„Skilęs” advokatas Drąsutis Zagreckas toliau skandina teisėjus ir advokatus (pildoma)

Drąsutis Zagreckas toliau skandina teisėjus ir advokatus

Aurimas Drižius

Advokatas Drąsutis Zagreckas (nuotr.)  toliau skandina teisėjus ir buvusius savo kolegas advokatus. Šį kartą pagal jo parodymus nuteistas Klaipėdos advokatas Aivaras Surblys. Nors jis nė karto nėra teistas, tačiau jo bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas advokatui skyrė realią 2,3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaip žinia, D.Zagreckas, kuriam STT buvo prikaišiojusi „blakių“ net į jo švarką ir portfelį, ilgą laiką sekė ir įrašinėjo advokato „darbo dieną“ – tai buvo vien pasitarimai dėl kyšių teisėjams su advokatų klientais ir teisėjais. Dar įdomiau, kad STT sekė Zagrecką dar nuo 2017 m. pabaigos, o sulaikytas jis buvo tik 2019 m. pavasarį kartu su visa teisėjų gauja.  Tai reiškia, kad STT sekė advokatą Zagrecką beveik du metus, o ne kelis mėnesius, ir todėl turi visus jo pokalbius su teisėjas ir advokatais.

Kadangi STT įrašė jo pokalbius apie kyšius teisėjams net 32 epizoduose, advokatas D.Zagreckas nusprendė nežaisti didvyrio, viską prisipažino, ir nusitempė paskui save visą Lietuvos „teisinę sistemą“. LL šaltiniai sako, kad „teisinė” sistema stebi D.Zagrecką, ir žada jam liūdną pabaigą – kaip pasakė šios mafijinės teisėsaugos vienas lyderių, aukščiausio teismo teisėjas, buvęs generalinis prokuorras A. Valantinas : „teisėjai, nebijokite priimti drąsių sprendimų“, kas galėtų reikšti tik vieną – gelbėkite savo kolegas, nes jeigu skęsime, tai visi kartu. Arba visi išplauksime.
Advokatas Drąsutis Zagreckas, kuriam STT pateikė kaltinimus net 32 nusikaltimų epizoduose, nutarė gelbėti savo kailį ir „priduoti” visus savo kolegas. Taip išvengė atsakomybės ir dabar yra „valstybės saugomas liudininkas”, visur vaikšto su dviem kojines ant veidų užsitraukusiais apsauginiais. Kita vertus, teismai turėtų atsargia vertinti „skilusio tifozio” (mafijos nario) parodymus, nes šiais parodymais jis gali apkalbėti kitus, nekaltus žmones.
Teisėjas V.Ciesiūnas nusprendė, kad advokatas A.Surblys kaltas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu : neva jis „savo naudai susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus”.

Kaltinime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. restorane Drąsutis Zagreckas tiesiogiai pasiūlė ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 10 000 Eur A. Surbliui, o šis pinigus priėmė, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus – Klaipėdos teismo teisėjus A. D., D. K., E. L., kad šie .. netenkintų nuteistosios A. P. apeliacinio skundo dalies ir paliktų nepakeistą teismo nuosprendžio dalį dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur ir 19 740 Didžiosios Britanijos svarų, paimtų kratos metu A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje – grąžinimo.
A.Surblys savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir prašo jį išteisinti. teisme sakė, kad D.Zagreckas jo neprašė, su juo nesitarė ir jis jam nežadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų. Susitikimai restorane įvyko D. Zagrecko iniciatyva ir jo prašymu. Pokalbiai vyko apie bylas, kurios nėra susijusios su jam pareikštu kaltinimu. Jokių pinigų D. Zagreckas jam nedavė. 2018 m. sausio 5 d. jis D. Zagreckas padavė voką, kuriame buvo 1 000 eurų, kuriuos jis turėjo paduoti kitam advokatui už sulaikyto piliečio A. G. gynybą. Nurodė, kad D. Zagreckas 2017 metų rudenį skolino 5 000 Eur, kuriuos jis 2018 metų rudenį jam atidavė.
.
Dėl D. Zagrecko parodymų prieš jį, nurodo, kad šis liudytojas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip bendradarbiaujantis asmuo, ir už šį atleidimą yra priverstas sakyti tai, ko iš jo reikalavo tyrėjai.

