skip to Main Content
Asta Rubinaite

SAVANORĖ – APŠAUKIAMIA NEVEIKSNIA IR IŠPROTĖJUSIA 

Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas, aktyvių, pilietiškų skaitytojų vardu, vėl kalbasi su disidente ASTA RUBINAITE. 

Štai ir vėl, kai kurių skaitytojų susidomėjimu, Jus kamantinėsiu, apie landsberginės chuntos parankinių, prieš Jus vykdomus nusikaltimus, peraugusius į genocidą. Apie tėvelio pakorimą, Jūsų kankinimus, nužudymą, atsigavusią po dviejų dienų, vėl grasinimai, pasikėsinimai. Be kaltės kenčiančios, tik dabar ne nuo banditų, o banditų veiklą perėmusios ir tęsiančios Lietuvos teisėsaugos. Už kurių kontrolę atsakinga Lietuvos generalinė prokuratūra, priešakyje su jos vadove, generaline prokurore p. Nida Grunskiene. Šiandien norėsim sužinoti kaip prasidėjo Jūsų darbinė veikla? 

– Būdama 16 m. buvau susikūrusi savo verslą. Laikydamasi įstatymų, išsiėmusi verslo liudijimą. Aišku, kaip Antanas Bosas iš parduotų dobilų sėklų milijono neuždirbau, bet mašiną nusipirkau, išlaikiau vairuotojų kursus, gavau vairuotojos pažymėjimą. Studijavau, dirbau toliau. Pasidarius Lietuvoje per ankšta, pradėjau tarptautinį verslą. Pirkdavau mašinas netgi iš JAV ir parduodavau Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Yra papigiai pirkęs ir vienas dabartinis Seimo narys. Teko savanoriauti netgi JAV karinėse pajėgose. Gyvendama JAV, baigiau teisės ir kriminalistikos studijas, įgijau magistro laipsnio diplomą. Sistemingai sportuodavau, keliaudavau. Buvau žingeidi, be galo įdomu buvo pažinti įvairias kultūras, papročius, pasisemti naujų idėjų, žinių, pramokti kalbų. Esu be galo smalsi ir labai mėgstanti bendrauti su žmonėmis. Suteikti žmonėms pagalbą, man sukelia adrenalino jausmą – euforiją. Labai dažnai, dėl paskirto dėmesio kitiems, kartais nukenčiu pati, nes neužtenka laiko atlikti savo darbams. Tiktų posakis – batsiuvys, be batų

Kiek žinom, paskutiniu metu gyvenote šalyje, kur, kai kurie mūsų išrinktieji laiko prisiplėštus pinigus? 

– Taip, gyvenau ir dirbau Šveicarijoje vadovaujantį administracinį darbą. Kad akys neišliptų, apie atlygį nekalbėsiu. Bet išgauti iš banko, kiek besistengiau, informaciją, kas ir kiek laiko savo neskaidrių pinigų, nepajėgiau (Juokiasi). 

