Seimas vienbalsiai nubalsavo už G.Nausėdos pasiūlytą elektros brangimą kitais metais – teisingą elektrą iš Rusijos importuos konservatoriai

Porele
Seimas vienbalsiai nubalsavo už elektros brangimą kitais metais – teisingą elektrą iš Rusijos importuos konservatoriai
Aurimas Drižius
Paskutinę šių metų sesijos dieną |Seimas vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Lietuvos vartotojai negautų pigios baltarusiškos „nesaugios” elektros energijos.
Tiesa, kokiu būdu bus tikrinama elektros linijomis tekančios energijos „saugumas” ir kilmė, Seimas nenumatė, nes nežinojo, kaip tai padaryti.
Dar įdomiau, kad net 103 Seimo nariai balsavo už elektros branginimą kitais metais (jų sarašas pateikiamas apačioje), o susilaikė tik du Seimo nariai.
Šis įstatymas, pasiūlytas didžiojo ekonomisto Gitano Nausėdos, vadinasi „Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas”.
https://www.youtube.com/watch?v=mpFKWaXSRvQ&feature=emb_logo
Dar įdomiau, kad net 97 proc. Lietuvoje per metus sunaudojamos elektros energijos yra importuojama, o didžiausią dalį elektros energijos parduoda Rusijos energetikos milžinė „Inter Rao“, kuri energiją tiekia per savo įmonę Lietuvoje „Inter Rao Lietuva“.
Pagrindinis AB „INTER RAO Lietuva“ akcininkas, turintis 51% įstatinio kapitalo, yra Suomijos įmonė „RAO Nordic OY“, kurią kontroliuoja Rusijos elektros energijos gamintoja „INTER RAO UES“. Lietuvos bendrovė UAB „Scaent Baltic“ valdo 29,11% akcijų. Rinkoje prekiaujama 19,89% „INTER RAO Lietuva“ akcijų.
Dar įdomiau, kad tą UAB „Scaent Baltic“ valdo garsių Kauno konservatorių brolių Garbaravičių šeima. Keista, kad garsiai rėkiant apie puolančius rusus, drąsiai daromas biznis su jais, ir Lietuvai perparduodama rusiška energija.
Akcininkai
Pagrindinis AB „INTER RAO Lietuva“ akcininkas, turintis 51% įstatinio kapitalo, yra Suomijos įmonė „RAO Nordic OY“, kurią kontroliuoja Rusijos elektros energijos gamintoja „INTER RAO UES“. Lietuvos bendrovė UAB „Scaent Baltic“ valdo 29,11% akcijų. Rinkoje prekiaujama 19,89% „INTER RAO Lietuva“ akcijų.
„INTER RAO Lietuva“ akcininkai
Akcininkai |
Akcijų / balsų skaičius, vnt. |
Akcijų dalis, % |
„RAO Nordic OY“ |
10 200 000 |
51 |
UAB „Scaent Baltic“ |
5 822 856 |
29,11 |
Kiti akcininkai |
3 977 144 |
19,89 |
Iš viso |
20 000 000 |
100 |
Faktas, kad rusiškos elektros importą Lietuvoje ilgą laiką valdė konservatoriai broliai Ramūnas ir Arvydas Garbaravičiai, buvęs Kauno meras. Ramūno Garbaravičiaus, buvusio Seimo nario, sūnus Jonas Garbaravičius pasakojo, kad viskoverslė pasiekęs pats, be tėvo ir dėdės pagalbos.
Jis pasakojo kad svarbius ryšius J. Garbaravičius užmezgė Stokholme, kur vadovavo energetikos įmonei, prekiaujančiai elektra Skandinavijoje bei Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, 2007 m. įkūrė investicijų bendrovę „Scaent Baltic“, kuri valdė 49 proc. energijos tiekimo įmonės „INTER RAO Lietuva“ akcijų. 2012 m. Varšuvos biržoje įgyvendino pirminį viešą siūlymą (IPO) ir pardavė „INTER RAO Lietuvos“ akcijų už 22,5 mln. eurų. Po šio sandorio investuoja į NT ir kitus projektus Londone.
