skip to Main Content
Nursery School Plunge colorised
Šauksmas į dangų
2022 M. RUGPJŪČIO 30 D. 9:53 VAL.
Nuotraukoje – žydų vaikai Plungės vaikų darželyje. Ar tarp šių 74 žydų mergaičių buvo kuri nors iš jų?
Nuotraukų šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija: Šaltinis: dokumentinio filmo „J’Accuse“ ekrano nuotrauka
Žydų vaikų darželis Lietuvoje. Lietuvoje beveik neišliko žydų vaikų.
Iš Lietuvos išgyvenusiųjų buvo labai nedaug. Kaimuose jų beveik nebuvo. Mes žinome, kas nutiko kai kuriose vietovėse, nes turime kai kurių išgyvenusiųjų liudijimus.
Jakovas Zakas liudijo apie holokaustą Lietuvoje: „Kelmės rabinas Kalmenas Beniuševičius, kuris prasidėjus karui pabėgo į Vaiguvą, buvo atvežtas kartu su Vaiguvos žydais. Jis visą dieną buvo priverstas klūpoti prie duobės. Jis tyliai šnabždėjo maldą, stebėdamas, kaip šaudomi žydai. Kai visi žydai buvo sušaudyti, jis taip pat buvo sušaudytas.“
„Mistinės religinės ješivų studentų, jų rabinų ir vadovų melodijos buvo amžiams nutildytos. Miestelis buvo sugriautas iki pamatų, Kelmės žydų bendruomenė buvo sugriauta visiems laikams. Valstiečiai taip pat pasakojo, kad kai ješivos studentai buvo vežami sušaudyti, jie neverkė. Jie lyg akmeninės statulos lėtai judėjo, pakėlę akis į dangų, murmėdami maldas“.
Mažai žinoma ir retai diskutuojama apie ypatingą žiaurumą ir panieką, kurią Holokausto metu lietuviai rodė žydams observantams. Dažnai žydai būdavo pririšami už barzdų prie arklių ir tempiami į mirtį kaip vieša pramoga. Jiems buvo nukertamos galvos, jie buvo viešai kankinami. Visur buvo naikinami ir deginami Toros ritiniai, religinės knygos ir daiktai.
Mano pusseserė Sheyne Beder iš Biržų Lietuvoje liudijo: Vieną dieną, netrukus po daktaro Levino sušaudymo, lietuviai žudikai nušovė populiarų Biržų rabiną Bernšteiną. Jis buvo nuvežtas prie Širvėnos ežero. Ten rabinas buvo priverstas kelis kartus panirti po vandeniu. Tada žudikai rabinui paaiškino, kad jis, Bernšteinas, yra kaltas dėl visų žydų padarytų nuodėmių pasauliui ir kad jis yra atsakingas už visų Biržų žydų nuodėmes. Jie padegė jo barzdą, kūną degino geležimis ir galiausiai jį sušaudė“.
Lietuviams kruvinas sportas kankinti žydų dvasininkus buvo ypač smagus. Po žydų marinimo badu ir kankinimo lietuviai su malonumu žudydavo vaikus jų tėvų akivaizdoje ir prievartaudavo dukras jų tėvų akivaizdoje. Žeminant ir naikinant dvasininkus jų susirinkimų akivaizdoje, buvo pakertamas dvasingumas ir ištisos tikėjimo sistemos, paliekant žudyti tik žmogiškąjį žydų kiautą.
Dvoyre Lazarsky iš Ariogalos Lietuvoje ir Frida Praz iš Vaiguvos Lietuvoje, liudijo: „Raseinių rabinas Katzas stovykloje nebuvo. Jis sėdėjo savo namuose ir mokėsi dieną ir naktį. Sudaužyta širdimi jis stebėjo savo bendruomenės naikinimą. Tačiau jis negalėjo jiems padėti. Dangus, į kurį jis šaukėsi ir maldavo pasigailėjimo iš visos širdies gelmių, liko nebylus. Kartą į senelio namus atėjo Lietuvos partizanai. Jie rado jį sėdintį ir besimokantį. Jie liepė jam apsirengti ir eiti kartu su jais. Jis kategoriškai atsisakė eiti kartu ir pareiškė, kad žino, kur jį veža, ir yra pasirengęs būti sušaudytas savo namuose. Žudikai pasigailėjo jo du kartus ir nuėjo. Trečią kartą atėjo du partizanai ir privertė rabiną išeiti iš namų. Dvoyre asmeniškai matė, kaip rabiną išvežė Jurbarko link, į Žuveliškių kaimą. Rabinas ėjo lėtai, žymėdamas žingsnius, žemai prie žemės nulenkęs galvą. Žudikai nuvedė rabiną į Žuveliškių miestelį ir ten jį nušovė“.
