S.Šedbaras : „Ne­be­įsi­vaiz­duo­ju, ką be A.Valantino mes į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą tu­rė­tu­me pa­skir­ti, kas ga­lė­tų tin­ka­mai nag­ri­nė­ti by­las, kad tik­rai aug­tų pa­si­ti­kė­ji­mas mū­sų tei­si­ne sis­te­ma, tei­si­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir mū­sų vals­ty­be“

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip pa­mi­nė­jo Ar­mi­nas, aš bū­čiau nie­ko prieš, kad ir į pir­mi­nin­kus ger­bia­mą Al­gi­man­tą siū­ly­tų, bet da­bar mes rink­si­me Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją. Ko­le­gos, rei­ka­la­vi­mai tei­sė­jams iš tie­sų yra aukš­čiau­si iš vi­sų tei­si­nių pro­fe­si­jų. Tai yra tei­si­nin­ko kar­je­ros vir­šū­nė. De­ja, ne vi­sa­da taip bū­na, bet la­bai no­rė­tų­si, ir kar­tais ir nuo to­kių mū­sų spren­di­mų pri­klau­so žmo­nių pa­si­ry­ži­mas, dirb­ti tą sun­kų dar­bą ar ne­dirb­ti, ta­čiau Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me rei­ka­lin­ga ir gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis. Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me rei­ka­lin­gas, ne­sa­kau, kad ki­tur ne, bet ypač Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me rei­ka­lin­gas ir tam tik­ras to­le­ran­ci­jos, su­pra­ti­mo, mo­ra­lės ly­gis.

Per sa­vo gy­ve­ni­mą A. Va­lan­ti­nas tik­rai įvai­rio­se po­zi­ci­jo­se yra įro­dęs ir sa­vo pa­do­ru­mą, ir sa­vo at­sa­kin­gu­mą, ir at­sa­ko­my­bės pri­si­ė­mi­mą. Ne­pa­mirš­ki­me, kai bu­vo ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras, jis už vi­są sis­te­mą, už gal­būt tam tik­rų pa­rei­gū­nų ne­ap­si­žiū­rė­ji­mą pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę. Jis vėl pra­dė­jo tei­sė­jo kar­je­rą fak­tiš­kai nuo apa­čios ir vėl šian­dien įro­dė, kad kaip tei­sė­jas yra ga­lin­tis ir ge­ban­tis.

Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me mes tu­rė­tu­me tu­rė­ti tei­sė­jų eli­tą, aš ma­nau, kad A. Va­lan­ti­nas kaip tik pri­klau­so šiam tei­sė­jų ir kva­li­fi­ka­ci­jos, ir mo­ra­li­nių sa­vy­bių, ir pa­do­ru­mo kor­pu­sui.

Ko­le­gos, jei­gu mes tu­ri­me pre­ten­zi­jų A. Va­lan­ti­nui, ta­da ne­be­įsi­vaiz­duo­ju, ką mes į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą tu­rė­tu­me pa­skir­ti, kas ga­lė­tų tin­ka­mai nag­ri­nė­ti by­las, kad tik­rai aug­tų pa­si­ti­kė­ji­mas mū­sų tei­si­ne sis­te­ma, tei­si­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir mū­sų vals­ty­be.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ką tik gir­dė­jo­me la­bai aist­rin­gą kal­bą, kur vi­sos tei­sin­gu­mo bė­dos su­ver­čia­mos vie­nam žmo­gui. Toks kla­si­ki­nis pa­vyz­dys: kuo žmo­gus tu­ri di­des­nę pa­tir­tį, tuo dau­giau kal­tas, o kal­tas jis vien to­dėl, kad yra tei­sė­jas, nes ki­ti tei­sė­jai bu­vo ko­rum­puo­ti. Va­di­na­si, ir tu esi kal­tas. Tai čia, ži­no­te, man pri­me­na Kry­lo­vo pa­sa­kė­čią apie vil­ką ir ėriu­ką: kal­tas vien tuo tu esi, kad man ger­ti no­ri­si, o tu man van­de­nį drums­ti sa­vo pur­vi­nu snu­kiu. Čia aš ci­tuo­ju lais­vą ver­ti­mą iš ru­sų kal­bos, ger­bia­mi ko­le­gos.

No­riu pa­sa­ky­ti apie ger­bia­mą A. Va­lan­ti­ną. Iš tie­sų pa­mi­nė­ta, kad jis bu­vo ge­ne­ra­li­niu pro­ku­ro­ru. Jis bu­vo ir Ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ku. Kaip tik tuo me­tu, kai bu­vo ge­ne­ra­li­niu pro­ku­ro­ru, bu­vo la­bai daug iš­šū­kių, la­bai daug pro­ble­mų mū­sų vi­suo­me­nė­je, su ku­rio­mis jam te­ko tvar­ky­tis itin su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis. Tas pats bu­vo ir kai jis bu­vo Ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ku, ir Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ku. Taip pat tas va­di­na­ma­sis pro­ku­ro­rų, ad­vo­ka­tų ko­rup­ci­jos skan­da­las, ga­li­mas ko­rup­ci­jos skan­da­las. Aš da­bar pri­vers­tas im­ti į ka­bu­tes, nes pro­ce­sas ne­si­bai­gė. Kaip vi­sa­da pas mus pra­si­de­da gar­siai, su vi­de­o­re­por­ta­žais, ir kol kas mes ne­ma­to­me jo pa­bai­gos. Tai iš tie­sų kaip Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kui te­ko pri­imi­nė­ti sun­kius spren­di­mus.

Šiuo at­ve­ju no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai yra ne tik aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos tei­si­nin­kas ir tei­sė­jas, bet tai yra są­ži­nin­gas žmo­gus, ku­ris vi­so­se pa­rei­go­se dir­bo ne­gai­lė­da­mas jė­gų ir va­do­vau­da­ma­sis tik įsta­ty­mu ir, aiš­ku, tai­ky­da­mas tas mo­ra­lės nor­mas, ku­rio­mis ji­sai… aukš­tos pra­bos mo­ra­lės nor­mo­mis pa­si­žy­mi. To­dėl aš tik­rai ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti už šį kan­di­da­tą į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus, nes jis, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jau se­niai tu­rė­jo ten bū­ti. To­kia ma­no nuo­mo­nė, to­kia Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Gai­la, kad ki­ti ko­le­gos ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti, bet, ko­le­gos, bal­suo­ki­me ir pri­tar­ki­me jo kan­di­da­tū­rai.