Seimo Antikorupcijos komisija prižiūrės prokuratūros klastotes Garliavos žudynių ir pedofilijos byloje

Gen. prokuratūrai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, LR Prezidentui
Pareiškėjas Aurimas Drižius,  Goštauto 8-269, Vilnius
llredakcija@gmail.com
2023-04-19
Pareiškimas dėl sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių prievartavimo, dokumento klastojimo ir kitų labai sunkių nusikaltimų – dengimo

Kalėjime iki šiol laikomas Kauno gyventojas Raimundas Ivanauskas, nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, kad neva padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones – tai yra Joną Furmanavičių, V.N. Primenu, kad šioje Garliavos pedofilijos byloje iki šiol yra neišaiškintos ne tik šie nužudymai, tačiau ir kitų žmonių nužudymai – Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų. Iki šiol yra neišaiškinti ir kiti nusikaltimai – mažamečių D.K. ir N. – prievartavimai.
Visos šios aplinkybės man tapo žinomos po to, kai susipažinau su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėta Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013).
Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.
Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.

Nukentėjęs atpažino M.Žalimą (nuotr. Nr.3)
Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.
Virginijus Gaivenis (viršuje foto) visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”: „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs j tokią situaciją daug faktų, dar pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to, kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą”.

Toliau pateikiami V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:

Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio galimą sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sumontavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną, kai buvo nušautas teisėjas Furmananičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”. Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.
Dar viena įdomi detalė – iš karto po nusikaltimo, ir žiauraus žmogaus sumušimo M.Žalimas nuskubėjo į patalpas, kuriame buvo laikomi vaizdo kamerų įrašai. Mat bare ir jo aplinkoje virus stovėjo vaizdo kameros, kurios įvykio naktį veikė. Tačiau liudininkai paliudijo, kad M.Žalimas iš karto po įvykio nubėgo į tą kambarį, nuo kurio raktus jis vienintelis turėjo, ir kažkur išsinešė kompiuterį motininę plokštę su vaizdo įrašais.
Štai ką paaiškino Virginijus Gaivenis apie liudininką Mindaugą Žalimą : Situacija po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Mihenes sūnų ir galvojau kad padariau gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sunaus nužudymo istorijoje. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo metu kai aš jau kreipiaus į generalinę prokuratūrą savo ruoštu, kad būtų kuo skubiau Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kaip liudytoją, kad jis atpasakotų visą tai pareigūnams, nes buvo likusios 4 dienos. Informavau juos. Jinai pakeitė telefoną ir Milienė nuvežė į Kauną. Kaip man žinoma jo sugyventinė gyveno pas Milinius, jis pats ten buvo, na aiškina, kad kitoje vietoje, bet man tuo metu aiškino dar kitaip. Visai tai buvo pas tyrėją Gecevičienę. Atsidūrė jisai, mano nuomonė, Milinienės iniciatyva. Jis iš pradžių aiškino, kad sudavęs, bet, kad negalėjo būti tai nuo jo smūgio, po to pradėjo aiškinti, kad aš jis visai nėra sudavęs, paskui jis ėmė sakyti kokį spaudimą darė jam tyrėjai paklausdami, kad vertė, kas man sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareiškiami kaltinimai šitoje byloje jis tikrai ne būtų atėjęs ir ne būtų nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra pagalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra patirtis informacijos valdymo. Jis dabar akivaizdžia teigia, kad aš paprašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę.
. Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje. Tai vienas tų bandymų, jis net ir viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, kad jis neliudys Ivanausko, savo bičiulio ir kitų byloje, kad jis neduos parodymų šitoje byloje, kad jis trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo teisėsaugai ir šantažo priemonė. Aš tai taip galiu šitą vertinti.
. Pirma versija – jis sudavė, bet galbūt tai ne nuo jo, antra versija – jis stebėjo kaip kirto iš peties buvęs boksininkas E.Murauskas, trečias – kad jis buvo tarpjdūry, neišėjęs iš to klubo ir tarsi truputi atstume. Tai suprantate arba tu stebėtojas arba tu kerti, arba tu stebi.