Lietuvos vyriausybė teigia: „Nė vienas partizanas niekada nėra nužudęs žydo“. Lietuvos vyriausybė turi visą vyriausybinę agentūrą, skirtą Holokausto klastojimui. Jie nuolat praneša, kiek daug lietuvių buvo geranoriški žydams. Kražių miestelyje gimusios Elkės Flaks liudijimas yra lietuvių geranoriškumo pavyzdys: „Kai jie atvyko prie duobės, rabinas Kremermanas ant rankų laikė savo jauniausią vaiką. Kitoje rankoje jis laikė knygą ir kažką vaikams deklamavo. Žudikas leido rabinui ir vaikams prieš mirtį pasakyti išpažintį ir liepė jiems nusirengti.“ REKLAMA
Lietuvoje žydų nužudymų skaičius buvo didžiausias visoje Europoje. Būti žydu nacistinėje Vokietijoje buvo saugiau nei Lietuvoje. Vietinių lietuvių dalyvavimas Holokauste buvo masinis, kai kur, skaičiavimais, dalyvavo 50 proc. gyventojų. Lietuvos vyriausybė niekada nenubaudė nė vieno Holokausto kaltininko. Sąmoningai.
Tirkšlių miestelyje gimęs Khononas Reifas liudijo: „Paskutinis žydas, atvežtas į turgų, buvo miestelio rabinas Kalmenas Magidas. Banditai privertė vyrus išsirikiuoti eilėmis. Lietuvių gimnazijos direktorius Milcius pastatė rabiną prieš visus žydus, žirklėmis nukirpo jam barzdą, o į galvos plaukus įsegė kryžių. Rabinas Kalmenas Magidas stovėjo nulenkęs galvą ir verkė. Visi žydai verkė kartu su juo. Stebėti šio spektaklio susirinko miestelio ir aplinkinių kaimų lietuviai, kuriems jis labai patiko. Baigę su rabinu, žudikai išsitraukė miestelio gydytoją Chajimą Lipmaną. Jis buvo kilęs iš Kauno. Jo tėvai ir brolis 1941 m. pavasarį kaip buržujai buvo išsiųsti į Rusiją. Lietuvis žudikas liepė gydytojui nurodyti, kas tarp žydų yra komunistai. Daktaras Lipmanas atsakė, kad tarp Vekšnių žydų nėra komunistų. Lietuviai žudikai ėmė linksminti Lietuvos visuomenę. Jie privertė žydus šokti aplink rabiną ir pliaukšti rankomis, kristi ir vėl keltis. Jei kuris nors žydas nugriūdavo, lietuviai apipildavo jį šaltu vandeniu ir priversdavo atsistoti bei vėl šokti.
Reifas taip pat liudijo: „Galiausiai lietuviai žudikai privertė rabiną užlipti ant arklio, o tada privertė rabino padėjėją rabiną Blochą išpilti kibirą vandens ant rabino Magido galvos. Ant netoliese esančios kalvos šalia studijų namų stovėjo visa miestelio 11 lietuvių inteligentija“, apsirengusi šventiniais drabužiais, kartu su paprastais valstiečiais. Visi jie stebėjo, kaip kankinami jų kaimynai žydai, ir entuziastingai plojo, tarsi stebėtų cirką.
Vokietis liepė visiems žydams išsirikiuoti į eilę, ir kiekvienas turėjo praeiti pro jį. Vokietis paklausė laimingų lietuvių „inteligentų“, kaip kiekvienas žydas praeina pro jį: „Komunistas?“ ADVERTISEMENT
Lietuviai kaskart atsakydavo: „Taip, komunistas!“ Už tai vokietis smogdavo žydui batu. Lietuviai pradėdavo ploti. Pasirodymas turgavietėje, o paskui sinagogos kieme trukdavo daugiau nei tris valandas.