2016 m. J. Garbaravičiaus valdoma „JG Investment Management“ pardavė bendrovių „Orion Asset Management“ ir „Orion Securities“ akcijas. Analitikų vertinimu, šio sandorio vertė siekė 4 – 5 mln. eurų. Tiesa, J. Garbaravičius liko investavęs į kai kuriuos „Orion“ valdomus fondus. „JG Investment Management“ su Nerijumi ir Nemunu Dagiliais taip pat valdo baldų gamybos įmonių grupę „Nordic Idea“. Nors didžiąją dalį verslo perkėlė į Londoną, liko Lietuvos mokesčių rezidentu.
Prieš kelis metus Jonas Garbaravičius, Rusijos valdomos energetikos milžinės ‚Inter Rao ES“, Varšuvos biržoje kotiruojamos bendrovės „Inter Rao Lietuva“ atstovas Jonas Garbaravičius buvo apklaustas prokuratūroje dėl galimo saugumo darbuotojo papirkinėjimo.
Kadangi vertiname tai kaip suplanuotą šmeižto kampaniją, savo teises ginsime visais Lietuvoje įstatymų numatytais būdais“, – raštu atsiųstame atsakyme sakė „Inter RAO Lietuvos“ stebėtojų tarybos narys J.Garbaravičius, paklaustas, kaip ruošiasi ginti savo teises, jei įtarimai pasirodys nepagristi. J.Garbaravičius BNS patvirtino, jog buvo apklaustas kaip liudininkas.
„Kol kas žinome tik tiek, kad kažkoks tyrimas pradėtas. Galiu pasakyti, kad buvau apklaustas kaip liudytojas“, – BNS sakė „Inter RAO Lietuvos“ atstovas. Pasak naujienų portalo vz.lt, dėl įtarimų galimu kyšininkavimu jau krito „Inter RAO Lietuvos“ akcijų kursas Varšuvos biržoje.
„Lietuvos ryto“ televizija skelbia, kad Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio parlamentaro, įtakingo konservatoriaus Ramūno Garbaravičiaus sūnaus J.Garbaravičiaus. Pasak jos, gali būti, kad prekybą elektros energija plėtojantys Garbaravičiai ne vienerius metus papirkinėjo valstybės saugumo departamento darbuotoją. Prokurorai įtaria, kad bendrovės „Scaent Baltic“ valdybos pirmininkas J.Garbaravičius saugumiečių palankumo galbūt siekė, kad užsitikrintų ramybę giminės verslui, teigia televizija. Pasak televizijos, vienas iš buvusių J.Garbaravičiaus verslo partnerių teigia, kad buvo įsteigta nauja bendrovė „Creditum Vilnius“, kurios vadovu tapo J.Garbaravičiaus aplinkos žmogus Tadas Žentelis, per kurį vyko atsiskaitymai su saugumiečiu. Pasak buvusio J.Garbaravičiaus verslo partnerio, dar dirbdamas bendrovėje „Lietuvos energija“ elektros pardavimo skyriaus vadovu, J.Garbaravičius išsikovojo, kad Ignalinos atominės naktinė elektra būtų parduodama per tarpininkus. Tam buvo įkurtos kelios bendrovės, viena iš jų lgnalinos AE naktinę elektrą pardavinėjo vienai didžiausių Rusijos energetikos koncerno antrinių įmonių, teigia „Lietuvos ryto“ televizija. Kai elektros verslas išsiplėtė, daugiau kaip pusę įmonės akcijų Garbaravičiai pardavė rusams. „Dabar Rusija sėkmingai per tą bendrovę pardavinėja Lietuvai elektros energiją ir visi sako, kad čia jokio didelio nusikaltimo nėra, kaip A.Kubilius pasakė – jie pardavinėja per pačių susikurtą tarpininką, tačiau tas tarpininkas nebūtų sukurtas, jeigu ne J. Garbaravičius, greičiausiai kitų politikų indėlis į tos bendrovės kūrimą“, – cituojamas J.Garbaravičiaus verslo partneris.
Seime gruodžio 19 d., pristatant įstatymą dėl to, dar drausti pirkti Astravo AE elektrą, Seimo narys konservatorius L. KASČIŪNAS taip klabėjo : “ Gerbiami kolegos, tikrai geros pasiūlytos prezidentūros pataisos, kurios sustiprina mūsų visus įsipareigojimus ir teisinę bazę neleisti paversti savęs nesaugių atominių elektrinių rinka. Projekte nėra įvedama naujų prekybos elektra ribojimų, tačiau yra sukonkretinama ir detalizuojamos jau galiojančios nuostatos. Tam tikrų landų dar yra buvę, bet šiomis pataisomis jos yra užkamšomos. Tikrai dabar mes jau turėsime tokią teisinę bazę, kuri leis mums iš esmės blokuoti savo rinką nuo nesaugių atominių elektrinių, iš jų ateinančios elektros energijos.