Aš atsimenu, nes buvo dar dukros gimtadienis. Filmavimas dar buvo po 12 vai. ir mes kitą dieną susitikome, kai Kedžio padavė daiktus jo namuose. Tai buvo realiai 2 dienos bendravimo.
Jis buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas is Policijos departamento žadėjo padėti šitoje jo byloje. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kada nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ah, Jūs tokie, tai tada aš pasakoju, kas buvo ir kuo nebuvo, bet viskas Jums bus blogai“
■ Liudytojas į gynėjo Džiginto Žebelio klausimu:
I -prieš kamerą jis minėjo, kad pats sudavė tik jis nebuvo tikras ar tai įvyko nuo jo smūgio ar ne nuo jo, kad ■ Revinski parkrito prie klubo. Prieš kamerą sakė, kad sudavė jisai Revinski, bet jis nebuvo tikras, kad tai buvo lemiamas smūgis ar ne ir, kad Murauskas sudavė.
Ir kada jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje I byloje su policijos pareigūnai, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes į mane jis I kreipėsi kaip pasakė, kad jam esmė šito kreipimosi dėl pokalbio tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o I jam šituo pasakojimų kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.
I | teismo klausimą liudytojas:
jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “ kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, o jis tai yra pasakęs pats.
Liudytojas į gynėjo Džiginto Žebelio klausimu:
■Murausko pasakojimas po viso to ką teko patirti ir išgirsti, aš jau žinojau kokia asmenybė yra Žalimas, kad tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melą, todėl aš logiškai mąstant turiu būti nešališkas pateikiant vieną ir kitą nuomonę, aš buvau linkęs tikėti Murausko, todėl, kad aš žinojau tikrąją tiesą kitokią ir aš negalėjau tikėti 1^1 Žalimu. Aš tikiu Murausko istorija.
Liudininkas Papstaitis papapsakojo, kad M.Žalimas turėjo raktus nuo kambario su vaizdo įrašais, ir jis pats tuos įrašus paėmė, nes jie susiję su minėtu įvykiu
Kodėl prokuratūra iš karto nekilo mintis paimti visus vaizdo įrašus, ir kodėl ji tai padarė tik tada, kai Revinskio motina parašė skundą prokuratūrai. Moteris įsitikinusi, kad jos sūnus buvo apsauginių žiauriai sumuštas dar bare, o paskui išmestas į gatvę.
Žodžiu, iš pradžių apkaltinę M.Žalimą dėl šio nusikaltimų, prokuratūra vėliau įtarimus jam panaikino ir apkaltino jau kitą apsauginį Remigijų Murauską. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismą jo bylą nagrinėjusi teisėją Macevičienė tik pasijuokė iš tokių prokuratūros klastočių ir Murauską išteisino.
Teisėja nepatingėjo net išanalizuoti M.Žalimo parodymų ir nurodė, kad šie parodymai nepatikimi:
Teisėja Macevičienė nuosprendyje nurodė : „teismas atkreipia dėmesį j tai, kad analizuojant nagrinėjamo incidento eigą, matyti, jog byloje egzistuoja dvi, iš esmės skirtingos, įvykio dalyvių versijos, o būtent: viena versija yra kaltinamojo Remigijaus Murausko, kurią patvirtina liudytojai Edgaras Papstaitis ir Virginijus Gaivenis, bei Mindaugo Žalimo versija, kurią gina liudytojas Sigitas Miškinis. Kiti asmenys, tiesiogiai matę nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nenustatyti, nors ne vienas iš apklaustų asmenų teismui nurodė, kad prie klubo buvo nemažai rūkančių arba taksi laukiančių žmonių. Teismo apklausti klubo apsaugos darbuotojai vieningai paaiškino, kad asmeniškai incidento nematė, o apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo Remigijus Murauskas, jiems pasakė ne kas kitas, o Mindaugas Žalimas.
Vertindamas liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį j tai. kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia. Tokią išvadą teismas daro analizuodamas šio liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o būtent: Mindaugas Žalimas, 2011-11-03 skunde, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. Murausko atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. Revinski, sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smūgio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas teismo med. ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus Mindaugas Žalimas daro išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp R. Murausko smūgio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l. 111- 113). Atsižvelgiant j tai, kad skundą M. Žalimas rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai Vilma Rudinskienė, Jurij Viduto ir Jaroslav Boreiko. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo Mindaugo Žalimo nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa. Teismas įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, Mindaugas Žalimas nurodė, kaip jis lauke smūgiavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. Murauskas, kaip ir kur smūgiavo R. Murauskas, kur ir kaip nukrito V. Revinski, kur jis su S. Miškiniu pastarąjį nutempė ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastūmė stovėdamas tarpduryje, viena ranka laikydamas duris, kad šios neužsidarytų ir pan. Teismo posėdžio metu Mindaugas šių prieštaravimų nesugebėjo paaiškinti, nurodydamas tik tai, kad jis nemato jokių prieštaravimų (b. t. 3, b.l. 31-41). Teismo abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo Virginijaus Gaivenio parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytoją, susidaryta po televizijos laidos rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, Mindaugas Žalimas yra nurodęs, kad matė, kaip nukentėjusiajam „vieną kartą dešinės rankos kumščiu tiesiai į smakrą“ trenkė jam tik iš matymo pažįstamas Remigijus, kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje. Nuo smūgio vaikinas nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar detalesnes R. Murausko nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes Mindaugas Žalimas nurodė 2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. Revinskį išgrūdo pro duris, sugriebęs pastarąjį už sprando. Nežiūrint į tai, Mindaugas Žalimas ne kartą nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent R. Murauskas, jam pasakė Sigitas Miškinis, todėl jis suprato, kad pastarasis viską matė. 2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju Mindaugas Žalimas nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, kadangi ji nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę, be to tai buvo ne smūgis, kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29, 30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Žalimi pranešimą apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V. Revinski, Mindaugas Žalimas nurodė naujas aplinkybes, o būtent tai, kad V. Revinski išvedamas į lauką per klubo duris, griebė liudytojui ’ švarko atlapo, taip nutraukdamas nuo švarko garsiakalbį, kad pats jis net nebuvo išėjęs į lauką, „paėmęs klientui dešine ranka už sprando, už rankos jį išstūmė pro duris, tuo metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė delnu į krūtinę ir pasitraukė į šalį lauke už durų, tačiau jam į kaklą tikrai nesudavė“. Toliau liudytojas pasakoja, kad jis pats smūgio į smakrą, nuo kurio šis parkrito”.