Liudytojas D. Zagreckas parodė, kad kaltinamasis yra jo kurso draugas. Santykiai su juo puikūs. 2017–2018 m. juos skyrė didelis atstumas – A. Surblys dirbo Klaipėdoje, o jis – Vilniuje. Kartais susitikdavo, kalbėdavosi ir apie bylas. Dėl šio konkretaus atvejo – pokalbio ir pinigų davimo, paaiškino, jog į jį kreipėsi klientai, bet negali pasakyti kokie. Sakė, kad yra tokia byla, klausė, ar yra galimybė palikti galioti nuosprendį. Aiškino, kad kratos metu buvo areštuotos piniginės lėšos. Kalba ėjo apie 600 000 Eur sumą įvairia valiuta. Tie žmonės atstovavo A. S., prašė, jeigu įmanoma, pakalbėti su kuo nors, kad paliktų nuosprendį, nes juo buvo nuspręsta jam grąžinti tuos pinigus. Tas žmogus pinigų neturėjo, todėl jis (liudytojas) savo turėtus 10 000 eurų padavė A., kad, jeigu būtų galimybė, išspręstų tą klausimą. Po kurio laiko susitikus su A., jis grąžino pinigus, ir viskas. Jis net nesakė, kodėl – ar jis nepakalbėjo, ar jis negalėjo. A. dirba (duomenys neskelbtini), jis patyręs (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), gal todėl su juo susitiko. Visi pokalbiai yra įrašyti, tvirtina, kad ten jų pokalbis. Buvo kalba apie didesnę sumą, priklausomai nuo situacijos. Sakė, kad 10 000 Eur, tai kaip garantija, kad būtų dirbama šia kryptimi. Pasakė, kad esant teigiamam atsakymui, bus skiriama didesnė suma. Konkrečios sumos neįvardijo, bet buvo kalba apie 50 000 Eur. Tiek jis pats, tiek A. S. yra ganėtinai patyrę (duomenys neskelbtini) ir niekam nieko negarantavo. Jam – liudytojui, buvo pažadėta pusė tos 600 000 Eur sumos, kurią būtų kažkaip pasidalinę.
Paaiškino, kad tie žmonės nebuvo bylos dalyviai, o kažkokie tarpininkai. Jie susitiko ne (duomenys neskelbtini), o viešbutyje ar kavinėje. Jis įdėjo savo 10 000 Eur, jais rizikuodamas pats. A. S., paaiškino kad yra tokia galimybė, atvažiavo žmonės, domisi tokia byla, ta byla bus nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme. A. S. pinigų neturi, nes pinigai areštuoti. Jis rizikuoja, moka savus pinigus. Jie neaptarė, kiek reikia paduoti. Jeigu viskas būtų buvę gerai, planavo duoti dar 10 000 Eur, o jeigu rezultatas geras, tai iki 50 000 Eur. Jis buvo pasiruošęs duoti iki tokios sumos. A. S. neįvardijo jam jokios sumos. Jis tuo metu nežinojo (duomenys neskelbtini) teismo kolegijos sudėties. Sakė, kad A. S., jeigu įmanoma, nueitų ir išsiaiškintų, kur byla, pažiūrėtų, ar galima pakalbėti su tais teisėjais, jeigu įmanoma, pakalbėtų su teisėjais. Galėjo tą klausimą sužinoti ir be A. S.. Kas jam iš to, kad jis sužinos, kas tą bylą nagrinės. Dar iki pinigų perdavimo gal klausė A. S., ar jis pažįsta kolegijos narius. A. S. neminėjo, su kuriuo kolegijos nariu bandys spręsti. Datos, kada perdavė pinigus, nepamena, bet yra įrašas. Tai buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, šalia (duomenys neskelbtini). Perdavė, bet nesakė, kad nunešk, paduosi kaip kyšį. Perdavė kaip garantą, kad tuo klausimu ne šiaip atvažiavo pakalbėti. Kur – restorane ar lauke perdavė pinigus, nepamena. Pinigai buvo supakuoti į didelį voką. Visi pagrindiniai klausimai buvo sprendžiami susitikimo metu. Pinigai buvo grąžinti tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir perduoti. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), A. S. pasakė, kad nėra galimybės, atrodo, kad jau buvo priimtas sprendimas. Bendruose pokalbiuose lygtai buvo dvi sumos – 20 000 Eur ir 50 000 Eur, tai „lubos“. Jis tokius pinigus, be jokios abejonės, turėjo. A. S. skolingas nebuvo.
Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo protokoluose užfiksuota tiesa. Įrašus klausė. 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 5 d. pokalbių su A. S. įrašų kokybė prasta.

