Seimo vadovybė atsikrato konkurentės
NV
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:
1) nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
2) teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
3) susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
4) rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
5) nuolat negyvena Lietuvoje,
6) teisėjas, kol eina šias pareigas,
7) rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
8) likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
9) statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje
(Konstitucijos 56 straipsnis, Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis).
Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.
Tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos darbuotojams, tiek konstitucinės teisės „žinovams” reikėtų įsigilinti į šiuos teisės aktus ?
Aurimas Guoga
Seimo vadovybė atsikrato konkurentės
„Drąsos kelias“ pateikė vyriausiajai rinkimų komisijai savo rinkiminį sąrašą, kuriame, žinoma, pirmu numeriu įrašyta Neringa Venckienė. Tačiau VRK vadovė Laura Matijošaitytė iš karto pareiškė, kad atsisakys ją registruoti, nes Seimas nėra priėmęs konstitucijos pataisų, leidžiančių per apkaltą pašalintam asmeniui kelti savo kandidatūrą.
Šias pataisas Seimas privalo priimti vadovaujantis tarptautinėmis teismų nutartimis, tačiau apdairiai delsia jas priimti. Tuo yra ribojama pamatinė pilietinė teisė būti išrinktam demokratiniuose rinkimuose. Paprasčiau kalbant, Seimo nariai taip atsikrato nepageidaujamų konkurentų.
Priminsiu istoriją dėl pataisų. Čia pateikiu Teisingumo ministerijos išplatintą informaciją, kurią skelbė teisininkų portalas „Teisė Pro“
Teisingumo ministras kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti šio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriame pasisakyta, kad Lietuva turėtų atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvadoje byloje Paksas prieš Lietuvą suformuluotas rekomendacijas – visam gyvenimui nevaržyti teisės dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose ir būti paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru.
„Siekiame galutinai išsiaiškinti, kokia apimtimi turėtų būti keičiama Lietuvos Konstitucija, kad valstybė galėtų įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Tai padės parengti būtinas Konstitucijos pataisas ir apsispręsti dėl jų turinio – t. y. dėl apkaltos būdu iš pareigų pašalinto asmens teisių būti renkamam Seimo nariu, Prezidentu, tapti Vyriausybės vadovu arba nariu, užimti kitas pareigas. Per pastaruosius trejus metus Seime buvo užregistruoti du konstitucinių pataisų variantai, bet kilo daug diskusijų dėl jų turinio. Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl uždelsto EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo taiko sustiprintą priežiūrą ir pastaruoju metu aktyviai stebi, kokių imtasi veiksmų. Kiekvieną mėnesį prašoma pateikti informaciją, ką Lietuvą nuveikė šioje byloje.“
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kad nuolatinis ir negrįžtamas draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, yra neproporcingas ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Šioje konvencijoje yra įtvirtinta teisė dalyvauti laisvuose rinkimuose renkant įstatymų leidybos institucijas.
JT Žmogaus teisių komitetas 2014 m. kovo 25 d. priėmė išvadą byloje Paksas prieš Lietuvą, kad Lietuvos Respublika, visam gyvenimui suvaržiusi pareiškėjo teisę dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose ir būti paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, pažeidė 1966 m. JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą .
KT 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvai kyla pareiga pašalinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos nuostatomis, ir vienintelis būdas tai padaryti – priimti Konstitucijos pataisas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti ir į JT Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas.
2015 m. Seime buvo užregistruotos Konstitucijos pataisos, kuriomis siekta įtvirtinti „siauresnį“ Konstitucijos pataisų variantą, suteikiantį galimybę apkaltos tvarka iš užimamų pareigų pašalintam asmeniui būti renkamam tik Seimo nariu. 2018 m.. Seime užregistruotomis Konstitucijos pataisomis siūlyta įgyvendinti ne tik EŽTT sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, tačiau ir JT Žmogaus Teisių Komiteto išvadą. Citavimo pabaiga.
Taip pat priminsiu, kad 2015 m. vasario 14 dieną Neringa Venckienė pašalinta iš Seimo narių apkaltos keliu, nes Seimas palaikė, kad ji be pateisinamos priežasties nelanko Seimo posėdžių ir tuo šiurkščiai pažeidė savo kaip Seimo narės įsipareigojimus. Atmintina, kad pagrindinis apkaltos N.Venckienei organizatorius buvo tuometinis „Liberalų sąjūdžio“ pirmininkas, vėliau korupcinio skandalo „pinigai butelio dėžutėje“ herojus, o dabar išteisinimo laukiantis Eligijus Masiulis.
Kaip matome, Lietuva tarptautinių nutarimų įpareigota parengti pataisas, kad asmenys, pašalinti iš politinių pareigų apkaltos keliu, nebūtų amžinai suvaržyti kelti savo kandidatūros ateinančiuose rinkimuose. Seimo vadovybė nemano, kad pareiga priimti šias pataisas yra pakankamai svarbi ir jau keletą metų neranda laiko teikti jų Seimo nariams svarstyti. VRK vadovė Laura Matijošaitytė iš anksto pareiškia, kad N.Venckienė gali nevargti mėgindama užsiregistruoti kandidate Seimo rinkimuose. Ši padėtis visai nepriverčia Seimo vadovybės kuo skubiau priimti konstitucijos pataisų ir taip pašalinti kliūtis, varžančias politiniams konkurentams būti išrinktiems laisvuose rinkimuose. Tai mano įsitikinimu šiurkščiai pažeidžia pilietines N.Venckienės teises.
Tai nėra kandidato į Simo narius Aurimo Guogos politinė reklama. Tai skandalas!
