Yra toks Dainius Žalimas, buvęs Konstitucinio teismo (KT) pirmininkas, kuris bene kasdien pasisako televizijos ekrane, ir visiems, kurie mano kitaip nei D.Žalimas, dalina po 15 metų kalėjimo.

Taip vadinamas Konstitucinis teismas jau seniai tapęs Seimo priedėliu, ir nepaisant to, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių atskyrimo principas, KT aptarnauja valdančiąsias Seimo frakcijas kaip seniausios profesijos atstovė.
Vienas ryškesnių pavyzdžių – tai KT pirmininkas Egidijus Kūris, kuris vien tam, kad nušalinti prezidentą Rolandą Paksą, sugebėjo išsikviesti „Konstitucijos dvasią“, ir ši dvasia jam pakuždėjo, kad nušalintas apkaltos būdu prezidentas daugiau niekada nebegali būti renkamas. Kaip žinia, Konstitucijoje nieko panašaus nėra, ten kaip tik nurodoma priešingai, nei „nustatė“ E.Kūris.
Vienas paskutinių KT išaiškinimų – kad Konstitucija neva nedraudžia prieš žmonių valią skiepyti juos neaiškiu cheminiu preparatu, pavadintu „covi-19 vakcina“. Nors Konstitucijoje kaip tik parašyta priešingai, nei išaiškino KT : „negalima be žmogaus sutikimo jo versti dalyvauti medicininiuose eksperimentuose“. Tačiau KT išaiškino priešingai, nei parašyta Konstitucijoje.
Primenu, kad Konstitucijoje taip pat numatyta, kad „Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija“.
D.Žalimas visada buvo konservatorių kandidatas, su šia partija 2009 m. net dalyvavo rinkimuose į Europos parlamentą. Vėliau, nepavykus rinkimuose, D.Žalimas konservatorių balsais buvo paskirtas į Konstitucinį teismą, nors niekada gyvenime iki tol nėra dirbęs teisėjų – trynėsi įvairiuose ministerijose patarėjo etatais.
Dra juokingiau, kad D.Žalimas daugiau nei metai dirbo KT pirmininku, net ir pasibaigus jo Konstitucijoje numatytai kadencijai.
Vėliau kai kas suabejojo, ar D.Žalimas teisėtas KT pirmininkas, į ką pastarasis atsakė, kad tokios abejonės yra „kišimasis į KT darbą“.
D.Žalimas kažkodėl pasijuto visagaliu, niekam neatsiskaitančiu, todėl dirbdamas KT pirmininku, metė žmona ir įsitaisė meilužę. Nors Konstitucinio teismo pareiga yra prižiūrėti Seimą, kad jis priiminėtų tik Konstituciją atitinkančius įstatymus, tačiau greitai Žalimas pamiršo šį principą, o Seimas ėmė jam tarnauti ir tenkinti asmeninius D.Žalimo įgeidžius.

Kaip pernai rašė „Lietuvos rytas“, apie ypatingus D.Žalimo ir I.Danėlienės ryšius imta kalbėti netrukus po to, kai pastaroji pradėjo dirbti Konstituciniame teisme. Iš pradžių D.Žalimas buvusią bendradarbę Vilniaus universitete įdarbino Konstitucinio teismo kanclerio pavaduotoja, o vėliau be konkurso paskyrė ir kanclere. Teismo vadovas tuomet aiškino kanclerę rinkęsis iš trijų kandidatų, o pirmenybę teikė I.Danėlienei, kuri esą išsiskyrė profesine kompetencija, greita orientacija, reiklumu ir panašiai.
Pora nuolat mėtė pėdas
Karjeros laiptais D.Žalimo vadovaujamame Konstituciniame teisme sparčiai kopusi I.Danėlienė į jį atėjo iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Jame I.Danėlienė ne vienus metus darbavosi kartu su buvusia D.Žalimo žmona Skirgaile Žalimiene.
D.Žalimo ir S.Žalimienės santuoka subyrėjo 2016 metais, netrukus po to, kai I.Danėlienė ėmė vadovauti ne tiktai Konstitucinio teismo kanceliarijai, bet ir pirmininkui. Tiesa, D.Žalimas tai bandė neigti ir mėtė pėdas. Jis artimų ryšių su pavaldine niekada oficialiai nedeklaravo ir net kai kartu su ja išvykdavo į užsienio komandiruotes, apsimesdavo, kad juodu – ne pora.
Kaip anksčiau rašė „Lietuvos rytas“, kartu jie vykdavo gana dažnai, o tokių kelionių metu pasitaikydavo netgi komiškų situacijų. Vienas žinomas sostinės advokatas pasakojo D.Žalimą ir I.Danėlienę sutikęs Lenkijos viešbutyje. Teisininkas juokėsi, kad Konstitucinio teismo pirmininkas, vengdamas susidūrimo su juo, dangstė veidą portfeliu ir skubiai nėrė iš restorano net nebaigęs pusryčiauti.
D.Žalimas prisipažino, kad jo antrąja žmona neseniai tapusią I.Danėlienę pažįsta jau daugiau kaip dešimt metų. Rengtas planas sugriuvo Tačiau pernai tapo aišku, kodėl D.Žalimas ir I.Danėlienė slapukavo. Praėjusių metų pradžioje iš kanclerio pareigų pasitraukusią mažai žinomą teisininkę tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė į Konstitucinio teismo teisėjus. Seimui patvirtinus I.Danėlienės kandidatūrą, ji teisme būtų pakeitusi D.Žalimą. Tačiau planuota rokiruotė nepavyko – politikai D.Žalimo stumtai kandidatūrai nepritarė: už balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 59, o 20 parlamentarų susilaikė.
