skip to Main Content
VYDUNAS Tilzeje V.Mikaicio

Sovetske nukeltas bareljefas Vydūnui bus sugrąžintas Lietuvai?

Juozas IVANAUSKAS, „Vydūno draugijos“ garbės narys

 

Vykdydami kilnią Vydūno atminimo lentos išsaugojimo misiją, „Vydūno draugijos“ pirmininkė, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas  rugpjūčio 9 dieną išsiuntė kreipimosi raštus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovui Jevgenijui Makarovui.

DĖL „VYDŪNO DRAUGIJOS“ IR KLAIPĖDOS UNIVERSITETO KREIPIMOS Į RUSIJOS KALININGRADO SRITIES SOVETSKO MIESTO APYGARDOS ADMINISTRACIJOS VADOVĄ JEVGENIJŲ MAKAROVĄ DĖL VYDŪNO ATMINIMO LENTOS SUGRĄŽINIMO LIETUVAI

Teikiame užklausą, ar LR Užsienio reikalų ministerija neprieštarauja, kad visuomeninė kultūrinė organizacija „Vydūno draugija“ (pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė) ir Klaipėdos universitetas (rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas), aktyviai puoselėjantys Vydūno atminimą ir idėjas, kreiptųsi į Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovą Jevgenijų Makarovą dėl Vydūno atminimo lentos sugrąžinimo Lietuvai.

Vydūno atminimo lenta atsirado „Vydūno draugijos“ iniciatyva ir lėšomis. Palaikant tuometinei LTSR kultūros ministerijai buvo pagaminta ir Tilžėje (Sovetske) prie namo, kuriame kadaise gyveno iškilus Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, filosofas, dramaturgas, publicistas Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868–1953), 1989 m. gegužę atidengta atminimo lenta su skulptoriaus Antano Žukausko sukurtu mąstytojo skulptūriniu portretu. Š. m. birželio 27 d. Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovo Jevgenijaus Makarovo sprendimu paminklinė lenta nukabinta. Mums nerimą kelia ne tik atminimo lentos su Vydūno bareljefu pašalinimas, bet ir žymaus skulptoriaus A. Žukausko sukurto kūrinio likimas. Ketiname kreiptis dėl atminimo lentos sugrąžinimo į Lietuvą. Atminimo lenta galėtų būti saugoma Vydūno muziejuje Kintų Vydūno kultūros centre. Prašome išsakyti LR Užsienio reikalų ministerijos poziciją šiuo klausimu.

Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovui Jevgenijui Makarovui

KREIPIMASIS DĖL VYDŪNO ATMINIMO LENTOS SUGRĄŽINIMO

  Visuomeninė kultūrinė organizacija „Vydūno draugija“ ir Klaipėdos universitetas glaudžiai bendradarbiauja, vienijant besidominčius mąstytojo Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) idėjomis ir kūryba, ženkliai prisideda prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo bei idėjų įgyvendinimo, 

   Vydūno atminimas Sovetske (Tilžėje) buvo puoselėjamas nuo 1969 m., kai minint 100-ąsias Vydūno metines buvusioje Klauzijaus (vėliau – Lenino) gatvėje 1969 m. liepos 8 d. atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Čia 1892–1944 m. gyveno lietuvių rašytojas Vydūnas“. Tai buvo pirmasis pagarbos ženklas Vydūnui, nors ir su faktine klaida, kadangi šiuose namuose šviesuolis gyveno tik nuo 1933 metų.

   Minint filosofo 120-ąsias gimimo metines, memorialinė lenta pakeista į naują. Šis projektas įvykdytas „Vydūno draugijos“, vadovaujamos dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, iniciatyva ir lėšomis. Palaikant tuometinei LTSR kultūros ministerijai buvo pagaminta ir 1989 m. gegužės 20 d.  iškilmingai atidengta atminimo lenta su žymaus skulptoriaus Antano Žukausko sukurtu mąstytojo skulptūriniu portretu ir užrašu rusų ir lietuvių kalbomis: „Šiame name 1933–1944 metais gyveno įžymus lietuvių rašytojas, filosofas, visuomenės veikėjas Vydūnas“. Kadangi Vydūno atminimo lenta yra sukurta ir pagaminta „Vydūno draugijos“ iniciatyva ir lėšomis, prašome duoti leidimą lentą grąžinti į Lietuvą „Vydūno draugijos“ žinion. 

———————————————————————————

 

Kaip žinia, š. m. birželio 27 dieną Sovetske (Tilžėje), Kaliningrade, buvo nuimta atminimo lenta čia gyvenusiam ir kūrusiam lietuvių rašytojui, filosofui, publicistui, kultūros veikėjui Vilhelmui Storostai – Vydūnui. Apie bareljefo Vydūnui nuėmimą paskelbė Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovas Jevgenijus Makarovas, pasidalinęs nukabinimo vaizdo įrašu socialiniame tinkle. Atminimo lenta saugiai ir nepažeidžiant nukabinta nuo namo, kuriame Vydūnas gyveno 15 metų.

Žymusis Lietuvos tautinio atgimimo dalyvis, Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vilhelmas Storosta –Vydūnas gimė 1868 metais Jonaičiuose (Šilutės raj.) rajone. Gyvendamas Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje, nuo mažens patyrė sudėtingus dviejų tautų – vokiečių ir lietuvių – santykius, parašė daugiau nei 30 dramos kūrinių, skaitė paskaitas tautiškumo tema visoje Lietuvoje. Vydūnas žadino lietuvių tautinį sąmoningumą, ugdė kritinį mąstymą, dėl ko tautai reikia siekti laisvės, kokia yra tautos laisvės prasmė, kaip turi gyventi žmonės, kad būtų gerbiama kitų tautų ir gerbtų save.

Svarbiausi Vydūno idėjas atskleidžiantys filosofiniai veikalai – traktatas „Mūsų uždavinys“, dedikuojamas „Lietuvių tautai, tvirtinančiai savo nepriklausomybę“, (1921), „Tautos gyvata“ (1920), „Sąmonė“, „Žvilgsniai į gyvenimo esmę“ (1936).

1938 metais, artėjant rašytojo 70-mečiui, Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 metais Vilhelmas Storosta –Vydūnas buvo pristatytas Nobelio premijai, bet įtempta politinė situacija, prasidėjus Antrajam  pasauliniam karui, sukliudė tapti jos laureatu.

 

FOTO komentaras: 

„Vydūno draugijos“ pirmininkė, prof. dr. Aušra MARTIŠIŪTĖ LINARTIENĖ ir Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS ėmėsi kilnios misijos: „Sovetske nukeltas bareljefas turėtų būti sugrąžintas Lietuvai“.

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));