skip to Main Content

Saugios atostogos su šeima: ką apie pavojus vandenyje svarbu žinoti tėvams?

„Baltijos jūroje neretai skęsta po kelis šeimos narius, nes vienam asmeniui patekus į srovę paskui jį į pavojų žengia kiti“, – teigia Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis. Anot jo, taip nutinka tuomet, kai skęstantįjį gelbėti nusprendęs artimasis negeba įsivertinti aplinkybių ir nežino, kaip teisingai elgtis tokioje situacijoje. Apie tai, kokios vandens savybės padės pažinti pavojus ir kokie yra pagrindiniai saugumo principai atostogaujant su šeima, specialistas pasakoja vandens sportą puoselėjančios įstaigos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vykdomame projekte „Saugi banga“.

„Sroves išduoda vandens paviršius – kartais matosi aiškiai raibuliuojanti ir viena kryptimi judanti vandens masė, o kartais tai gali būti putų ar šiukšlių sankaupos. Šeimos nariams, atostogaujantiems prie jūros, svarbu prisiminti taisyklę: bangos lūžta ten, kur seklu, o srovės išgraužia gilesnius kanalus ir tose vietose vandens gylis gali siekti net kelis metrus. Todėl visada atkreipkite dėmesį į lūžtančias ir sunykstančias bangas – jos padės pamatyti pavojingas vietas“, – sako banglenčių čempionas.

G. Neniškio teigimu, pastebėti jūros siunčiamus signalus yra visai nesudėtinga: „Kol pasitiesite rankšluostį ir pasitepsite kremu nuo saulės, praeis bent penkios minutės. Visą šį laiką žiūrint į vandens paviršių galima nesunkiai suprasti, kur maudytis bus saugu, o kur tyko pavojai. Pažinti sroves yra labai svarbu, nes laiką leidžiant prie jūros ar vandenyno būtent jos kelia didžiausią pavojų.“

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad srovės yra pavojingos nepriklausomai nuo jų dydžio.

„Vienas dažniausiai pasitaikančių pavojų – nedidelė skersinė srovė. Iš pažiūros ji atrodo nepavojinga, o vietoje trypčiojantis žmogus gali net nepajausti, kaip per porą minučių nuėjo keliolika metrų į šalį. Tačiau skersinės srovės dažnai susijungia su į jūrą grįžtančia srove ir traukia gilyn. Jos nepažinęs ir padėti skęstančiajam susiruošęs artimasis pats gali patekti į labai pavojingą situaciją“, – aiškina G. Neniškis.

Anot jo, tokių srovių ypatingai saugotis turėtų mažesni plaukikai, todėl būtina su pagrindiniais saugumo principais supažindinti tėvus: „Besimaudantys vaikai visuomet turėtų būti ištiestos rankos atstumu, tam, kad kilus pavojui juos pasiekti būtų paprasta. Taip pat labai svarbu atsiminti, jog kylantis potvynis ir augančios vandenyno bangos gali visai netikėtai įtraukti neatidžius poilsiautojus. Tad jeigu vaikštote pajūriu, nepalikite vaikų už nugaros.“

Baimę perduoda tėvai

G. Neniškis pastebi tendenciją, kuomet baimė vandeniui šeimoje perduodama iš kartos į kartą: „Dažnai pasitaiko situacijų, kai mamos arba tėčiai, kurie nemoka plaukti ar yra kada nors susidūrę su pavojumi gyvybei vandenyje, draudžia savo vaikams pažinti vandenį. Taip įsisukama į užburtą draudimų ir nelaimių ratą, iš kurio ištrūkti labai sunku.“

Specialisto teigimu, baimę kelia nežinomybė. Ją įveikti galima per edukaciją, todėl reikėtų leisti vaikams mokytis plauti bei susipažinti su saugiu elgesio vandenyje ir prie jo.

„Svarbu suprasti, jog bijodami vandens keliamų pavojų mes netapsime saugesni. Ne draudimai, o švietimas įgalins jaunąją kartą pakeisti bauginančią Lietuvos skendimų statistiką ir būti saugesniems vandenyje. Na, o jei pavojaus išvengti nepavyko, atminkite – svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir prisiminti paprastus patarimus, kurie lemiamu momentu gali išgelbėti gyvybę“, – sako G. Neniškis.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: EGLĖ LUŠČIAUSKAITĖ, KOMUNIKACIJOS AGENTŪRA „PENKIOLIKA MINUČIŲ IKI VIDURNAKČIO“
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));