Artinasi didžiausia visų laikų finansinė katastrofa
Kokiu tikslu galima panaudoti pandemiją?
Šiuolaikinis „standartizuotas“ žmogus yra su nuslopinta iniciatyva ir nesugebantis prisiimti atsakomybės ne tik tokiuose dalykuose kaip vedybos ar šeimos planavimas, bet nesugebantis pasipriešinti savo laisvių suvaržymui, bei savarankiškai priimti sprendimus ir aklai atiduodantis visą tarpusavio žmonių santykių reguliavimą, sistemai.
Socialinė kontrolė ir išnaudojimas tokioje visuomenėje vykdomas per skaitmeninę (elektroninę) žemesniųjų klasių kontrolę, jų elgesį, jų vartojimą (vartojimo lygio mažinimą vardan kovos su klimato kaita, kurią tariamai sukėlė žmonės).
Žinoma, ši teorija nėra nauja. Ji buvo įgyvendinta senovėje ir net išliko Indijoje, tačiau ji yra visiškai nepriimtina tolimesnei žmonijos raidai.
Akivaizdu, kad dabartinėmis sąlygomis karas negali būti transformuojantis įvykis: pasaulis nėra dideli Vidurinieji Rytai. Tai sąlygoja atominis ginklas, kuris kaip visi supranta vaidina stabilizatoriaus vaidmenį. Tačiau karas nėra vienintelė socialinės katastrofos forma, yra ir kitų, pavyzdžiui, pandemija.
Antras transformuojantis ir iš pašaknų kapitalizmą griaunantis įvykis, yra staigus sukuriamo absoliutaus energijos vieneto pabrangimas. Staigus visų rūšių energijos kainų šuolis turi privesti pramonę prie sustojimo, o didžiąją visuomenės dalį prie pajamų praradimo. Štai tada ir pasirodys tikrieji „gelbėtojai“ su įvairiais pasiūlymų paketais žmonėms ir valstybėms.
Kapitalizmą, laidoti pasaulio elitas sugalvojo ne šiandien. Tai tęsiasi jau nuo K. Markso epohos. Tačiau kapitalizmo vis dar prireikdavo. Du pasauliniai karai ir socialistinio lagerio griūtis pristabdydavo kapitalizmo naikinimo įkarštį. Tie procesai, kuriuos matome dabar, buvo paleisti praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečiuose.
Paskutinius JAV Prezidento rinkimus galime pavadinti kova be taisyklių. Tai rodo, kad pasaulio elite yra dideli prieštaravimai. Naujojo pasaulio „perkrovime“ nukentės ne tik viduriniai sluoksniai ir nacionalinės valstybės, bet nemaža dalis pasaulio valdančiojo sluoksnio. Pasirodo, aukštesnėje kąstoje vietų skaičius ribotas. Todėl dalis elito turės būti „išvaržyta“ ir atsidurti žemiausioje kastoje.
Šioje elito kovoje kyla didysis prieštaravimas ir atsiranda šansas visai žmonijai, sustabdyti šią beprotybę. Geriausiai šį prieštaravimą simbolizuoja JAV kova tarp demokratų ir respublikonų. Už demokratų stovi naujasis elitas – bankų, informacinių technologijų ir farmacinis kapitalas (nors tarp šių trijų grupių taip pat yra didelių prieštaravimų), už respublikonų – gamintojų, vystytojų, pramonininkų kapitalas (tarp jų prieštaravimų žymiai mažiau). Pastarieji, kiek leidžia numatyti įvykiai, turi būti „išmesti per bortą.“
Praktiškai visa „didžioji pramoninė Amerika“ nepatenka į kompromisą – jos dominuojantys ir nedominuojantys sluoksniai yra išmesti iš „istorijos laivo“, o kai kurie apskritai bus nuleisti į istorijos „unitazą“. Postkapitalistiniame pasaulyje „didžiajai Amerikai“ nėra vietos, kaip, beje, ir šiandieninei Rusijai – jų, kaip tokių, egzistavimas šiame pasaulyje nenumatytas. Ultraglobalistų požiūriu jos abi yra atgyvenę.
Viena iš svarbiausių Naujos Pasaulio Tvarkos formavimo linijų yra informacijos srautų kontrolė, kuri jau yra įgyvendinama naikinant žurnalistiką kaip profesiją, implantuojant „pusiautiesą“ ir šiukšlinant informacinę erdvę. Viena iš svarbiausių kovos su šiais procesais priemonių yra spontaniškos informacijos auginimas. Dabartinio pasaulio elito ir jo agentų vietose, artimiausiuose planuose yra žmogaus nužmoginimas, kuris pristatomas kaip žmonių įvairovė ir tos įvairovės stimuliavimas.