Kredito unijų narių asociacijos vadovas Evaldas Petrauskas plačiau papasakojo LL apie šią istoriją, kuri tiesiogiai jį palietė : „Pažįstu advokatą Surblį. Kalba eina paie mūsų bylą. Pas mano dukterėčią Armandą Petrauskaitę Vilniuje buvo padaryta krata, išimti pinigai, apie du milijonai litų. Ji gyveno su tokiu Arijumi Skopu, kauniškiu, kuris buvo jos draugas. Kai jį suėmė, tai mano dukterėčia, matyt, kad iš baimės, ir nenorėdama kad būtų klausinėjama, iš kur pas ją tokie pinigai, pasakė, kad tai Arijaus pinigai. Tiesa, vėliau ji su draugu susipyko, ir jau teisme Armamda pasakė, kad tai yra jos pinigai, ir pagrindė šių pinigų kilmę. Tačiau kaip supratau, Arijus ėmė dėl tų pinigų bylinėtis ir vėliau galimai papirko tą bylą nagrinėjantį Plungės apylinkės teismo teisėją, kuris nusprendė, kad tai Arijaus pinigai. 2017 m. šis teismas mane nuteisė septyniems metams. Vėliau skundus nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo kolegija, iš pirmininkės Kursevičienės ir Daugėlos, kuris neseniai atleistas už girtumą, ir dar viena teisėja „dėl skaičiaus”. Kiek aš supratau, tai visą šią istoriją organizavo Skopas, nes Zagreckas negalėjo veikti savo iniciatyva, ir dalinti savo pinigus. Tačiau STT jau tada sekė Zagrecką, ir tas Surblys nesivaržydamas telefonu su juo kalbėjo, ir sakė, kiek ir kam duoti. O kadangi Surblys konfliktavo su teisėsauga, tai teisėjai matyt ir suprato, kad šie žmonės organizuoja teisėjų papirkimą šioje byloje. Kaip viskas vyko toliau, nežinau, – ar nespėjo duoti tų kyšių, ar nedavė, ar teisėjai neėmė, tačiau tas Klaipėdos apygardos teismas nutarties dalį dėl 2 mln. panaikino ir nurodė, kad jų klausimas turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Tačiau Aukščiausias teismas po mano skundo jau panaikino tą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, ir nusiuntė bylą iš naujo nagrinėti į Šiaulius, nes Klaipėdoje jau visi teisėjai buvo prikišę nagus prie šios bylos.
– O tai kas tam Surbliui per Zagrecką davė kyšius papirkti teisėjus?
– Aš toje byloje ne dalyvis, tačiau minėtoje byloje Surblys atstovavo tiek mano dukterėčią, tiek ir Skopą. Tiesa, vėliau abu klientai jo paslaugų atsisakė, pasiėmė kitus advokatus. Tačiau, kaip supratua, jis tuos pinigus per Zagrecką ėmė, tačiau kas jam davė, tai labai keista, kad toje byloje net nėra nustatyta.
– Keista, kad Zagreckas nepasakė, kas jam davė tuos pinigus kyšiams, ir teismas nesiaiškino?
– Matyt, kad jis vis dar tikisi tuos pinigus pasilikti. Ar bijo pasakyti tuos, kas pas jį atėjo? Nes jeigu nėra nuriskaltimo organizatoriaus, kaip tą bylą tirti? Sugalvojo kažkoks advokatas duoti kyšį teisėjams? Taigi jis turi žinoti užsakovus, nes kaip paskui susigražins pinigus?
– Zagreckas sakė, kad tai „kažkokie tarpininkai, kurių jis nepažįsta”?
– Jeigu žmogui davė, tai gal paskui jis gali pasakyti, kad „nieko nežinau”. Iš tų teisėjų, kurie prieš tris metus buvo suimti, tai kalbėjau su advokatais. Jie sakė, kad vienas teisėjas šioje byloje jau išteisintas – neva jo sekimas buvo neteisėtas. Tačiau kažkaip niekas to sprendimo neskelbia. Aš manau, kad jeigu Arijui Skopui pagal pirmos instancijos teismo nutartį tie pinigai turėjo atitekti, ir skundą atmestų apygardos teismas, tai automatiškai jam tie pinigai turėjo atitekti. Jis tuos pinigus būtų padalinęs, ir nors aukščiausias teismas panaikino tas nutartis, tačiau pinigų jau nebėra. Manau, kad tik pas mus tokia nesąmonė – nutartys įsiteisėja po apeliacinio teismo, o vėliau jas pakeičia aukščiausias teismas.

