Pranas Kūris.

Aišku, jis krauju pasruvusiais nasrais gynė tėvo tuometinę veiklą, grįstą sovietine ideologija.

Taip pat man nepraslydo pro akis, kai 2016 rudenį jei neklystu, Vilniuje buvo surengta konferencija, žmogaus teisių klausimu ir kaip bebūtų keista, joje dalyvavo E. Kūris su svita iš EŽTT.

Jie tada lankėsi ir Lukiškėse. Tuo metu jau buvo įsibėgėjęs mano ir kitų skundų nagrinėjimas EŽTT. Būtų įdomu pasitikslinti ar konferencijoje dalyvavo teisėjai, kurie nagrinėjo mano ir kitų skundą prieš Lietuvą.

Kokia EŽTT praktika tokiais atvejais. 

Lietuvoje ne paslaptis – kokią įtaką turi abiejų Kūrių pavardės formuojant teisingumo vykdymą Lietuvoje.

Kaip matoma, abu sovietinės ideologijos parazitai bando daryti įtaką EŽTT-ui.

Būtų įdomu šį klausimą tokiu pjūviu panagrinėti išsamiai, kas užsiima internet tyrimais, teisiniais klausimais.

Supratau Jūsų laiške išdėstytas mintis, čia su teismų pagalba kai ką būtų galima pakeisti, bet viena iš problem – tai finansai, reikalingi gerai, profesionaliai skundų parengimui.

Aš savo paskutines lėšas išleidau skundų  rengimui, rezultatas yra, nors aš jo dar neišsanalizavęs.

Pinigų stygius būtinai veiklai, dėl tų pačių priežasčių, tai žmonių kvailumo ir nesugebėjimo susidėlioti prioritetus, orientuotis aplinkoje.

Ne vienas čia esantis, laisvėje “skraidė ereliais”, gyveno pasiturinčiai, o čia vos plevena sparneliais kaip kolibris.

Turi finansų, bet gaili 300 eurų galimybei keisti situaciją, tai yra, skundo paruošimui į EŽTT.

Man aiškino, ką tu čia pakeisi su tais skundų rašymais, o kai dabar jau yra kažkoks tai rezultatas, dėl ko Lietuvos valdžiažmogiai jau privalės keisti įstatymus, kas susiję su mumis, girdėjau seimūnų pasisakymus, jie jau tyli.

Prieš keturis metus, gailėjo net dėl saves skirti pinigų šiam reikalui, o dabar galvoja, kad jau nereikia, nes aš už paskutinius pinigus tai padariau. Bet jie nežinau, kaip jie mąsto – jie nesuvokia, akd tai susiję ir su jais.

Net nežinau, kaip čia viskas toliau klostysis, gal kaip nors pavyks gauti sprendimo EŽTT vertimą, Jūs jai atsiųsite kitą sprendimą dėl 25 metų, viską išsistudijuosiu ir žiūrėsiu, ar yra kokia galimybė po EŽTT  sprendimo kreiptis į Lietuvos teismus dėl bylos peržiūrėjimo. Nes kompiuteryje iš kažkokio europietiškos teisės sprendimo, turėjau sprendimo dalį, kur buvo parašyta, kad ir po apeliacijos įsigaliojus nuosprendžiui, jis negali būti keičiamas, turi būti numatyta, po kiek laiko ir vėliau kas kiek laiko, turi būti peržiūrėtas nuosprendis (Vinter byla EŽTT , 2014 m. – K.S. pastaba ), įvardijant, ar nėra išnykęs asmens pavojingumas visuomenei. Čia parašiau iš atminties, nes kai atėmė kompiuterį prieš 15 mėnesių, tai taip ir neturiu galimybės prieiti, prie kažkiek išsaugotos medžiagos.

Tai tiek šitam kartui, dar kartą ačiū už laišką ir informaciją, sėkmės jums. 