Khane Peltsas liudijo: „Vienoje grupėje buvo miesto rabinas rabinas Yitshok Bloch, jo brolis Reb Zalmen Bloch, rabinas Azriel Rabinovitz, rabinas Pinchas Elfand ir keletas kitų pamaldžių žydų ilgomis barzdomis. Kartu su jais buvo daug ješivos studentų. Buvo pasakojama, kad prie kapo rabis Zalmenas Blochas pasakė kalbą žydams, sakydamas, kad jie turėtų išdidžiai mirti dėl Dievo vardo šlovės, atgailaudami už nuodėmes, kurias žydų tauta padarė per daugelį metų. Paskutinę kalbą taip pat pasakė Icchokas (Iske) Blochas (ne giminaitis). Jis buvo revizionistas. Jis sakė žudikams: „Jūs apšlakstote medžius mūsų krauju, o grindys bus nuplautos jūsų krauju kaip kerštas“. Iske Blochas buvo supjaustytas į gabalus peiliais. Rabinams kartu su mėsos gabalais buvo nuplėštos barzdos, o tada jie buvo sušaudyti“.
Malke Gilis liudijo apie rabino dukterį: „Ponia Elfant, gimusi Jeloke, Jeloko rabino duktė. Kaip pasakoja Mery Šlomovicas, ponia Heni Bloch (gimusi Blekhman) pradėjo gimdyti prie duobės. Lietuviai žudikai įmetė nelaimingą motiną į duobę, kol ji dar buvo gyva. Mažas, pusiau gimęs vaikas buvo tempiamas paskui motiną, kai ji buvo įmesta į duobę. Lietuviai žudikai iš šios tragiškos scenos juokėsi dvigubai. Mery savo akimis matė šį įvykį, stovėdama netoli duobės“.
Yente Alter (gimusi Gershovitz) liudijo: „1941 m. birželio 26 d., ketvirtadienį, visą dieną vyrai toliau buvo kankinami įvairiais žudikiškais būdais. Miesto rabinui Šmueliui Fundleriui ir Šmueliui Geršovicui vokiečiai nuskuto pusę barzdos ir kartu su kitais vyrais persekiojo juos po kiemą. Vyrų kankinimas tapo kasdiene vokiečių žudikų ir jų ištikimų pagalbininkų, lietuvių partizanų, programa.
Ji taip pat liudijo: „Plėšimai vykdavo praktiškai kasdien. Kiekvienas lietuvis, kuris norėjo, plėšikavo atvirai ir laisvai. Darbo metu partizanai kankino, tyčiojosi ir tyčiojosi iš žydų ir jų religijos. Jie turėjo silpnybę erzinti, tyčiotis ir kankinti religingus žydus. Kartą dirbant lenkų grafo Oginskio kieme ir parke rabinas Šmuelis Fundleris buvo priverstas vietoj arklio sėsti į pakinktus. Rabinas to neatlaikė ir patyrė širdies smūgį. Jis gulėjo negyvas vietoje. Tai buvo 1941 m. liepos 2 ar 3 d.“.
Nė viena vyriausybė nesukūrė ir neįgyvendino tokios sudėtingos Holokausto revizijos programos, kaip Lietuva. Tai vienintelė vyriausybė pasaulyje, kuri kada nors kreipėsi į teismą, kad apgintų gerą reputaciją žmogaus, kuris buvo masinis žydų žudikas.
Lietuvoje žydų išgyvenimo rodiklis buvo miniatiūrinis – 3,6 %, mažiausias pasaulyje. Įrodyta, kad tik 0,04 proc. lietuvių gelbėjo žydus. Dėl didelio malonumo, kurį lietuviai patirdavo žudydami žydų dvasininkus, beveik niekas neišgyveno.
