Kodėl korona labai reikalinga S.Skverneliui ir kitiems „gelbėtojams“?
skver
Kodėl korona labai reikalinga S.Skverneliui ir kitiems „gelbėtojams“?
Aurimas Drižius
Yra toks dvaro gydytojas Vytautas Kasiulevičius, asmeninis Dalios Grybauskaitės ir Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas. Jis yra tiesiog „dvaro“ šeimos gydytojas, kuris nėra nei virusologas, nei koks epidemijų specialistas, tačiau jis mums kasdien rodomas bent valandą, ir jis mus kasdien gąsdina, kad tuoj visi mirsime, jeigu nesedėsime namuose, ir nieko neveiksime, o tik lauksime išmaldos iš Skvernelio.
Skvernelis tokioje situacijoje tampa ponu Dievu arba bando žaisti Dievą – jis sprendžia, kam gyventi, o kam mirti, kam bankrutuoti, o kam kvėpuoti. Žinoma, būtų Skvernelio ir Kasiulevičiaus valia, jie visą Lietuvą laikytų uždarytą iki Seimo rinkimų, o paskui, visiems teisingai nubalsavus už „profesionalų“ vyriausybę, paleistų.
Todėl dabar viskas priklauso nuo vieno žmogaus, kaip kokioje Stalino Sovietų Sąjungoje arba Šiaurės Korėjoje. Tam, kad palaikyti baimę ir karantiną, Kasiulevičius mus kasdien gasdina apokalipse per tuos TV kanalus ir portalus, kuriuos biudžeto pinigais dosniai sušėrė Skvernelis.
Mat delfi, lrytas ir 15min.lt nusprendė, kad vidutinis 3 tūkst. eurų mėnesinis propagandisto atlyginimas gali sumažėti, todėl kreipėsi į Skvernelį, kad tas juos išlaikytų, nes neva be delfiu žmonės nesužinos, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Šiaip tai laisvos spaudos istorijoje negirdėta, kad spauda prašo valdžios, kad valdžia ją išlaikytų. Kaip tada ta spauda atliks savo tiesioginę funkciją – prižiūrėti valdžią.
Viena iš sutarčių su propagandasklaida:
Kadangi nuo koronos per mėnesį karantino beveik niekas nemirė, išskyrus kelis mirtinus ligonius, kurie ir taip jau viena koja buvo karste, tai ta Kasiulevičiaus kasdien puoselėjama baimė jau įkyrėjo žmonėms, kyla visokie bruzdėjimai. Tada staiga atsiranda Nemenčinė – miestas uždaromas, visi tikrinami. Vėl skelbiama apie didelį pavojų, vėl melo mašina dirba visu pajėgumu. Faktas, kad korona virusas pavojingas garbaus amžiaus sunkiai sergantiems žmonėms, tačiau kodėl uždaroma visa šalis? Kam tai naudinga ir kokia nauda?
Beje, tas Vytautas Kasiulevičius, mano galva, tėra tik menkas Skvernelio įrankis šiame galių žaidime. Dar kovo viduryje Vytautas Kasiulevičius pasiūlė įvesti Lietuvoje karo padėtį, ir kad „gelbėjimo operacijai“ vadovautų generolas paukščių pienas:
Vytautas Kasiulevicius
Kad niekas nesakytų, kodėl neįspėjau.
Visa ši COVID-19 istorija dar tik pakeliui į kalną. Todėl anksčiau padaryti sprendimai duos geresnį efektą.
Vadovauti COVID-19 operacijai turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Tokių tikrai turime. Šalia tokio žmogaus privalo būti patyręs karo medikas. Vienas. Pabrėžiu – karo medikas. Buvęs Afganistane, Afrikoje, Irake ar Ukrainoje. Patikėkite – tokių irgi turime. Karo mediką konsultuoti turi profesionalūs epidemiologai ir infekcinių ligų specialistai. Jeigu tokių neturime (nors kiek žinau kai kurių niekas dar neklausė nuomonės), galima porą ištraukti iš Italijos ir Kinijos. Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais kaipo visada.
Premjerui reikia leisti užsiimti ekonomika ir nukrauti rūpinimąsi visokiais reagentais ir terpėmis. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos turi tiesiog vykdyti visus Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus šią valandą, o ne svarstyti ir imituoti veikimą.
O dabar galite paleisti trolius ir vėliau sušaudyti. Tik nesakykit, kad prieš mėnesį neįspėjau.