Košmaras, o ne gyvenimas, prasidėjo kai 2017-09-02 buvo rastas kilpoje tėtis. Sugyventinė, Zita Andruškienė, užsimaniusi svetimo didelės vertės turto, po tėčio žūties, mano tėčio vardu savo ranka, pasirašė špurgalkę“ pavadinimu testamentas. Neva tėtis, savo valia ir savo ranka parašė testamentą, neva jai palieka visą savo asmeninį turtą. Su minėta špurgalke, dėl patvirtinimo, kreipėsi į teismą. Man buvo paskirtas ex advokatas Antanas Pliauga, kuris piktybiškai žlugdė bylą ir slėpė Z.Andriuškienės nusikalstamą veiklą. Lietuvoje yra vieša paslaptis, kad buvęs advokatas, save tituluojančiu geriausiu Lietuvoje, A. Pliauga buvo pagarsėjęs, kaip bylų žlugdytojas, tikėkimės ne už dyką? Mano iniciatyva, ekspertai nustatė, kad testamentas rašytas pačios Z. Andruškienės ranka. Teismui, bendradarbiaujant su man paskirtu advokatu, prieš mane, be kito advokato, šią bylą pralošė. Nepaisydamas advokatūros etikos kodekso, ex advokatas A.Pliauga, vietoje atsiprašymo, kad ne gynė, ant manęs t.y. buvusios klientės, pradėjo rašyti neadekvačius, šmeižikiško pobūdžio pareiškimus. Taip sąmoningai siekdamas nekaltai pasodinti į kalėjimą. Svarbaus dokumento klastotojai Zitai Andruškienei, ekspertai nustatė, kad rašysena jos, nenukrito nuo galvos net plaukas. Pagal A.Pliaugos pareiškimą, buvusi jo žento pavaldinė AAVPK tyrėja Irena Rinkevičiūtė – Javdokūnina, nepaisant to, kad jos buvęs viršininkas, A.Pliaugos žentas, buvo byloje proceso dalyvis – liudininkas, pradėjo mano atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Neturint jokio teisinio pagrindo, darė kratas. Motinai tyrėja Irena R. J. pakišo pasirašyti protokolą, kuriame teigiama neva kratos metu rado 30 šunų. Labai svarbu pažymėti, kad kratos metu dalyvavo tarnybos, kokios tik yra, ir vet. tarnyba ir gamtos apsauga. Veterinarijos tarnyba jokių pažeidimų neužregistravo, visi dekoratyvinės veislės šuniukai, yra čipuoti, skiepinti, su kilmės dokumentais, atlikti jiems ir sveikatos tyrimai, registruoti kinologijos draugijoje, dalyvaujantys tarptautinėse parodose, turintys gausybę apdovanojimų. Veterinarijos tarnyba užfiksavo ne 30 vnt., o 10 vnt., nes buvo dvi vados šuniukų. Laikėme 4 šunis, nuosavame name. Iš kaimynų jokių nusiskundimų nebuvo. 

2018-11-13 einanti iš garažo, buvau sulaikyta ir be jokio teisinio pagrindo uždaryta 2 parom. Didesnio debilizmo nesu regėjusi. Pirma sulaiko, uždaro, po to 2018-11-14 išsiunčia kvietimą atvykti. Sufabrikuoto, šmeižikiško ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pateikti kokie tai telefonų numeriai, įvardinti kaip mano, kurių aš niekada gyvenime neturėjusi. Pateiktos sufabrikuotos sms žinutės. Visiškai dingo iš bylos A.Pliaugos nusikalstami skambučiai ir rašytos man sms žinutės. Visas ikiteisminis tyrimas vyko selektyviai, nesąžinigai, sufabrikuotai, siekiant bent kokia kaina susidoroti nuteisiant. Pateikus pokalbio įrašus (kurių kratos metu nerado) ir kitus duomenis, kurie akivaizdžiai įrodė mano nekaltumą, ikiteisminį tyrimą 2019-02-22 nutraukė

– Tai gal šie nužmogėję išsigimėliai suprato, pasimokė iš savo klaidų ir paliko Jus ramybėje? 

– Tikėjausi šito ir aš. Deja, suįžūlėję, kaip pitbuliai, puolė iš naujo. Pitbuliausias buvo prokuroras Arūnas Juknevičius. 2019-03-12 šis prokuroras-pitbulis, pradėjo naują palubinę bylą. Kad būtų daugiau painiavos, prie naujai sukurtos baudžiamosios bylos medžiagos, pridėjo nutrauktos bylos niekinę, tik prakuroms tikusią mokulatūrinę ikiteisminio tyrimo medžiagą

– Norėčiau bent truputį pasiteirauti, kodėl Jūsų mylimas ir gerbiamas broliukas Artūras Rubinas, tapo Jums priešu, tiksliau represantų pusėje? 

Arturas Rubinas
Arturas Rubinas

– Kad, mafijinės teisėsaugos prikurtose bylose, surasti teisybę, aš paaukojau, savo pačius gražiausius gyvenimo metus, sveikatą, asmeninį gyvenimą, gerai apmokamą darbą Šveicarijoje, karjerą, pajamas. Laimėjusi paveldėjimo bylą, ir kaip Ostapui Benderiui, pateikusi ant lėkštutės su mėlynais apvadais, paveldėjimo dalį, iš broliuko Artūro Rubino (nuotr. viršuje), susilaukiau, ne padėkos, o sistemingo šantažo ir įvairių kaltinimų, šmeižimo, ne tik iš jo, bet ir jo žmonos Gretos Rubinės (Pašukonytės). Neva aš ketinu jo vaikus palikti našlaičiais arba nužudyti. Šantažuoja vaikais, kurių aš niekada gyvenime nesu net mačiusi. Nežinau net ar jis iš tikrųjų jų turi ir kiek. Svarbiausia, broliuko žmonos, nei vaikų niekada gyvenime nesu mačiusi, nei kalbėjusi. Net nežinau ir nesidomėjau kur jie gyvena. Nepaisant to, minėtų personų esu sistemingai šmeižiama, nebūtais dalykais. Tik žinau, kad Gretos Rubinės (Pašukonytė) giminaitis Deivydas

