Renovacija – dar vienas ES lėšų išvogimo mechanizmas

Renovacija – dar vienas ES lėšų išvogimo mechanizmas

Aurimas Drižius

Birštono gyventojas Edvardas Žukauskas kreipėsi į prezidentūrą dėl daugiabučio namo Birštone, Kęstučio g. 25 (nuotr. viršuje) renovacijos. Jis teigia, kad „renovuojant“ namą, buvo pasisavintos milžiniškos lėšos, o darbų baigimo aktas pasirašytas, savivaldybės darbuotojams net neapžiūrėjus namo.

Dar blogiau, kad net gyventojų skundai dėl broko, siunčiami prezidentui Nausėdai, pastarojo persiunčiami tam, dėl kurio veiklos žmonės ir skundžiasi – t.y. Aplinkos ministerijai.

„2019-10-13 kreipiausi į prezidentūrą prašydamas priėmimo pas Prezidento patarėjus energetikos ir teisiniais klausimais, bet iki šiol nesulaukiau argumentuoto atsakymo (SPRENDIMO), – teigia E.Žukauskas, – stebina tai, kad mano prašymas buvo persiųstas Aplinkos ministerijos institucijoms, kurios įteisino namo renovavimo darbų užbaigimą (slapta nuo gyventojų) ir jau tris metus dangsto name paliktą broką – ciniškai meluodami kaltę permeta ant namo gyventojų. Jiems talkina ir Energetikos ministerija.

Renovavimo darbų kokybė ir pasekmės – mano pirmajame 2019-10-13 prašyme.

Laiptinės gyventojų (13-19 butai) IEŠKINIAI į teismus dėl renovuojant stogą supiltų butų (išsandarinti stovai) BUVO IŠSPRĘSTI RANGOVO NAUDAI. Nuostoliai ir priteistos teismo išlaidos gerokai viršijo buto renovavimo darbų kainą.

Kelia susirūpinimą tai, kad nusikalstamai falsifikuojami dokumentai, kuriais remiantis išmokama Valstybės ir Euro sąjungos finansinė pagalba gyventojams , renovuojantiems namus (tai privalėtų įvertinti FNTT arba STT). Toks falsifikavimas aiškiai matomas  mūsų namo renovavimo „užbaigimo“ procese.

Virš minėtas problemas PUIKIAI ŽINO APLINKOS MINISTERIJOS VADOVYBĖ (BUVUSI IR ESAMA), bet gyventojai iš jos (ir jos institucijų) sulaukdavo tiktai atvirų patyčių – neva gyventojai patys kalti dėl renovavimo darbų kokybės!

Apgailėtina (nusikalstama), kad Birštono savivaldybė, už gyventojų pinigus renovuojant namus prioritetą skyrė namų fasadų blizgesiui, o pagrindinis renovavimo darbų atlikimas (principas ir tikslas) nukeliavo į antrą planą (šiluma be apskaitos, ventiliacija nefunkcionuoja, šildymo sistemos nesubalansuotos, lietaus kanalizacijos stovai apgailėtiname stovyje.

Nuoširdžiai tikime, kad keliamas namų renovavimo problemas galima išspręsti operatyviai ir neišeinant iš Lietuvos Respublikos ribų“.

. „Mūsų namo renovacijos darbų procesas prasidėjo 2014 metais, o užbaigimas buvo apiformintas  2017.01.17 dieną (slaptai nuo gyventojų), – redakcijai pasakojo E.Žukauskas, – šiai dienai turime visiškai išbalansuotą šildymo sistemą su fiktyvia apskaita, neišvalytus ventiliacijos kanalus, ištisinį stogo dangos broką, neišbandytus sandarumui lietaus vandens nuvedimo stovus (dėl ko buvo užpilti 4 laiptinės butai) , kritinės būklės šiluminį mazgą“.

Po renovacijos darbų fiktyvaus įteisinimo apie minėtų darbų broką raštiškai buvo informuota miesto merė, savivaldybė  (3-4 kartus), Aplinkos ministerija (2017 02 23 d.) Energetikos ministerijos VE inspekcija, pateikiant ir trijų atestuotų ekspertų išvadas apie projektavimo ir renovacijos darbų ištisinį broką – teigiamų sprendimų nesulaukėme.

Tiesioginiai susitikimai su seimo nariais Andriumi  Palioniu, Virginijum Poderiu, Nagliu Puteikiu (prieš 1.5 – 2 metus) pateikiant jiems rašytinius minėtų darbų broko įvertinimus. Su Vytautu Baku (0.5 metų pateikiant Alytaus apylinkės Prienų teismo rūmų nutarimą, ginantį renovacijos darbų brokdarius), tačiau  neatsirado net minimalaus noro padėti išspręsti gyventojų problemas.

