Seimas siūlo bausti didvyriškąją Ukrainą
gettyimages 1239319576 custom 4bc38eadc75fc86bf30896ccd0c47ba0ec6105ea s800 c85
Seimas siūlo bausti didvyriškąją Ukrainą
Pusšimtis parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją dėl energetikos išteklių embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą. Dokumentą inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms priklausantys parlamentarai.
Kaip žinia, Ukraina yra didžiausia Europoje šalis, naudojanti ir tranzitu per savo teritoriją gabenanti „Gazprom” dujas. Paskelbę embargo visoms šalims, kurios pelnosi iš rusiškų dujų, Seimas paskelbtų embargo ir Ukrainai, kurios prezidentas Zelenskis jau seniai daro bendrą biznį su Putinu. Neįtikėtina, kad visi „Gazprom” dujotekiai, einantys per Ukrainą, veikia pilnu pajėgumu. Kas parą per Ukrainą pumpuojama į Europą rusiškų dujų po 96,8 milijono kub. metrų. Niekas neketina išjungti tų dujotiekių, kurie duoda didžiausias pajamas Rusijos biudžetui. Dar idiotiškiau atrodo, kad rusai ir ukrainiečiai žudo vieni kitus Ukrainos miestuose, o prezidentai Zelensky ir Putinas toliau skaičiuoja gautą iš karo pelną. Juk prasidėjus karui, gamtinių resursų kainos pakilo kelis kartus. Tai, kad dujotiekiai veikia neliečiami karo siaubiamoje Ukrainoje, tik patvirtina, kad šis projektas saugomas aukščiausios Ukrainos valdžios.
Tačiau nepaisant to, kad Ukraina yra didžiausia Rusijos partnerė eksportuojant natūralius resursus, Seimo nariai siūlo ją bausti, ir nepirkti nieko, kas su ja susiję.
Pvz., šiame agentūros „reuters” pranešime sakoma : „Paaiškinimas: Ar karas Ukrainoje turi įtakos Rusijos dujų tiekimui į Europą? Reuters
LONDONAS, kovo 7 d. (Reuters) – Nepaisant Vakarų sankcijų Rusijai kaskados, kuria atsakoma į jos invaziją į Ukrainą, kol kas vienas dalykas nenukentėjo – rusiškų dujų srautai į Europą ir lėšos už jas sumokėti. Europa tebėra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, kurios patenkina apie 40 proc. jos poreikių, ir dabar nerimauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali jomis pasinaudoti keršydamas už sankcijas. Tačiau Rusijai, kuri pumpuoja dujas vamzdynais, kertančiais Ukrainą ir kitas Rytų Europos valstybes, pajamų reikia galbūt dabar labiau nei bet kada anksčiau.
Kokia yra šios abipusės priklausomybės padėtis?
AR DĖL KARO BUVO NUTRAUKTAS DUJŲ TIEKIMAS?
Kol kas ne. Pasak pirkėjų, tokių kaip Uniper ir RWE Vokietijoje ir prekybininkų Baltijos šalyse, Rusija tiekia dujas į Europą, kad įvykdytų ilgalaikes sutartis. Tačiau nuo praėjusių metų Rusija tiekia tik sutartyse numatytus kiekius, teigdama, kad nė vienas pirkėjas neprašė papildomų kiekių ir kad ji pati neturi daug laisvų dujų. Dėl to kainos šoktelėjo, nes anksčiau Rusija paprastai tiekdavo papildomus kiekius. Kainos kilo ir dėl to, kad kiti didieji gamintojai stengėsi tiekti daugiau dujų, nes pasaulinėse rinkose buvo labai įtemptos sąlygos ir didėjo paklausa dėl ekonomikos atsigavimo po pandemijos.
AR KARAS TURĖJO ĮTAKOS RUSIŠKOMS DUJOMS, KURIOS TEKA PER UKRAINĄ Į EUROPĄ?
Slovakijos dujų transportavimo bendrovės „Eustream” duomenimis, nuo karo pradžios Slovakijos pasienyje pristatomų rusiškų dujų kiekis, po maždaug 800 mylių kelionės per Ukrainą, iš tiesų padidėjo. Dujų kainos neatidėliotinų sandorių rinkoje smarkiai išaugo, todėl rusiškos dujos, kurios daugiausia parduodamos pagal ilgalaikes sutartis, tapo patrauklesnės Europos pirkėjams, teigia analitikai.