Pašukonis tarnauja Alytaus policijos komisariate, vyriausiojo tyrėjo pareigose. Kuris nekaltai mane nubaudė, net neapklausęs. Broliukas, iki mažiausių smulkmenų, žino man nusikalstamos gaujos rezgamos bylos aplinkybes, grasina kalėjimu arba psichūške. Apie jo žiaurumą, įrodo ir tas faktas, kad mamos namo griovimo (taip siekė motiną išvaryt iš namų) metu, intensyviai siųlėsi, motinos visus šunis, išvežt ir sumėtyti į Nemuną. Taip pat teigė, neva aš prievartavau jų turtą, reikalavau jų palikimo ir t.t. Turiu faktinius įrodymus, kad aš raštu, atsisakiau netgi savo kito brolio, dovanai siūlytos palikimo dalies. Tik dėl turtinių interesų ir siekiama padaryti mane ne veiksnia, kad negalėčiau atlikti notarinių veiksmų ir kitų svarbių gyvenime procesų. Bet, jie nežino pagrindinio fakto, kad prieš maždaug 10 metų esu parašiusi įgaliojimą, tiek Lietuvoje, tiek Šveicarijoje, asmenims, kurie galėtų absoliučiai valdyti, parduoti, dovanoti mano visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Taip, kad suinteresuoti asmenys ir sistemininkai, vėl lieka autsaideriais. 

Išsiaiškinti, kas mane užpuldinėjo, grasino susidoroti, kankino ir žudė, labai paprasta. Kas mane visur persekioja su suklastotu šmeižtu, tas ir yra suinteresuotas mane sunaikinti kaip asmenį. Kadangi per plauką likau gyva, kad negalėčiau nieko liudyti, iškart buvau apšaukta išprotėjusia. Sunku patikėti, kad ant svieto gali būti tokių silpnapročių, bet deja yra. Pavyzdys Mindaugas Daunoras, kuris nužudė savo tėvus ir užcementavo, o sesę 10 metų dar gyvą įmetė į šulnį ir užpylė cementu. Motyvas – turtas. 

Teiseja Vilma Dapkeviciene
Teiseja Vilma Dapkeviciene

Net nežinau ar juoktis ar verkti, kai Alytaus apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė (nuotr.), mano motinos klausinėjo, ar ji galėsianti manimi pasirūpinti ir t.t. Prokuroras Arūnas Juknevičius, siekė, kad dėl nusikaltimo kurio net nėra, manimi rūpintusi Rokiškio psichiatrinis kalėjimas. Galiu teigti, kad pas mus šuniukai žymiai geriau pamaitinti ir pagirdyti švaresniu vandeniu, nei Rokiškio psichiatriniam kalėjime ar AAVPK sulaikymo kameroje uždaryti žmonės. Pas mus šuniukai geria filtruojamą vandenį iš jiems skirto specialaus fontanėlio. Gauna aukščiausios kokybės maistą, priežiūrai naudojame jiems skirtą, tik aukštos kokybės, profesionalią kosmetiką ir t.t. Pas mus šunys geriau prižiūrėti nei AAVPK kamerose ar Rokiškio psichūškėje patalpinti žmonės. Ten net druskos, duonos trūkumas, o apie mėsą tik pasvajoti. Iš burliungės be druskos, padaryta viskas, tik keičiasi forma ir pavadinimas, o skonis tas pats. Jei turi žmonės artimųjų, tai dar visa laimė, atsiunčia duonos, druskos ir t.t. Labai lengva patikrinti mano pateiktą informaciją – tiesiog peržiūrėti siuntinių turinį. Būnant Rokiškio psichiatriniam kalėjime, pasiskusti – misija yra neįmanoma. Visi laiškai „cenzūruojami“. Žinau, kad už viešą teisybės pasisakymą, užsitrauksiu dar didesnę sistemininkų rūstį ir nemalonę, bet aš nieko nebijau, ir neketinu gyventi mele. 