Matydamas ištisinį – sąmoningą namo renovacijos darbų broko slėpimą- 2017 05 22 dieną kreipiausi į Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių, kuris detaliai ištyręs pateiktą medžiagą (pažyma Nr. D- 2017/2-733) mano skundą pripažino PAGRĮSTU.

Lietuvos Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika 2019 06 28 dieną priėmime raštiškai prašomas tvirtai pažadėjo atvykti į Birštoną ir su ministerijos ir vietiniais specialistais įvertinti renovacijos darbų broko padėtį, ieškoti skubių sprendimų bent šildymo sistemai sutvarkyti. Pakartotinai raštu kvietėme 2019 08 20 dieną atvykti. Laukėme, nes šildymo sezonas prasidėjo.

Kadangi visi galimi namo renovacijos darbų broko šalinimo etapai Respublikoje praeiti, teliko kreiptis tik į Prezidentūrą“.

Grupė Birštono gyventojų kreipėsi į teismą dėl to, kaip buvo „renovuotas“ jų namas Birštone. Žmonės prašė teismo įpareigoti „renovuotojus“ atlikti veiksmus, pašalinti defektus ir atlyginti žalą.

Mat paaiškėjo, kad namo modernizavimo apžiūra faktiškai buvo atlikta neatvykus ir neapžiūrėjus daugiabučio, vadovaujantis tik senais, 36 metų senumo dokumentais, kuriuose numatytas techninis daugiabučio stovis neatitinka faktinio stovio.

Minėtos apžiūros metu (pagal dokumentus) neva buvo įvertinti šie statinio objektai: sienos (fasadinės), pamatai ir nuogrindos, stogas, langai ir balkono durys butuose, balkonų ar lodžijų laikančiosios konstrukcijos, rūsio perdanga, langai ir lauko durys laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose, šildymo inžinerinės sistemos, karšto vandens inžinerinės sistemos, šalto vandentiekio inžinerinės sistemos, nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos, vėdinimo inžinerinės sistemos, elektros bendrosios inžinerinės sistemos.

Tačiau faktiškai „apžiūrėtojai“ net nepastebėjo, pirmojoje namo laiptinėje jau 10 metų nebėra šiluminio mazgo, nes gyventojai šildosi dujomis.

2013 m. rugpjūčio 23 d. Savivaldybės taryba patvirtino programą, Birštono BETA paskyrė programos įgyvendinimo administratoriumi bei įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių paskirti Savivaldybės administracijos atstovą, atsakingą už minėtos programos veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Kauno apygardos teismas gegužę išnagrinėjo namo gyventojų skundą dėl netinkamos renovacijos.

Skundo autorių – Juozo Ruseckio, Edvardo Žukausko, Rimos Brazauskienės, Danutės Petraškienės, Onos Kabašinskaitės ieškinį atsakovams – projektą vykdžiusiai UAB  „HSC Baltic“, UAB „Synergy Solutions“ ir Birštono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir defektų šalinimo.

Namo gyventojai skunde pareikalavo, kad Birštono savivaldybė iš naujo parengtų daugiabučio namo, esančio Kęstučio g. 25, Birštone, šiluminio mazgo atnaujinimo investicinį planą ir techninį projektą.

UAB „HSC Baltic“ buvo prašoma savo lėšomis pašalinti name atliktų rangos darbų defektus: išplauti šildymo sistemą, permontuojant balansinius, savo funkcijos nebeatliekančius ventilius, sistemą subalansuoti ir pateikti gyventojams subalansavimo protokolą. Radiatorių aprišimas turi būti atliekamas pagal naujai paruoštą sistemos modernizavimo projektą, sutvarkyti ventiliacijos sistemą – išvalyti rūsio ventiliacijos ištraukiamąjį kanalą, iš jo išvalant statybinį laužą, paaukštinti ant stogo projekte numatytus ventiliacijos kaminėlius.

Ieškovai nurodė, kad Birštono savivaldybė paskelbė konkursą namui modernizuoti, paskui pasirašė sutartį su UAB „Miesto renovacija“ (dabartinis pavadinimas – UAB „MEPCO“), kuri parengė namo investicinį planą, tačiau į jį net neįtraukė namo šildymo mazgo (punkto) modernizavimo.

Investicinio plano rengėjas jį suderino su VšĮ „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – Birštono BETA), pristatė namo gyventojams.

Savivaldybė sprendimu patvirtino programą, Birštono BETA paskyrė programos įgyvendinimo administratoriumi bei įpareigojo paskirti atstovą, atsakingą už minėtą programą.

UAB „Synergy Solutions“ pagal šią programą parengė investicinį planą pagal pasenusią, beveik keturiasdešimties metų namo dokumentaciją.

Taip pat parengė namo techninį darbo projektą, į kurį nepaisant to, kad nebuvo įtrauktas šildymo mazgo modernizavimas, buvo neteisingai įvertintos šilumos tinklų, ventiliacijos, karšto vandens tiekimo sistemos, pritaikomos daugiabučiui, o lietaus vandens nutekėjimo sistemų modernizavimo darbai iš viso nebuvo įtraukti į techninį projektą.