Apie D.Žalimo įpročius savo sugulovėms dalinti aukšas valstybines pareigas kalbėjo ir Petras Gražulis : „Bet da­bar vi­sa teis­mų sis­te­ma, Sei­mo na­riai ži­no, ko­kiu bū­du ir kaip ši­ta kan­di­da­tė ta­po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo kanc­le­re. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas, kiek kal­ba vi­suo­me­nė, su­si­ra­do gra­žią drau­gę, ją pa­da­rė kanc­le­re Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, o da­bar no­ri sa­vo gy­ve­ni­mo gal drau­gę pa­da­ry­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja.
Koks tai pa­vyz­dys vi­suo­me­nei? Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ima pa­čius svar­biau­sius spren­di­mus. Tai ko­kius jis ga­li pri­im­ti spren­di­mus, jūs pa­sa­ky­ki­te? Ir tai vi­si ži­no, ir, Po­vi­lai, tu pats ži­nai tuos da­ly­kus ir ty­li, ir kal­ti­ni vėl vals­tie­čius. Ir, man at­ro­do, gė­da Sei­mo Pir­mi­nin­kui, kad jis pa­si­rin­ko ši­to­kią kan­di­da­tū­rą ir tei­kia ją. Aš ga­lė­čiau dar pa­šmaikš­tau­ti, pa­sa­ky­ti, na, tai pa­lau­ki­te, kas yra, tai gal ir Bi­ru­tę įtai­sy­ki­te bent Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­re kaž­ko­kia, įstei­ki­te ko­kias nors pa­rei­gas. Kas čia da­ro­si? Vie­nas žmo­gus kal­ti­na­mas per­dė­tai, o ki­tiems vis­kas ga­li­ma mū­sų vals­ty­bė­je ir jie ro­do dar kaž­ko­kį pa­vyz­dį. Bai­ki­te juo­kus! Po­vi­lai, su­si­mąs­tyk, ką tu kal­bi.
Po Petro replikos Seimui prisistatė ir garsioji D.Žalimo sugulovė I. DANĖLIENĖ: „Trum­pai. Dė­ko­ju ger­bia­miems Sei­mo na­riams už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. Iš tie­sų sė­džiu ir klau­sau tar­si apie žmo­gų, ku­ris yra ma­no var­du pa­va­din­tas, bet nie­ko ne­gir­džiu apie sa­ve. Man ap­mau­du iš tik­rų­jų, bū­tų la­bai ap­mau­du, jei­gu kaž­kie­no gal­būt tiks­lin­gai sklei­džia­ma ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja ar, tar­ki­me, aki­vaiz­džiai ban­do­ma įteigti al­ter­na­ty­vi tie­sa, ku­ri nie­ko ben­dro ne­tu­ri su tik­rą­ja tie­sa, lem­tų to­kių svar­bių spren­di­mų pri­ėmi­mą.
Iš tie­sų aš la­bai la­bai pra­šau ger­bia­mus Sei­mo na­rius įsi­žiū­rė­ti į pa­teik­tus do­ku­men­tus, at­si­žvelg­ti į tai, kad aš tei­si­nin­ko dar­bą dir­bu be­veik 20 me­tų. Vi­są lai­ką ma­no tei­si­nin­ko tar­ny­ba, kar­je­ros tei­si­nin­ko tar­ny­ba bu­vo ver­ti­na­ma iš­skir­ti­nai tei­gia­mai. Vi­są tą lai­ką nuo 2003 me­tų ly­gia­gre­čiai vys­čiau moks­li­nę veik­lą. Ma­no moks­li­nė veik­la vie­šo­sios tei­sės ir pas­ta­ruo­ju me­tu kon­sti­tu­ci­nės tei­sės sri­ty­je yra itin ak­ty­vi ir, ma­tyt, yra ak­ty­ves­nė ne­gu ki­tų moks­li­nin­kų, ku­rie dar nė­ra bu­vę Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais. Aš ga­liu pa­mi­nė­ti fak­tus, kad per pas­ta­ruo­sius me­tus, vien per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus esu ­pub­li­ka­vu­si dau­giau nei 15 moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų, esu pri­sta­čiu­si 12 pra­ne­ši­mų tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se, esu pa­tei­ku­si daug įvai­rių eks­per­ti­nių iš­va­dų, pra­šant Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, ki­toms ins­ti­tu­ci­joms. Esu pa­ti suor­ga­ni­za­vu­si be­ne de­šimt tarp­tau­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų.
Vi­są lai­ką – nuo mo­kyk­los, nuo stu­di­jų lai­kų – esu pa­sie­ku­si pui­kiau­sių re­zul­ta­tų, iš tik­rų­jų ge­res­nių nei bet kas ki­tas, kas stu­di­ja­vo ša­lia ma­nęs. Ir dėl to aš la­bai pra­šy­čiau ger­bia­mus Sei­mo na­rius šian­dien iš­lik­ti ob­jek­ty­vius ir ver­tin­ti tiek ma­ne, tiek ki­tus kan­di­da­tus at­si­žvel­giant bū­tent į jų pro­fe­si­nius, moks­li­nius pa­sie­ki­mus – ne į ly­tį, ne į am­žių, ne į ką nors ki­ta, ne į ki­tus sub­jek­ty­vius kri­te­ri­jus ir juo la­biau ne į kaž­kie­no tiks­lin­gai sklei­džia­mą al­ter­na­ty­vią in­for­ma­ci­ją. Ir jūs, kaip Sei­mo na­riai, ma­tyt, esa­te ne vie­nas su­si­dū­ręs su to­kiais reiš­ki­niais, ku­rie šiuo me­tu vyks­ta prieš ma­ne. Dar kar­tą ačiū jums.