skip to Main Content
paks
Seimas panaikino nuolatinį apribojimą užimti pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo
Seimas panaikino draudimą Rolandui Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose.
Kaip žinia, Lietuvą jau 30 metų valdantis landsberginis režimas buvo šokiruotas, kai 2003 m. prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, prieš tai nepaklusęs V.Landsbergio prievartai pasirašyti privatizavimo ir valdymo sutartį dėl ‘Mažeikių naftos“ ofšorinei bendrovei „Williams International Company“. Nors buvo pristatoma, kad tai „strateginiai investuotojai iš JAV“, iš tiesų tai buvo nežinia kieno valdoma ofšorinė bendrovė, pasiskolinusi JAV energetikos kompanijos „Williams“ vardą. „Mažeikių nafta“ šiems aferistams buvo atiduota už dyką, o vėliau ji buvo perduota kitam aferistui – Rusijos žydui Chodorkovskiui, sėdėjusiam 10 metų Rusijos kalėjime už mokesčių slėpimą. Chodorkovskis dykai gautas „Mažeikių naftos“ akcijas pardavė jau už 1,5 mlrd. dolerių Lenkijos kompanijai „PKN Orlen“.
VSDbanditai
VSDbanditai
R.Paksą išrinkus prezidentu, iš karto prasidėjo Landsbergio ataka – VSD šefas Mečys Laurinkus, negavęs R. Pakso sutikimo statyti Lietuvoje CŽV kalėjimus, sukurpė „pažymą“, kad prezidentas yra „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Mat R.Pakso rinkimų kampaniją už 1 mln. dolerių finansavo toks rusas iš Dotnuvos Borysovas. VSD savo pažymomis jį padarė teroristu, nes Borisovo įmonėje „Avia Baltika“ kažkada buvo remontuojami sraigtasparniai iš Somalio, kuri vėliau buvo paskelbta teroristine valstybe. taip Borisovas, o vėliau ir Paksas tapo teroristu.
kuris-scaled
kuris-scaled
Landsbergiams ir grybauskaitėms ištikimai tarnavęs toks Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris išaiškino, kad Rolandas Paksas sulaužė priesaiką, paskirdamas Borisovą savo patarėju. Landsbergiai tiek bijojo Pakso, kad Kūris net išsikvietė konstitucijos dvasią, ir išaiškino, kad Paksas daugiau niekada negalės  dalyvauti rinkimuose. Vėliau šis draudimas buvo pritaikytas ir kitam landsbergių siaubui Neringai Venckienei.
Tiesa, Konstitucija labai aiškiai sako, kam negalima dalyvauti prezidento rinkimuose, todėl aišku, kad Kūris, išaiškindamas priešingai, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba. Tačiau iki šiol nėra už tai nubaustas.
Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad prezidentu gali būti renkamas žmogus : „Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“
VI SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

78 straipsnis
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

79 straipsnis
Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.
Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas.

80 straipsnis
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.

81 straipsnis
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Rolandas Paksas iš prezidento prosto buvo pašalintas 2004 m., o 2011 m. Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad draudimas jam dalyvauti rinkimuose „iki gyvos galvos“ yra neproporcingas. Tačiau Seimelis tiek bijo Rolando Pakso, kad prireikė dar 12 metų, kad įgyvendinti minėtą EŽTT sprendimą.
Visus tuos metus Lietuva buvo panirusi į tamsumas – ją valdė Landsbergių režimas

2022 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimas priėmė Konstitucijos pataisas (projektas Nr. XIVP-619(2), kuriomis nutarta panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo.

Priimtomis pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Pagal priimtą pataisą, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus balsavo 134 Seimo nariai, prieš – 1 (po balsavimo Seimo narys Zigmantas Balčytis paprašė jo balsavimą protokole patikslinti ir laikyti, kad jis balsavo ).

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RIMAS RUDAITIS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));