Beje, nors advokatas Surblys neigė savo kaltę, teisme buvo pateikti tokie STT įrašyti D.Zagrecko ir A.Surblio pokalbiai telefonu:

Kriminalinės žvalgybos veiksmų suvestinėje yra užfiksuotas D. Z. ir A. S. pokalbis, kurio metu:
⦁ <…>
⦁ A. S. sako: “nu, V. <…>, sulai…, sulaiko, <…>. Tai dabar žinai. Čia pratęsė tiem, trim mėnesiams, žinai. Pakliuvo pas tą pačią… . Parašiau skundą, žinai, dar. Pakliuvo pas tą, kur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). O aš pinigus turiu. Bet ji, ta <…>, tokia čia (duomenys neskelbtini) atėjus… . Sako – koks biudžetas? <…> Nes aš ten parašiau skunde – arba, žinai, visai panaikint, arba nors pratęst iki devynių vakaro, kad galėtų žmogus. <…>
⦁ D. Z. A. S. pasakė, jog jis „atvažiavo dėl (duomenys neskelbtini)“ ir „reikėtų išspręsti šitą klausimą“. A. S. pasakė „žinau, žinau“ ir paklausė „kiek“, į ką D. Z. atsakė „dešimt“;
⦁ A. S. paklausė „kiek iš tų „dešimt“ mums?“ ir pasakė, kad „jis gali tą „dešimt“ paduot“. Nurodė, kad „jie pernai iš jo dvidešimt gabalų prašė“ ir tai pakartojo;
⦁ Toliau A. S. pasako, kad „jeigu šitą panaikina, tada viskas „nueina“, ką jisai „sukišęs“ yra“ ir, kad rytoj „nuvarys“ ir paduos „dešimt“;
⦁ D. Z. A. S. pasako, kad „jis dabar atvežė, o ryt „dešimt“ paduosi“;
⦁ S. paklausia D. Z., „kada jis atvažiuos ir atveš“ ir pasitikslina, ar „dabar gali?“;
⦁ D. Z. pasako, kad „turi atsivežęs“, o A. S. patvirtina, jog suprato: „ai, turi?“;
⦁ D. Z., paminėjęs, jog „dėl to ir atvažiavo“, pasiūlo A. S. sakyti, kad „turi reikalus perduoti“, o A. S. tęsia, jog sakys, kad „pirmus „dešimt“…, o likusius „dešimt“ paduos po to“.
⦁ Po to D. Z. pasakė, kad „viskas čia susitvarkys…“, o A. S. pritarė „ten aišku, nuo dviejų „limonų“, ten turėtų likt“. D. Z. į tai atsako – „duok dieve, kad paliktų“;
⦁ S. paklausė: „kiek valandų yra?“, ir pasakė, jog “tada gal spėtų šiandien privežt“. D. Z. atsako, kad „nesvarbu“;
⦁ Tada A. S. pažadėjo, kad „ rytoj ten susitiks ir dėl apykojės…“.