– Matome, kad Jūs gerbiamoji, esate nusivylusi Lietuvos teisingumu, ką ketinate toliau daryti? 

Atėjo tokie laikai, kad reikia prašytis pagalbos kitų šalių institucijų, nuo tariamos Lietuvos teisėsaugos atviro banditizmo. Nors ir egzistuoja Lietuvoje atitinkamos tarnybos, kurios privalo ne tik stebėti, bet ir kontroliuoti teisėsaugos institucijas ir nustačius akivaizdžius nusižengimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, privalo pradėti tyrimus ir atitinkamai nubausti, deja. Apie Alytaus teisėsaugos, nusikalstamus veiksmus, esu pateikusi faktinės medžiagos, tiek video,

audio ir kitus duomenis, nors vežimu vežk, bet niekam neįdomu. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos teisėsaugą privalančios kontroliuoti institucijos yra neįgalios arba bendrininkauja. 

Mano senelis buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas, savanoris (1918 – 1923), gavo žymų apdovanojimą, liudijimo nr. 1315, išduotas 1928 m. Lapkričio 14 d.. Man ir mano broliui Arūnui Rubinui, senelis buvo pavyzdys. Arūnas, buvo taip pat savanoriu – karininku. Aš sistemingai savanoriavau įvairiose tarptautinėse organizacijose ir iki šiol esu savanorė. Taip pat, pagal sutartį savanoriauju ir Lietuvoje. Dėja, kitas brolis, kuris pabėgo iš namų nuo 16 m. Artūras Rubinas, pats kariuomenei netarnavęs, nieko apie senelį ar mano savanorystę, mokslus, darbą apskritai nieko nežino. Apie senelį sužinojo tik šiemet, paviešinus šiame savaitraštyje. 

Teisinis ir moralinis nonsensas, kad dabar pati privalėsiu kolegų prašyti tarptautinės pagalbos, nes per prievartą siekiama, mane paversti psichiniu ligoniu. Nors nieko nesu blogo niekam padariusi, o pati sistemingai nukentėjusi, nepaisant to, už pagalbos prašymą, Alytaus apylinkės teismo teisėjos Vilmos Dapkevičienės sprendimu, esu nuteista 6 mėn. priverstinio gydymosi. Negana to, kad nuteista, dėl nusikaltimo kurio net nėra, prie viso to, esu dar ir apšaukta išprotėjusia. Skaudžiausia, kad mane ir mano šeimą, aktyviausiai šmeižia su sufabrikuota medžiaga, šantažuoja, buvęs šeimos narys, kuris išdavė savo šeimą. Visur skambiai deklaruojantis, kad neva mūsų šeimą remia. Pats subankrurtavęs iki 2019 m. Norvegijos bankroto administratorius Lietuvoje ieškojo jo turto, o ne gėlių įteikti. Man gulint mirties patale (galėjau tik akis atmerkti), ligoninėje, ne tai kad nei karto neaplankė, bet dar visaip tyčiojosi, teigdamas, kad aš esu lodorius ir t.t. (turiu sms). Dabar patapęs aukšto pareigūno giminaičiu. Mūsų visa šeima, už jo darbelius, esam atsisakę, jo ir jo šeimos notariškai. O dar skaudžiau, kad menkysta, padeda sistemai, susidoroti su visa buvusia šeima. Motyvas – turtas. 

– Gal norėtumėt atsisveikinant ką nors pasakyti ar palinkėti represantams ar skaitytojams? 

Norėčiau juos tik paprotinti, kad gyvenimas – tai ne lenta, kur trinti galima ir vėl rašyt iš naujo… Gyvenimas – kur kiekviena jūsų klaida įrėžiama į sąžinę ir kraują. Tuo pačiu, kad jie nesumaišytų mano asmenybės su mano elgesiu… mano asmenybė tai, kas esu aš, o mano elgesys priklauso nuo to, kokie esate Jūs. 

Mieliems skaitytojams, nuoširdus ačiū, kad jie domisi, skaito, palaiko. 

Atsisveikinant, ką Jūs šiandien darote, noriu priminti pagrindinę gyvenimo taisyklę ir skaitytojams – nepasiduokite kai Jums blogai, ir ne atsipalaiduokite kai sekasi.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));