S.Skvernelis parduoda visus, kurie juo pasitiki

Aurimas Drižius

Saulius Skvernelis įsteigė frakcija „Vardan Lietuvos“. Tikėtina, kad bus ir nauja skvernelininkų partija.

Tai jau bene šeštas kartas, kai Skvernelis išduoda tuos, kurie jam patikėjo kokias nors pareigas.

„Valstiečiai“ jam patikėjo būti premjeru, tačiau Skvernelis visą laiką tyčiojosi iš „valstiečių“ ir flirtavo su koncervais ar libais.

Reikia prisiminti, kad dar prieš 2016 m. Sauliukas apėjo visas politines partijas, ir visos jam parodė duris – Socdemai pasityčiodami pasiūlė „reitinguotis“ partijos sąrašuose. Tik Karbauskis pamatė Skvernelio „potencialą“ ir jį išsilizingavo.

Nors tas lizingas jau keli metai Karbauskiui lindo per gerklė, „valstiečių“ lyderis valdėsi ir pro sukastus dantis glėbėsčiavosi su Skverneliu.

Juk dar po prakištų prezidento rinkimų Sauliukas žadėjo atsistatydinti nepatekęs į antrą turtą, visi tai greitai pamiršo. Vėliau Skvernelis su savo „komanda“ pabandė išstūmti Karbauskį iš LVŽS pirmininko pareigų ir užgrobti jį lizingavusią partiją. Senieji „valstiečiai“ susitelkė pajutę, kad Sauliukas atsiveda visa gvardiją senųjų milicijos veteranų, ir apsigynė.

Premjeras Skvernelis dėl savo pralaimėtų prezidento rinkimų apkaltino Ramūną Karbauskį, nors turėjo pasižiūrėti į veidrodį, ir būtų išvydės fizionomiją, kuriai tinka tik žalia kelių policininko kepurė. Keista, kad R.Karbauskis apskritai nutarė kelti Skvernelį į prezidentus, nors ir buvo aišku, kad tauta nemėgsta policininkų, ypač tokių aiškiai galimai korumpuotų, iš valdiškos algos pasistačiusių rūmus Vilniuje. Kita vertus, Karbauskis rizikavo, išsilizingavęs Saulių Skvernelį ir dabar turi mokėti to lizingo kainą – mat lizinginis suprato, kad premjeravimo laikas artėja prie pabaigos, todėl ėmė ieškotis kito šeimininko.

Man visos šios Skvernelio šutvės elgesys (Bako atsistatydinimas, Pranckiečio priaugimas prie savo kėdės, nuolatiniai premjero išpuoliai prieš jį delegavusią partiją) jau seniai rodė, kad artėja permainos, ir bus bandoma R.Karbauskio „valstiečius“ pastumti nuo valdžios. Nors jie nieko gero ir nepadarė, leido toliau siautėti grybauskinei teisėsaugai, tačiau kitas scenarijus – Gabrieliaus kregždučių sugrįžimas atrodo dar baisiau, turint omenyje, kad tokiu atveju šalis sugrįžtų į grybauskaičių epochą, kuri atrodo, kad jau pasibaigė.

Kita vertus, man visa laiką atrodė, kad grįžta tie laikai, kai VSD suskaldė Uspaskicho darbo partiją, ir leido konservatoriams sudaryti naują daugumą. Panašus scenarijus piešėsi ir anksčiau – buvo planuojama, kad „valstiečiai“ skyla, skvernelininkai išeina ir prisijungia prie konservatorių, šie su liberalais formuoja naują daugumą, o Skvernelis, sulaužęs lizingo sutartį su Karbauskiu, pasirašo ją su Gabrieliumi. Ir tampa, pvz., Seimo pirmininku naujojoje daugumoje, spjaudydamas į jį iškėlusius „valstiečius“. Tačiau to neįvyko, mat koncervai nieko gero Skverneliui nepapaždėjo.

Prisiminkite – juk Skvernelis per savo trumpa karjerą visada parduodavo tuos, kurie jį nusipirkdavo. Pvz., R.Pakso „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė jį į vidaus reikalų ministrus, o juo tapęs, Skvernelis atsiribojo nuo „teisiamos partijos“, ir nuėjo pas Karbauskį.

Tada S. Skvernelį į vidaus reikalų ministrus delegavusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas pasakė, kad S. Skverneliui, pasukusiam su valstiečiais ir žaliaisiais, būtų padoru atsistatydinti. Tokios pačios nuomonės ir kitos valdančiajai koalicijai priklausančios jėgos – Darbo partijos – lyderis Valentinas Mazuronis. O štai premjeras mano visiškai priešingai ir kalba apie kompromisus.

Jeigu kas pamiršo, tai firminis Skvernelio stilius yra atsikratyti jo pavedimus vykdančiais žmonėmis, kai tie pavedimai pasirodo esantys nusikaltami – jis atsikratė aplinkos ministro Navicko, ir kultūros ministrės, ir švietimo ministrės Petrauskienės, kurių vienintelė kaltė – vykdė premjero pavedimus.

Reikia dar priminti, kad Skverneliui tapus premjeru, vyriausybė tapo ne ūkinių reikalų tvarkytoja, o policijos būstine.

Kas sieja visus šiuos žmones? „Aš renkuosi komandą pagal kompetenciją ir profesionalumą. Ir dėl tų kompetencijų, kurių reikėjo, jie yra ir pakviesti. Ypač kalbant apie politinio ir asmeninio pasitikėjimo pareigūnus“, – teigia S. Skvernelis.

Vos tapęs vyriausybės vadovu, 2017 m. pradžioje S. Skvernelis pakeitė premjero sekretoriato vadovę. Tvarkyti premjero reikalus ėmėsi Živilė Navickaitė-Babkin. Prieš pereidama į vyriausybę, ji dirbo Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Komunikacijos skyriaus vedėja. O štai premjero sekretoriato vadovės tėvas – Vytautas Navickas, dabartinis LPVA Valdybos pirmininkas. Iki 2008 m. jis ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas, kuravo Viešąją policiją – taigi buvo S. Skvernelio, tuomet vadovavusio Eismo priežiūros tarnybai, viršininkas.

Iš pareigų Policijos departamente V. Navickas pasitraukė 2008 m. pradžioje – esą dėl pašlijusios sveikatos. Neoficialiai teigta, kad įtakos sprendimui turėjo jo veiklą lydėjusios abejonės, pirmiausia dėl daugiamilijoninių policijos pastatų statybų. V. Navicką poste pakeitė S. Skvernelis. 2016 m. kovą, eidamas vidaus reikalų ministro pareigas, S. Skvernelis VRM vardu pasirašė bendradarbiavimo sutartį su V. Navicko vadovaujama LPVA.

Pasak LRT, būtent tuo metu, kai S. Skvernelis vietoj V. Navicko 2008 m. tapo generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavaduotoju, Policijos departamente pradėjo burtis komanda, virtusi dabartinio premjero atrama.

Šiame kontekste minimos 3 pavardės: Algirdo Stončaičio, dabar dirbančio vyriausybės kancleriu, Renato Požėlos, 2015 m. paskirto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu, bei Donato Malaškevičiaus, dirbančio „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centro vadovu.