Ukraina uždraudė kai kurias tarpvalstybinės prekybos dujomis veiklas, tačiau teigė, kad neribos rusiškų dujų srauto į Europą. Tačiau, pasak šalies dujotiekių operatoriaus „Gas TSO of Ukraine”, kai kurie antriniai skirstomieji dujotiekiai, skirti vidaus vartojimui, nukentėjo dėl apšaudymų ir oro antskrydžių. Jos pranešime teigiama, kad ji buvo priversta sustabdyti tiekimą į kelis regionus, todėl šimtai tūkstančių gyventojų liko be dujų.
KAS NUTIKS SU RUSIJOS DUJOTIEKIO „NORD STREAM 2” PROJEKTU, KAI VOKIETIJA JĮ ĮŠALDĖ?
Tikėtina, kad kita „Nord Stream 2” projekto vykdytojų stotelė bus teismai, kuriuose jie gali bandyti užginčyti praėjusį mėnesį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo priimtą sprendimą sustabdyti dujotiekio sertifikavimą. Projektas būtų padvigubinęs esamo didžiulio povandeninio dujotiekio „Nord Stream 1” iš Rusijos į Vokietiją tiekimo pajėgumus. 11 mlrd. dolerių vertės projektas „Nord Stream 2” yra vamzdynas, einantis jūroje tuo pačiu keliu tarp Rusijos ir Vokietijos. Jis yra baigtas, bet jei Vokietija jo nesertifikuos, gali būti, kad jis liks nenaudojamas, lėtai rūdys Baltijos jūroje ir taps nuostolingas jo savininkei, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom”, taip pat penkioms Vakarų energetikos bendrovėms, kurios padengė jo išlaidas.
Norint atgaivinti projektą, reikėtų atkurti pasitikėjimą tarp pagrindinių jo rėmėjų – Rusijos ir Vokietijos vyriausybių, o tai, Vokietijos pareigūnų nuomone, mažai tikėtina, kol Kremliuje tebėra V. Putinas. Vokietijos ekonomikos ministerija rengia naują dujotiekio įvertinimą, kuriame gali būti padaryta išvada, kad dujotiekis kelia pavojų Vokietijos energijos tiekimo saugumui, o ne prisideda prie jo.
KĄ DARYTI SU „NORD STREAM 1″? KODĖL ŠIAM DUJOTIEKIO PROJEKTUI NEBUVO TAIKOMOS SANKCIJOS ARBA JIS NEBUVO SUSTABDYTAS?
Nord Stream 1, kuriuo daugiau nei dešimtmetį tiekiamos rusiškos dujos, šiuo metu yra Vokietijos dujų gelbėjimosi ratas. Šiuo vamzdynu į šalį tiekiama didžioji dalis rusiškų dujų, todėl jo sustabdymas būtų rimtas smūgis Vokietijos ekonomikai. Nord Stream 2″ buvo kitoks, nes jis dar nebuvo pradėtas eksploatuoti ir kol kas Vokietijai nereikėjo papildomo dujų tiekimo. Gazprom” teigė, kad nori nutiesti „Nord Stream 2” ir tiekti visas Vokietijos dujas tiesiai Baltijos jūros dugnu, o ne tranzitiniais dujotiekiais per Lenkiją ir Ukrainą. Jis ne kartą kaltino Ukrainą dujų vagyste, tačiau Kijevas tai neigė.
Seimas siūlo bausti iš rusiškų dujų lobstančią Ukrainą
T.y. liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo neapsiriboti tik Rusija ar ją palaikančia Baltarusija, bet nepirkti ir iš tų šalių, kurios remia agresorius. „Tų valstybių, kurių pozicijos nėra aiškios, pavyzdžiui, Serbija tik šią savaitę uždarė oro erdvę Rusijai. (…) Kodėl mes turėtume pirkti iš jų, nes tada Rusijai atsidaro papildomi šaltiniai nukreipti savo energetinius resursus į tas šalis, o tada mes iš jų perkame kaip tos šalies produkciją. Kad mes neįsigytume, pavyzdžiui, rusiškų tepalų, ant kurių uždėta, tarkime, serbiška etiketė“, – BNS sakė jis.
Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad „nei rytoj, nei po mėnesio“ embargo nebus, bet kai kuriuos žingsnius reikia paspartinti. Jis abejoja, ar įmanoma greičiau pasistatyti vėjo jėgainių parką jūroje, tačiau sutinka, kad Lietuva mažiausiai sunaudoja rusiškų dujų ir čia reikia bne tiek daug sprendimų, tuo metu „Orlen Lietuvos“ perdirbamos naftos kilme rūpinasi Lenkijos „Orlen“.
Tokio Seimo elgesio motyvas gali būti kitas – tiesiog patologinė neapykanta Lietuvos gyventojams. Tai yra Šimonytės vyriausybė sąmoningai siekia kuo labiau nuskurdinti Lietuvos gyventojus, kad jie patys pasiprašytų „bazinių pajamų”. Visaip, kaip numatyta Švabo pasaulio perkrovos plane. Jame numatyta tieiog likviduoti didelę dalį žmonijos kaip nereikalingą balastą (tam, matyt pasitelkta vadinamojo „covid-19” epidemija ir „vakcinos), o vėliau likusius sučipuoti, atimti iš jų nuosavybę ir paversti vergais, gaunančiais „minimalias bazines pajamas”. Nes kitaip Šimonytės vyriausybės paaiškinti logiškai tieiogi neįmanoma, ir apie tai buvo kalbama naujoje „Sąmokslo teorijos” laidoje:
Pasak jo, Energetikos ministerija stengsis šiais metais „maksimaliai įgyvendinti sprendimus dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių“: „Išdalins visą paramą statyti vėjo ir saulės jėgaines, ir jeigu lėšų pritrūktų, skolinis 40-50 mln. eurų spartinti žaliosios energijos projektus“. Pasak jo, atsijungimo nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL) Lietuva ir kitos Baltsijos šalys turbūt nepaspartins. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės teigimu, Lietuva turi stengtis iš viso nenaudoti priešiškų Lietuvai valstybių energetinių išteklių ir turi veikti „čia ir dabar“. „Reikia stengtis taip daryti“, – BNS tvirtino ji. Seimo narė pabrėžė, kad Lietuva buvo toliaregiška ir pasistatė suskystintųjų dujų terminalą, todėl dabar gali būti mažiau priklausoma nuo rusiškų dujų. „Aišku, tuos namų darbus galėjome daryti dar stipriau ir dar greičiau. Matome, kaip atsitiko Vokietijoje, kuri tų namų darbų nedarė“, – pridūrė parlamentarė. Seimo nariai ragina Vyriausybę nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant Rusijos energetinių išteklių embargą ir visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų, elektros bei spręsti dėl alternatyvų. Vyriausybė raginama nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos gyventojams ir verslui kompensavimo planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus. „Turime matyti planą, kaip padėsime žmonėms blogėjančios situacijos kontekste, kai kyla kainos“, – teigė R. Baškienė. Pasak jos, dar labiau sumažinus energetinių išteklių importą iš Rusijos bus nelengva. „Atsisakome tam tikrų patogumų ir šaliai teks gyventi sunkesnėmis sąlygomis. Turime nebijoti tai pasakyti“, – BNS tvirtino parlamentarė. E. Gentvilas įsitikinęs, kad valstybei nederėtų remti Rusijoje dirbusių verslininkų, o pasirūpinti Ukrainoje veikusiais būtina. „Jeigu nukentėjo verslai, kurie dirbo Rusijoje, nenoriu kalbėti apie kompensacijas jiems, nes jie žinojo, kokioje rizikingoje rinkoje dirba. Čia eitų kalba tik apie Ukrainą“, – sakė jis. Rezoliucijos projektas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad vasario 24-ją pradėta Rusijos karinė invazija į Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, jos santvarkai ir kiekvieno žmogaus gyvenimui. Rezoliucijos projekte nurodoma, kad Lietuva kasmet iš Rusijos perka energetinių išteklių (naftos, dujų ir elektros) už daugiau nei 3 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos šalių Rusijai sumokama suma prilygsta jos gynybos biudžetui.