Jei kapitalizmas materializavo žmogų, tai poskapitalizmas, nužmogina žmogų socialiai, etniškai ir kultūriškai, padaro jį svetimą savo paties prigimčiai. Atplėšia jį nuo savęs kaip socialinės ir biologinės būtybės. Būtent tokia yra planuojamos naujos sistemos gamybinių santykių esmė. Todėl pasipriešinimas kultūros sferoje, dvasinėje sferoje šios tvarkos kūrimui yra nauja socialinės ir bioantropologinės kovos forma, kurioje negali būti jokių kompromisų.
Kartu su žmogaus dvasinių vertybių sistemos sugriovimu, postkapitalistinio pasaulio kūrėjai planuoja iš didžiosios dalies gyventojų išimti jam likusias materialines vertybes – nuo kapitalo iki nekilnojamojo turto. Pagrindinį naratyvą užtikrina ekologinis planetos išgelbėjimo šūkis, kuris užtikrina turto savininkų puolimą ir jų eksproprijavimą.
Apatinėje socialinės piramidės dalyje tebėra dar didžiulis skaičius senojo sluoksnio, kuris kiekvienas individualiai turi kažkokį nekilnojamąjį turtą ir kapitalą. Kiekvieno iš jų rankose yra nedaug privačios nuosavybės. Tačiau visumoje tai yra didžiulė vertė, ir jei ji nebus nusavinta, tai šie žmonės išsaugos materialinį pagrindą, kuris jiems leis išsaugoti savarankiškumą. Tai reiškia, kad vienokiu ar kitokiu būdu juos būtina eksproprijuoti.
Turto atėmimas, smulkaus ir vidutinio verslo kapitalo nusavinimas yra svarbi, bet ne pagrindinė strateginė Naujos Pasaulinės Tvarkos statybos kryptis. Pagrindinis dalykas yra susijęs ne su materialinių, o dvasinių gamybos veiksnių pasisavinimu, didžiulių gyventojų masių ilgalaikio elgesio kontrolės nustatymu, žmogaus ir visuomenės raidos kontrole.
Susidaro įspūdis, kad tais procesais, kurie buvo paleisti koronaviruso metu, siekiama nustumti žmoniją į psichinių mutacijų laikotarpį ir duoti startą piktybinei epigenetinei evoliucijai – perėjimui iš natūralios evoliucijos visuomenės į visuomenę, kurios evoliucija bus valdoma.
Pasitelkę tokias priemones kaip bauginimas, kontrolė, standartizavimas, turėtų būti sukurtas visiškai „paklusnus žmogus“. Tokios kryptingos evoliucijos išeities taškas turėjo būti galingas psichošokas – ir jis tuo stipriau bus juntamas jei bus taikomas prie didesnio komforto pripratusiems, išlepintiems savo poreikių, ypač materialinių, gyventojams.
Šiuo atžvilgiu vakarų visuomenės yra ideali platforma epigenetiniams-evoliuciniams eksperimentams. Nuo eksperimentų nacių koncentracijos stovyklose jie skiriasi tik savo mastu. Kovido isterija tapo tokiu psichošoku, kuris turėjo užtikrinti istorijos perkrovimą ir nukreipimą jiems reikalinga kryptimi.
Pirmoji priežastis kodėl jiems reikia skubėti yra besiartinanti didžiausia visų laikų finansinė katastrofa. Globalusis elitas užsižaidė „spausdindamas“ rezervines valiutas, kurios jiems kurį laiką suteikė neišsemiamą finansų šaltinį. Pasaulio galingieji priėjo tokį „liepto galą“ kur kiekvienas ėjimas blogas. Tiltai, grįžti atgal „sudeginti“ o einant į priekį laukia laisvas kritimas. Kitaip sakant yra du keliai: vienas veda į katastrofinę infliaciją, kitas į bankrotų laviną ir ekonomikos kolapsą.
Tai iššauks beprecedentį pasipriešinimą, kuris gali liūdnai baigtis abiems pusėms, žinant, kad tokių transfarmacijų metu žmonija netekdavo iki 20 procentų savo populiacijos.
Facebook komentarai
