Seimo NSGK ekspirmininkas A.Matulevičius teisme: „D.Kedys ir A.Ūsas buvo nužudyti, tačiau tai įslaptinta informacija“

Scan-1
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius Šiaulių apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama vadinamą „Garliavos „patvorinių“ byla, prisiekęs sakyti tiesą, ir įspėtas dėl baudžiamosios bylos už melagingų parodymų teikimą, pareiškė, kad pedofilijos bylos pagrindiniai asmenys Drąsius Kedys ir Andrius Ūsas buvo nužudyti, ir kad tai neva yra įslaptinta informacija. Pateikiame posėdžio protokolą:
Įtariamas pedofilas Andrius Ūsas dirbo VSD – kai „apsišvietė“, ir buvo nužudytas
Aurimas Drižius
Tai, kad vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas turėjo „teisėsaugos“ stogą, ir bendradarbiavo su Valstybės saugumo departamentu (VSD), Čikagos teismui, kuris nagrinėja Neringos Venckienės ekstradicijos bylą, papasakojo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Todėl Andrio Ūso gyvenimo istorija – dar vienas baisus pavyzdys, kaip slaptosios tarnybos kišasi į politinius procesus. Kaip žinia, Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija buvo laimėjusi Seime daugumą, tačiau greitai buvo suskaldyta – nuo jos atskilo Muntiano gauja, kurioje trynėsi ir saugumietis Andrius Ūsas.
V. Uspaskichas taip pat pareiškė, esą jam nepalankius parodymus davę Darbo partijos bylos veikėjai į partiją buvo infiltruoti jai pakenkti siekusių asmenų. Tarp tokių asmenų jis nurodė buvusį bendražygį Viktorą Muntianą bei verslininką, „Dujotekanos“ akcininką Rimandą Stonį. Nepalankius liudijimus davusius veikėjus V. Uspaskichas vadino „agentukais“.
Atskirai išskirtas velionis Andrius Ūsas – neseniai išteisintas velionis Kauno pedofilijos bylos kaltinamasis. V. Uspaskichas teigė įtariantis, kad A. Ūsas dirbo Valstybės saugumo departamentui ir buvo infiltruotas į Darbo partiją.
Buvs Seimo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius Čikagos teismui persiuntė tokį savo pareiškimą:
Daug žmonių prisimena šią baisią istoriją kaip košmarą, kuris sukrėtė visą šalį. Pačioje šios istorijos pradžioje aš turėjau galimybę pasikalbėti su Andriumi Ūsu. Kelis kartus su juo kalbėjau.
Per šiuos pokalbius A.Ūsas pasakojo apie savo asmeninius ryšius su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis (panašiai tomis, kaip JAV veikianti CŽV – vertėjo pastaba) ir pareigūnais, kurie nėra žinomi visuomenėje. A.Ūso pasakojimas apie šiuos įvykius buvo labai nelogiškas , nes jis dėstė šiuos įvykius kaip asmeninis Seimo pirmininko V.Muntiano padėjėjas, ir kad toks statusas neva jam leido lankytis Stankūnaitę ir jos dukterį jų namuose, neva atliekant Stankūnaitės skundo tyrimą
Būtent taip jis tapo mergaitės krikštatėviu. Pirmiausiai Ūsas parodė mums video, kuriame mergaitė pasakojo apie tai, kad buvo seksualiai išnaudojama, ir pateikė psichiatrų pažymas.
Ūsas tikėjosi mane palenkti į savo pusę ir jis galvojo, kad aš jį ginsiu nuo Venckienės persekiojimo.
Tačiau kai peržiūrėjau bylos įrašus, kuriuos jis man pateikė, tai man sukėlė priešingą reakciją.
Psichiatrai rašė, kad Deimantė Kedytė nelinkusi meluoti, ir kad jos pasakojimas apie pedofiliją yra logiškas, ji nepasiduoda pašalinių įtakai.
Ir priešingai – A.Ūso pasiaiškinimai buvo nelogiški ir painūs.
Pirmiausiai, Seimo narių padėjėjai netiria privačių žmonių skundų, ir neturi tam įgaliojimų.
Be to, lankytis pas ką nors, kas parašė skundą, namuose nėra priimtina.
Todėl aš supratau, kad A.Ūso vizitai pas Stankūnaitę buvo privataus pobūdžio, ir jis tik kvailai melavo, bandydamas juos pagrįsti Seimo nario padėjėjo pareigomis.
Aš taip pat daug kartų susitikau su Neringa Venckienę ir esu visiškai įsitikinęs, kad ji nebandė mergaitės ko nors išmokinti apie jos seksualinį išnaudojimą.
Aš esu įsitikinęs, kad mergaitė buvo seksualiai išnaudojama ir šis faktas niekada nebuvo paneigtas kokiais nors racionaliais argumentais.
Faktai vis dar „kalba“, ir jie niekada nebuvo paneigti, kaip niekada nebuvo atliktas ir išsamus pedofilijos bylos tyrimas.
Ilgą laiką dirbau Seimo NSDK, ir vėliau tapau šio komiteto pirmininku.
Šiame komitete gaudavau įvairios informacijos apie labai platų pedofilų tinklą Lietuvoje, kuris veikė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Laikas pripažinti VSD nusikalstama organizacija
Po 2010 m. Latvijos prezidentas su šios šalies teisėsauga atliko didelį pedofilų tinklo tyrimą, ir aptiko kai kuriuos aukštus pareigūnus, kurie priklausė šiam tinklui.