16.13 val. A. S. su D. Z. išėjo iš restorano ir nuėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), D. Z. paėmė iš automobilio salono geltoną storą voką ir padavė A. S. Po to jie išsiskyrė.
Po to A. S. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.39 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), o 17.15 val. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, laikydamas rankoje storą, geltoną voką, išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo gyvenamąją vietą.
D. Z. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) išvažiavo (1 t., 128–136 b. l.).
Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2018 m. sausio 5 d. buvo užfiksuoti du D. Z. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. C. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei vienas D. Z. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpusavio telefoniniai pokalbiai (1 t., 149–150; 151–152 b. l.):
Pokalbyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet D. Z. (D) 10.25 val. skambino G. C., (G) buvo užfiksuotas tokio turinio pokalbis:
⦁ <…>
⦁ D nu, už „barankos“ vairo, ne važiuoju link, biški prie (duomenys neskelbtini) pažiūrėt…
⦁ G – a, supratau
⦁ <…>
⦁ G – čia ant savaitgalio varai?
⦁ D – nu, jo, ant savaitgalio – vat, nuvažiuosiu, apsisuksiu, b…t, ir vėl varysiu atgal
⦁ G – a, supratau
⦁ D – pasiėmęs „do…, pasiėmęs dokumentus, kuriuos buvau nuvežęs
⦁ G – nu, aišku
⦁ D – eina n…ui, kažkas čia, nežinau, vapšče, kažkokia „(duomenys neskelbtini)“, b…t
⦁ G – tai tu pamiršai atiduot?
⦁ D- ne, nu, ne, ne, čia, nu, visai kas kita
⦁ G – mm, supratau
⦁ D – važiuoju, važiuoju atsiimt dokumentų, supranti?
⦁ <…>
Pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) metu 10.39 val. G. C. (G) skambina D. Z. (D), ir jam sako:
⦁ G klausyk, žinai ką, aš pagalvojau, nes šiandien šitas klausė, kiek aš turiu pinigėlių, tai aš šiandien šitam įnešiau paskutinius, tai nežinau, jie gali ten perduot, kažkaip tai
⦁ D – gerai
⦁ G – nu
⦁ D – tvarkoj, pasakysiu
⦁ G – nes tu perduok jiem, kad, supranti, jisai sakė, labai nemažai išleidžia ant rūkalų
⦁ D – gerai, tvarkoj
⦁ G – ant rūka…, rūkalų ir kavos
⦁ D – gerai, pasakysiu
Liudytoja G. C. parodė, kad nepamena, ar 2018 m. sausio 5 d. kalbėjo su D. Z. Nurodė, kad jeigu toks pokalbis yra užfiksuotas, tai vadinasi su juo bendravo. Jis, bet kur važiuodamas, labai dažnai jai skambindavo ir jie kalbėdavosi apie viską. Apie kokius dokumentus kalbėjo D. Z., ji nežino.
2018 m. sausio 5 d. 10.48 val. vykusiame pokalbyje Nr. (duomenys neskelbtini). D. Z. (D) skambina A. S. (A):
⦁ <…>
⦁ D … Man čia koks stolnikas liko, apie pusę dvylikos būsiu aš
⦁ A – pusę dvylikos? Žiūrėk, o b…t, aš, e, aš galiu ant dvylikos tiktai
⦁ D … nu gerai, nu, tai ką dabar daryt – galiu
⦁ A – nu, tai tenai, toj pačioj vietoj
⦁ <…>
⦁ D – nu, supratau. Gerai, lauksiu, atvažiuok, kaip galima anksčiau…
⦁ A – toj pačioj vietoj, ane?
⦁ D – jo
⦁ A – nu, gerai, tvarkoj. Pasistengsiu anksčiau
⦁ <…>
2020 m. birželio 9 d.  A. S. ir D. Z. susitikimas. Apie 12.18 val. užfiksuota, kaip D. Z. sugrįžo ir atsisėdo prie stalo. A. S. iš striukės vidinės kišenės išsitraukė storą, geltoną voką ir staigiu judesiu perdavė jį D. Z. Pastarasis šį voką įsidėjo į striukės vidinę kišenę.
Tuo pat metu tarp šių asmenų (D. Z. (D), A. S. (A)) vyko toks pokalbis:
⦁ <…>
⦁ A – tai, vat
⦁ D – viskas aišku, supratau. Nu, pašnekėk. Jeigu duos…
⦁ A – pašnekėsiu
⦁ D – jeigu duos, atlėksiu per šitą savaitę
⦁ A – sakysiu. Tai aš tą ir galiu pasakyt, kad dvidešimt. Ir pasakai
⦁ D – jo, jo, jo, jo
⦁ A – būna per, per keturias valandas
⦁ D – jo, jo. Nu kiek atvažiuot iš (duomenys neskelbtini)?
⦁ <…>