Dar labai atkreipčiau dėmesį į tai, kad griežtinamas licencijų išdavimas. Tai yra tiems tarpininkams, kurie norėtų prekiauti ta nesaugia elektra, licencijų atėmimas, panaikinimas stipriau yra reglamentuojamas. Tai irgi labai geras dalykas, nes turėkime galvoje, kad tie tarpininkai po to gali tapti tais neskaidriais lobistais, kurie bandys stumti ir kaip nors versti mus peržiūrėti savo politiką, kurią mes dabar taikome. Tai aš visus raginu vienbalsiai paremti, nes iš tikrųjų geri pasiūlymai. Ačiū prezidentūrai, Prezidentui už šią iniciatyvą”.
Jam pritarė ir kitas konservatorius Ž. Pavilionis : “Aš irgi pritariu šiam įstatymo projektui. Tačiau noriu atkreipti ir užsienio reikalų ministro dėmesį, ir kitų, kad Seime sutarėme iki metų pabaigos paruošti bendrą komunikacijos planą ir veiksmų planą, kaip kitas Europos Sąjungos šalis įtikinti, kad tos elektros nepirktų. Laikas bėga, reaktorius bus paleistas, tai būtų gerai tų bendrai prisiimtų įsipareigojimų neužmiršti. Bet, be abejonės, už šį įstatymą siūlau balsuoti”.
Neįsileisti neteisingos baltarusiškos elektros siūlė ir Seimo narys E. Gentvilas : “Visi suprantame, kad Prezidento, prezidentūros pasiūlytos priemonės yra iš esmės apribojančios galimybę tiesiogiai prekiauti Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija. Tačiau kartu turime suprasti, kad vis dėlto teoriškai Astravo atominėje elektrinėje pagamintos nesaugios elektros elektronai gali pasiekti Šiaurės elektros rinką „Nord Pool“ ar per Suomiją, ar kitais būdais. Tačiau šiuo projektu vis tik Lietuva padaro tai, ką gali, nuo teorinio patekimo mes apsisaugoti, deja, negalime. Fizika yra fizika, todėl lieka tik įstatyminiai dalykai, kuriuos siūlo Prezidentas. Siūlau jiems pritarti”.
Prieš šį įstatymą pasisakė vienintelis Petras Gražulis : “mes priimame įstatymą, kad nepirksime tiesiogiai iš Astravo atominės elektrinės energijos. Bet pirks Latvija, pirks Estija, jos taip yra NATO šalys, ir mes pirksime per juos brangiau. Kas bus tas tarpininkas? Kam tai bus naudinga? Pamąstykime. Aš manau, užuot mes siekiame, kad nepirktų, kai pastatyta, konservatoriams reikėjo rūpintis, kad ji nebūtų pastatyta, kol nebuvo pradėta statyti. O A. Kubilius važinėjo dviratuku ir laimino Astravo atominės elektrinės statybą. Aš manau, kad šis įstatymas reikalingas ne Lietuvai, o lobistams, tarpininkams, kurie pardavinės elektros energiją. Mes tą patį turime su suskystintųjų dujų terminalu, vadinamąja „Nepriklausomybe“, kur maitiname įvairiausias lengvatinio apmokestinimo kompanijas ir dar norime pasirašyti sutartį iki 2044 metų, kad jie lobtų iš to. Tai mes ir čia einame vėl tuo pačiu keliu. Nepritariu”.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4002) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
- GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamas Masiuli ir gerbiami konservatoriai, jūs jau per savo valdymą visą Lietuvą apsnargliojote. Jūs apraizgėte įvairiausiais mokestiniais raizgalais, pradedant Suskystintųjų dujų terminalu, „Mažeikių naftos“ uždarymu ir rusams pardavimu su įvairiomis sudėtingomis schemomis. Dabar naujas variantas – pastatėte Astravo atominę elektrinę, o norite, kad elektrą Lietuva pirktų iš jos per tarpininkus. Štai jūsų dar eilinė raizgalynė ir snarglynė.