Tada visi išsityčiojo iš šio Kasiulevičiaus posto – Lietuva juk dar ne fronto linija, kur gydyti reikia nuo sunkių sužeidimų mirštančius kareivius. Ar tai reiškia, kad pasinaudojus korona virusu, Lietuvoje buvo bandoma įvesti karo padėtį, ir kuriai vadovautų generolas Saulius Skvernelis?
Dvaro medikas (kas nežino, Kasiulevičius yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas) sukėlė „elito“ paniką : „mes mirsime?“
Audrius Bačiulis
Dvaro medikas (kas nežino, Kasiulevičius yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas) skėlė iš peties. Tik kažkodėl nepaaiškino:
- a) Kam reikia kariškio? Organizuoti miestų blokavimą karantinui ir jo priežiūrą bei pažeidėjų gaudymą? Tai policija tame turi nepalyginamai daugiau patirties, pas ja ir gatavi planai tokiems atvejams parengti yra.
Tad esamas (ar neseniai buvęs 😉 ) Policijos Generalinis komisaras tinka daug geriau už generolą.
- b) Kam reikia karo mediko su Afganistano ar Ukrainos patirtimi? Organizuoti sužeistųjų rūšiavimą pagal tris kategorijas ir jų gabenimą į ligoninės? Iš kur tas poreikis, jei COVID-19 apkrėstieji gatvėse su nutrauktomis galūnėmis nesivolioja?
O štai masinės intensyvios terapijos ir slaugos patirties mūsų karo medikai neturi, nebuvo tokio poreikio.
- c) Jei jau kariškiui medikui į pagalbą reikia epidemiologo, kuris aiškintų, ką reikia daryti ir kaip vystysis epidemija, tai gal iš karto tokį statom? Kuo profesorius Čaplinskas (kurio profesiniais įrašais pats Kasiulevičius, esantis bendrosios praktikos gydytoju) nuolat dalijasi, netinka? Manot, nesugebės vadovauti? Kiek jį žinau, kuo puikiausiai.
Kuriems galams tarpinė grandis ir tikimybė, kad kariškis nepaklausys profesionalo.
O dabar pažiūrėkime, ką prieš mėnesį mums sakė tas pats Kasiulevičius – pasak jo, jau dabar Lietuvoje apie 2 tūkst. pacientų turėjo būti gydomi ligoninėse, iš jų 500 prijungti prie kvėpavimų aparatų:
COVID-19 prognozė artimiausiam mėnesiui ir siūlomi veiksmai
Lietuva yra labai intensyvaus viruso plitimo zonoje. Iki šiol kasdienių naujų atvejų skaičius daugiau kaip du kartus viršija įprastus COVID-19 infekcijos plitimo modelius, kurie numato atvejų dvigubėjimą kas 5 paros arba padidėjimą 10 kartų kas 19 parų. Šiuo metu naujų atvejų skaičius dvigubėja kas 2 paros.
Tikėtina, kad plitimo tempai kiek sulėtės pasiekus didesnes testavimo apimtis. Čia svarbu suvokti, kad pradžioje didėjant testavimo apimtims reikšmingai didėja nustatomų atvejų skaičius, tačiau kai testavimo intensyvumas viršija naujų ligos atvejų skaičiaus augimo greitį, situacija stabilizuojama.
Tačiau kitas veiksnys gali bloginti situaciją – tai nauji įvežtiniai atvejai, bei nevaldoma situacija gydymo įstaigose. Todėl po 1 mėnesio, balandžio pabaigoje šalyje gali būti registruota jau ne 5 000, bet 10 000 registruotų COVID – 19 atvejų, iš jų 2 000 pacientų bus gydomi ligoninėse, iš kurių nemažiau kaip 500 pacientų bus reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Pirmoji mūsų gydymo patirtis leidžia teigti, kad virusas Lietuvoje nėra kaip nors švelnesnis negu kitur.
Pandemijos trukmė iki šiol nežinoma. Šilančio oro įtaka jau pripažįstama, tačiau kiek tai efektyviai stabdys infekciją nėra aišku. Pesimistinis scenarijus modeliuoja, kad infekcijos plitimas gali sustoti tik birželio pabaigoje. Optimistinis – gegužės viduryje. Beveik visi ekspertai sutaria, kad mūsų laukia blogesnis negu dabar rudens – žiemos scenarijus nuo spalio pabaigos ar lapkričio pradžios. Iki to laiko būtina surasti efektyvų gydymą.
Ką reikia daryti nedelsiant, kad infekcijos plitimo greitį sumažinti dvigubai?
- Visų medikų apsauga (respiratoriai ir kt. visiems, minimalūs kontaktai tarp kolegų ir nuotolinės darbo formos ligoninėse). Privalomas visų medikų PGR testavimas kas 7 paras. Grįžusių po karantino medikų privalomas testavimas prieš grįžtant į darbą.