Tuo laiku Latvijos teisėsauga padarė kelis pareiškimus, kad Latvijos pedofilų tinklas turi ryšių Lietuvoje
Trumpai kalbant, pedofilų tinklas ryškus ir šioje taip vadinamojoje Garliavos pedofilų istorijoje.
Niekas nepaneigė šių ryšių, kaip niekas net nebandė jų rimtai ištirti.
Kaip tik priešingai – vietinė teisėsauga su žiniasklaidos pagalba nuosekliai formavo visuomenės nuomonę, kad pedofilų skandalas yra išgalvotas.
Didelė šmeižto ir persekiojimo kampanija buvo pradėta prieš tuos, kurie prašė išsamaus ir objektyvaus tyrimo.
Deja, bet išsamus ir objektyvus tyrimas niekada šioje byloje nebuvo atliktas.
Aplaidus teisėsaugos institucijų darbo rezultatas – žmonių žūtys ir mirtys.
Po to, kai buvo rasta Stankūnaitės sesuo, o po to Kedžio ir Ūso kūnai, visuomenė galėjo įsitikinti, kaip teisėsauga pateikia visuomenei melagingas versijas.
Buvo bandoma teisėjo Furmanavičiaus mirtį priskirti kitai bylai.
Lietuvos prokurorai kaltino vienas kitą neobjektyvumu.
Nė vienas nebandė aiškintis, kodėl teisėjas Furmanavičius turėjo 11 skirtingų mobiliojo ryšio numerių, ir kodėl visi šios bylos pokalbiai telefonu buvo ištrinti, ir kodėl buvo ignoruojami melo detektoriaus parodymai.
Kodėl Ūsui kaltinimus pateikė vienas prokuroras, tačiau bylą teismui perdavė kitas, kuris padarė visiškai priešingas išvadas?
Tačiau baisiausias dalykas tas, kad „karinė operacija“ buvo surengta prieš mažą mergaitę.
Tik taip galima pavadinti operaciją, kai 250 policininkų ir kariškių dalyvauja pagrobdami mažą mergaitę iš Neringos Venckienės namų.
Dukterėčios globa Venckienei buvo paskirta teismo nutarimu, ir tik po to, kai ji prabilo, kad mergaitė buvo seksualiai išnaudojama, ta globa buvo iš jos atimta.
Tai sukėlė beveik dešimtmetį besitęsiantį „teisėsaugos“ persekiojimą visų, kurie išdrįso pasakyti savo nuomonę.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, kad praėjus keliems metams po šios tragedijos atsiardo liudininkas (Mindaugas Žalimas – aut. Pastaba), kuris staiga ėmė viską pasakoti. Kur jis buvo ir ką veikė tiek metų? Be to, jis turi kriminalinę praeitį.
Be to, jis buvo policijos generalinio komisaro Skvernelio pavaduotojo Stončaičio giminaitis.
Žinoma, nekilo jokių abejonių dėl jo parodymų teisme, kurių užteko uždaryti į kalėjimą nekaltą žmogų Raimondą Ivanauską, kuris tariamai padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones.
Dalyvavau viename teismo posėdyje, susijusiame su Garliavos byla, ir buvau šokiruotas, kai prokuratūra apkaltino Neringos Venckienės tetą Audronę Skučienė „rengiant Lietuvoje pučą arba perversmą“.
Todėl ar mes galima kalbėti apie kokią nors teisėsaugą Lietuvoje?
Kedžio ir Ūso mirtys iki šiol nėra objektyviai ištirtos. Visuomenei pateikiamos jų mirties versijos kelia šypseną. Iš viso to jie prikėlė Venckienei net 12 baudžiamųjų bylų.
Aš sutinku su tais, kurie sako, kad Venckienei nereikėjo pasukti į politiką, nes tai ne jos duona. Jos pasukimas į politiką padarė ją labiausiai persekiojamu žmogumi Lietuvoje, ir ji persekiojama įvairiomis neteisėtomis priemonėmis.
Jokiu būdu negali Neringa Venckienė grįžti į Lietuvą.
Mūsų šalies teisinė sistema labai serga, nes joje dominuoja korumpuoti vyriausybės atstovai ir tie, kurių rankose pinigai.
Per 28 nepriklausomybės metus nebuvo nuteistas nė vienas aukštas teisėsaugos pareigūnas. Ar tai reiškia, kad teisėjai Lietuvoje nedaro nusikaltimų?
Venckienės persekiojimas turi būti gera pamoka tiems, kurie vis dar ją remia. Tai reikalinga ne tik Venckienei, kuri jau kuris laikas nutilusi, tačiau tai turi nutildyti žmones ir ateityje, kad jie nedrįstų garsiai kritikuoti valdžios.
Neringos Venckienės gražinimas į Lietuvą neįmanomas, nes Lietuva nesugebės pasirūpinti jos saugumu ir suteikti jai objektyvaus teismo.
Niekas Lietuvoje dabar nežino, kur yra Deimantė Kedytė, ar ji gyva?
Ir nuo ko tiek metų saugoma Stankūnaitė, jeigu Kedys jau seniai miręs?
[Signature] Algimantas Matulevičius