Žmonės pareikalavo, kad būtų modernizuotas ir šiluminis mazgas. Tačiau prašymas buvo atmestas, nes savivaldybė nurodė, kad gyventojai pavėlavo šį klausimą svarstyti.

Gyventojai atkirto, kad projekto tvirtinimo metu savivaldybės atstovas klaidingai juos patikino, kad atnaujinant daugiabutį, šiluminiai mazgai yra nekeičiami, nes jie yra UAB „Birštono šiluma“ balanse.

Patikėję šiuo melu, žmonės patvirtino šį projektą, tačiau vėliau savivaldybė į prašymus papildyti investicinį planą šiluminio punkto modernizavimo, šiluminių mazgų keitimo, karšto vandens tiekimo cirkuliacinio vamzdyno sumontavimo darbais nereagavo, o neigiamą atsakymą ieškovams pateikė praėjus daugiau nei 2 metams, t. y. 2017 m. sausio 5 d., kaip atsisakymo priežastį nurodydama, neva namo gyventojai patys sutiko su minėtu planu.

Savivaldybė turėjo kontroliuoti administratoriaus veiksmus ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinta namo gyventojų teisė papildyti investicinį planą, tačiau šios pareigos neatliko, į nuolatinius namo gyventojų prašymus nereagavo.

Birštono BETA, neatsižvelgusi į tai, kad projektas yra ginčytinas ir gyventojai reiškia prašymus jį keisti, išdavė statybos leidimą modernizavimo darbams, neįtraukiant gyventojų prašytų atlikti pakeitimus.

Projekto darbus vertinusi komisija, kurią sudarė ir savivaldybės atstovas, neatsižvelgė į tai, kad padaryta esminių pažeidimų ir neatlikti daugiabučio namo eksploatavimui būtini darbai – šildymo sistema realiai neveikė, vėdinimo sistema taip pat nebuvo sutvarkyta.

2017 m. sausio 17 d. teritorijų planavimo inspekcija išdavė statybos darbų užbaigimo aktą, nors po savaitės namo administratorius UAB „Santermita“ patikrinimo raštu konstatavo, kad iš esmės šildymo sistema nėra tinkama naudoti – šildymo sistemos parametrų valdiklis yra sugedęs ir jo pataisyti yra neįmanoma.

Vėliau rangovas savo lėšomis pažadėjo atlikti darbus, reikalingus užtikrinti šildymo sistemos veikimą (nors aktas pasirašytas dar 2017 m. sausio 17 d.).

Techninis prižiūrėtojas neprižiūrėjo projekto vystymo, dalinius šildymo sistemos sutvarkymo darbus atliko neatestuota firma, todėl vėliau Valstybinė energetikos inspekcija atsisakė juos priimti kaip tinkamus.

Visą procesą, be kita ko, turėjo kontroliuoti savivaldybė, tačiau ji įstatyme numatytos funkcijos neatliko, atsisakė atlikti projekto ekspertizę, todėl ieškovai užsakė projekto ekspertizę, buvo surašytas ekspertizės aktas, kuriame buvo konstatuota, kad daugiabučio namo šildymo sistemos dalies atnaujinimo (modernizavimo) techninis projektas neatitinka projekto rengimo dokumentų reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų.

Atsakovė ekspertizės akto nepripažino, ekspertizės savo iniciatyva taip pat neatliko, tačiau nuolat deklaratyviai teigė, kad visi darbai atlikti tinkamai.

Žmonės skunde energetikos inspekcijai nurodė, kad daugiabutyje buvo paliktas brokas šildymo ir ventiliacijos sistemose – tai patvirtino atlikta projektavimo darbų ekspertizė.

Statybos inspekcija atrėžė, kad darbai yra atlikti tinkamai.

Žmonės nuolat reikalavo pagrindinio dalyko – šilumos punkto atnaujinimo.

Daugiabučio namo gyventojams kreipusis į Seimo kontrolierių, šis 2018 m. balandžio 27 d. pateikė pažymą, kurioje konstatavo, kad gyventojai nėra statytojai, projektuotojai, todėl negalėjo įvertinti, ar projektas yra tinkamas – savivaldybė turėjo įvertinti gyventojų poreikius; vykdyta kontrolė nebuvo tinkama.

Vėliau gyventojų pasamdytas ekspertas nustatė, kad techninis projektas neatitiko įstatymo reikalavimų, netinkamai atliktas šildymo ir vėdinimo sistemų modernizavimas, dalis vamzdynų pakorodavę ir likę nepakeisti ir t.t.

Kauno apygardos teismas nusprendė, kad „vsio zakonno“ ir priteisė iš Žukauko 1750 eurų atsakovo naudai.