O kokia reali situacija? Matome desperatiškus Sveikatos apsaugos ministerijos bandymus bent kaip suklastoti statistiką, kad tik būtų daugiau mirusių nuo koronos. Į šią statistiką įtraukiami visi mirę žmones, kurie buvo pasigavę tą virusą. Nepaisnat visų Verygos pastangų, pavyko sukrapštyti tik 37 mirusius nuo senatvės ir pavojingų ligų žmones.
Dar daugiau nei tūkstančiui nustatytas virusas, tačiau jokios grėsmės šiems žmonėms virusas nekelia.
O dabar paskaičiuokite šios „gelbėjimo operacijos“ kainą – šimtai tūkstančių žmonių liko be darbo, ir bus priversti prašyti išmaldos. Bankrutavo tūkstančiai verslo, nes jiems uždrausta dirbti, o pinigų valdžia vis tiek neduoda.
Gal toks ir buvo Skvernelio „profesionalų“ sumanymas- paversti visus zombiais, kurių likimą spręstų vienas žmogus – tas pats Sauliukas?
Kas sako, kad Santaros ligoninė neturi lėšų kaukėms – užtai reprezentaciniams daiktams užtenka
Evelina Geležiūnienė :
Santaros klinikos nusprendė, kad pandemijos metu reikia įsigyti reprezentacinių daiktų: biuro kvapų, vandens grafinų, puodelių-termosų, puodelių, rašiklių rinkinių, mini piniginių…
Na, jei atlieka pinigų pvz nuo apsaugos priemonių (pvz gauni iš kokio labdaros fondo), tai juk reikia juos kažkaip išnaudoti, tiesa? Neduok, Dieve, jei pradės tie pinigai kišenę draskyt ? tada gali neužtekt ir reprezentacinės mini piniginės ?
Kiek ilgai mes kęsime tą marazmą?
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pranešimas: „Liberalų sąjūdžiui finansų ministras prisipažino: valstybė neskuba padėti verslui, nes juo nepasitiki“
Liberalų sąjūdžio frakcija susirūpinusi, kad Lietuvos ekonomikai dėl karantino smingant žemyn, valdžioje esantys politikai toliau demonizuoja Lietuvos verslą ir jį mato kaip potencialų nusikaltėlį, o ne valstybės gerovės pagrindą. Tai frakcijos nariams patvirtino ir finansų ministras, su kuriuo nuotolinėje diskusijoje buvo aiškinamasi, kodėl Lietuvoje iš esmės neveikia valstybinės paramos verslui ir darbuotojams paketas.
„Nepaisant visa apimančios krizės, Lietuvoje verslas tebėra stigmatizuojamas ir į jį tebežiūrima ne į kaip valstybės gyvenimo pagrindų kūrėją, o kaip į blogį – tai ypač kelia nerimą. Tai diskusijose su Liberalų sąjūdžio frakcija pripažino ir finansų ministras. Todėl praėjus pirmajam karantino mėnesiui akivaizdu: skambiai Vyriausybės išreklamuota milijardinė greitoji pagalba verslui nesuveikė – dėl ypač didelio biurokratizmo ir istorines šaknis turinčio nepasitikėjimo verslu. Tai – itin blogas ženklas Lietuvai: neišvengiami artėja nevaldoma bankrotų banga, todėl dar labiau gausės bedarbių gretos“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Diskusijoje su Liberalų sąjūdžio frakcija finansų ministras Vilius Šapoka pripažino, kad pagalba ir išmokos verslui bei darbuotojams organizuojami per lėtai ir dėl to esą Vyriausybė ketina aiškintis su Užimtumo tarnyba ir kitomis paramą administruojančiomis institucijomis.
Ministro žodžiais tariant: „Visuomenės nepasitikėjimas verslu turi istorines šaknis. Ne veltui šešėlis ir korupcija yra tos pačios monetos skirtingos pusės. Ir tai tikrai yra Lietuvos rykštė.“
Liberalai dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant valdžios įsipareigojimų, žadėtoji parama verslui vis dar nepasiekia adresatų. Biurokratinis aparatas dirba inertiškai, nors visi ekspertai pabrėžia lankstumo ir gyvybišką greitos reakcijos svarbą.
Liberalų manymu, stojant ekonomikai valdžia turėti remti visus, kurie tik nori dirbti – jos parama ne tik turėtų „nupirkti laiko“ verslui, kad jis išgyventų, bet ir paskatintų naujų verslų atėjimą į rinką.