R.Murauskas teisme aiškiai paliudijo, kad žmogui į galvą smarkiu smūgiu nokautavo „liudininkas Mindaugas”

Kodėl šie M.Žalimo kliedesiai vėliau tapo patikimi, kai reikėjo nuteisti Raimundą Ivanauską, ir kodėl šis aklas žmogelis, kaltas tik dėl to, kad pažinojo Drąsių Kedį, iki šiol laikomas kalėjime?

Ar ne laikas į kalėjimą proprocingam laikui pasiųsti visą išplėstinę LAT kolegiją, kuri tyčia nuteisė nekaltą žmogų R.Ivanauską pagal etatinio liudininko M.Žalimo parodymus, kuris pats prisipažino, kad pasakys bet ką, kad tik išvengti kalėjimo?

Primenu gen. prokuratūrai, kad melagingas liudininkas M.Žalimas buvo vienintelis įrodymas to, kad Drąsius Kedys nušovė Joną Furmanavičių ir Andrių Ūsą. Primenu, kad prokuratūra sąmoninga tyčia, žinodamai, kad R.Ivanauskas nekaltas, privertė jį apkalbėti M.Žalimą, žadėdami, kad už tai jam nebus keliama baudžiamoji byla.
Vietoj to, kad patraukti atsakomybėn už sunkų Žalimo nusikaltimą, prokuratūra padarė jį „liudininku“ minėtose nužudymo bylose tam, kad nuslėpti tikruosius žudikus ir kad apkaltinti neklatus žmones. Primenu, kad R.Ivanauskas, kuris nėra padaręs jokios nusikaltimo, jau aštuoni metai laikomas kalėjime.
Remdamasis išdėstytu, prašau prokuratūros pradėti IT pagal BK 129 str., 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas. Taip pat prašau atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir dėl mažamečių vaikų prievartavimo. Primenu gen. prokuratūrai, kad jos bandymai nuslėpti labai sunkius nusikaltimus vis tiek bus įvertinti ateityje, pasikeitus Seimo sudėčiai. Todėl siūlau baigti dalyvauti organizuotojo nusikalstamoje veikloje. Prireikus galiu pateikti ir daugiau įrodymų.

Priedai – žurnalisto V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu, nukentėjusiojo atpažintas M.Žalimas, teisėjos išaiškinimas, kad visi Žalimo parodymai yra melas, R.Murausko parodymai, kad nukentėjusiam smugiavo Žalimas.

Aurimas Drižius