Kiekvienas žydų gyvenimo aspektas tapo kūrybingų lietuvių vykdytojų ir jų talkininkų nacių dehumanizacijos taikiniu. Buvo paplitęs masinis jaunų žydų mergaičių prievartavimas. Išprievartavimas yra smurto ir pažeminimo aktas. Vienu gerai žinomu atveju jis buvo derinamas su asmens tapatybės ir religijos naikinimu. Prieš nužudymą iš aukų buvo atimta kiekviena jų tapatybės sudedamoji dalis. JewishGen aprašo šiuos įvykius taip:
Žmonės iki šiol kalba apie vieną konkretų kapą, kuriame buvo sušaudytos 74 vidurinės mokyklos mergaitės. Štai kas nutiko: Naciai ir jų vietiniai kolaborantai atrinko šias mergaites iš mokyklos, pasinaudojo jomis savo malonumui ir nuvežė į masines kapavietes nužudyti. Tačiau trumpą akimirką įvyko stebuklas. Atvyko kunigas ir pasakė mergaitėms, kad atvers jas į krikščionybę ir taip išgelbės nuo sušaudymo. Ar tai buvo nuoširdus kunigo gestas siekiant išgelbėti mergaites? O gal tai buvo tik vado žiauri kunigo ir mergaičių apgaulė? Tai vis dar neatsakyti klausimai. Netrukus mergaitėms tapo aišku, kad toks stebuklas neįvyko, kai jos pamatė žudikus, besiruošiančius jas sušaudyti. O kai merginos ėmė priešintis, jie ėmė šaudyti. Viena iš merginų sugebėjo sugriebti pusiau girtą žudiką ir pradėjo jį dusinti. Ją tuoj pat atstūmė kitas iš jų, kuris savo šautuvu prakirto jai galvą. Taip visi buvo nužudyti vietoje ir įmesti į masinį kapą. Sakoma, kad būtent ši mergina, kuri stojo į kovą, buvo aukšta ir stipri. Jos vardas buvo Rochale Tsin. Taip buvo nužudytos visos merginos. Šiandien jos ilsisi pirmajame kape prie įėjimo į Košano memorialą.
Žydų vaikai Lietuvos vaikų darželyje. Ar kuri nors iš šių žydų mergaičių buvo tarp 74-ių?
Nuotraukų šaltinis: Dokumentinio filmo „J’Accuse“ ekrano nuotrauka
Žydai taip pat buvo kalinami savo gražiose šulų patalpose, ten savaitėmis marinami badu, paskui dažnai padegami. Lietuviai tai darė, kad mus dehumanizuotų, įkvėptų abejonių mūsų Dievu ir sunaikintų mūsų sielas, prieš nužudydami mūsų kūnus. Tai buvo baisiausias Chilllul Hashem, Dievo vardo ir buvimo išniekinimas, kuris užbaigė 600 metų trukusį žydų gyvenimo klestėjimą.
Tęstinis lietuvių holokausto revizionizmas ir žudikų heroizavimas yra žydų dehumanizavimas. Tai Holokausto triumfalizmas. Ar tai neverčia mūsų reikalauti teisingumo?
2022 m. rugsėjo 14 d. kantorius Dudu Fišeris (lietuvių kilmės) kartu su kantoriumi Danieliu Singeriu (taip pat lietuvių kilmės) pristatys dokumentinį filmą „Baltijos tiesa. Dokumentiniame filme bus kalbama apie dabartinės Lietuvos valdžios vykdomą masinį apgaulingą lietuvių holokausto nusikaltimų slėpimą. Fišeris ir Singeris yra vieni didžiausių litvakų kantorių istorijoje. Jie, kaip ir rabinas Katzas, iš sielos gelmių maldaus dangaus pasigailėjimo. Jie pagerbs ir įamžins mūsų brolių ir seserų žydų, kuriuos su tokiu malonumu ir entuziazmu žudė jų kaimynai lietuviai, atminimą.
Reifas taip pat liudijo: „Rabinas Kalmenas Magidas liepė visiems sukalbėti žydų išpažinties maldą ir pats taip pat pasielgė. Visi beviltiškai sėdėjo, skaitė psalmes ir verkė. Antrame tvarte moterys raunėsi plaukus nuo galvų, bučiavo savo mažus vaikus, karštai ir pašėlusiai verkė ir išsiskirstė viena su kita.
Kantoriai Fišeris ir Singeris perskaitys rabino Magido įsakytą Išpažinties maldą, nes mes visi likome, kad išsakytume savo brolių balsą.
Atkreipiame dėmesį, kad jei 9/14/22 d. būsite Niujorke ir norite dalyvauti, bilietus galima įsigyti adresu: https://www.eventbrite.com/e/baltic-truth-narrated-by-broadway-star-dudu-fisher-ft-live-concert-tickets-407980730347.
Norime, kad žinotumėte, jog į renginį pakviesti ir Lietuvos diplomatai.
https://blogs.timesofisrael.com/a-cry-to-heaven/?fbclid=IwAR3c41vCXCGRqR5lwsx57kHMPoqaj3n2qFToYfyMjZXSaDDCGYD2qGRk3bA
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));