EŽTT sprendimo pabaigoje nurodoma, jog Lietuva pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, nesudarydama jokių sąlygų kaliniams išeiti  iki termino “iki gyvos galvos” į laisvę, kad įrodytų savo gyvenimu, jog pasikeitė. (Vinter bylos analogija):

4.  Holds that there has been a violation of Article 3 of the Convention in respect of the applicants K. Matiošaitis, J. Maksimavičius, S.  Katkus, V. Beleckas, A. Kazlauskas and P. Gervin;

 

5.  Holds that the finding of a violation of Article 3 of the Convention in respect of the applicants K. Matiošaitis, J. Maksimavičius, S. Katkus, V. Beleckas, A. Kazlauskas and P. Gervin, resulting from their inability to obtain a reduction of their life sentences from the time when they became final, constitutes in itself sufficient just satisfaction for any non pecuniary damage sustained by them on that account;

 

6.  Declares the complaint by the applicant K. Matiošaitis that he has been unable to obtain vocational training in Lukiškės Prison inadmissible;

 

7.  Dismisses the remainder of the applicants’ claims for just satisfaction.

Done in English, and notified in writing on 23 May 2017, pursuant to Rule 77 §§ 2 and 3 of the Rules of Court.

Teisėjas E. Kūris tikrai pateikė atskirąją nuomonę:

In accordance with Article 45 § 2 of the Convention and Rule 74 § 2 of the Rules of Court, the following separate opinions are annexed to this judgment:

(a)  joint concurring opinion of Judges Lemmens and Spano;

(b)  concurring opinion of Judge Kūris.

Kristina Sulikienė

Egidijaus Kūrio galimą teisinę (arba tikrą) šizofreniją partizanų klausimu rodo jo konkuruojanti nuomonė 2015 10 20 byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, kurioje jis visą EŽTT teismą išvadino “apgailėtiną sprendimą priėmusiu”, ir aiškino, jog partizanų išaukštinimas būtų padėjęs tašką jų juodinime. 

Bet paaiškėjo – čia tik skambūs raudonojo kolaboranto žodžiai.

Iš tikrųjų jis taip nekenčia partizanų, jog pagatavas gyvą užmūryti partizanų – brolių Maksimavičių, kurie kovėsi Suvalkų koridoriuje, atžalą.

Nagrinėjantis bylą teisėjas net asmeniškai lankosi Lukiškėse, ir susitinka su tuo, kurį pasmerkęs avansu, ir prieš kurį rašo vėl savo šlykščią konkuruojančią nuomonę.

Daliai Grybauskaitei šis šlykštus tipas labai tinka. Nes jis įgyvendina komunizmo ideologiją Lietuvoje, įsitrynęs kaip kurmis į EŽTT. Stebi ten viską ir kontroliuoja, o kaip praneša St. Tomas ir kiti, tai Lietuvos bylos netgi klastojamos, melagingai išverčiamos, dingsta dokumentai. Visos “demokratinės” – komunistinės LTSR technologijos. Aukštosios KGB technologijos. Neo KGB. Nuo savo idėjinių gairių niekur Raudonoji Dalia nenukrypo.

Apgailėtina ir tai, jog Teisingumo ministerija privalo išversti visus EŽTT sprendimus, ir įteikti pareiškėjams. Specialiame teisės skyriuje dirba 8 veltėdžiai, gaunantis algas su koeficientu 12-14.

Teks vėl daryti neatlygintinai.

Vardan Tos Lietuvos. Laisvos. Nuo komunistų. Ir kitokių raudonųjų lervų.

Laisvės neturėsime tol, kol teismai neveiks, ir kol Temidės ne tik akys, bet ir rankos bus supančiotos. Teisė ir teisingumas yra demokratinės visuomenės pagrindas, o ne skambūs lozungai, jog kažkur kažką sukišdami po tankais, mes laimėjome.

Ką laimėjome? Vienintelė valstybė, pūdanti gyvus žmones rūsiuose? Steigianti slaptus kalėjimus, o kad nepaaiškėtų – nuverčianti per VSD savo prezidentą? Kur čia ir kurioje vietoje demokratija, “draugai bičiuliai partiečiai”, Stalino anūkai?