REALI STATISTIKA

Antanas Stugys

REALI  STATISTIKA

Feljetonas

Visą laiką galvojau: kodėl bažnytininkai – atviru tekstu, rimtais veidais juokiasi… „Dulke gimei, dulke ir numirsi. Kaip radai taip ir paliksi…“ Kodėl tokia nepagarba žmogui? Dabar supratau, kad jie teisūs. Gimęs žmogus yra tiktai dulkė – kol neišmoksta dulkinti kitų. Ir, kad žemė tikrai laikosi ant trijų dramblių: kunigų, daktarų ir teisėjų“. Visi kiti – tarnautojai, vykdytojai – parsiduodančios, išdavikiškos šiukšlės, šaškės, banda. Kad tai suprasti, man užteko vieno gyvenimo. Kad kažką pakeisti – reikia dviejų. Kol yra liaudis – bus ir opiumas… juodomis sutanomis. 

Pirmas impulsas tiesos pažinimui buvo bibliotekų ir knygų naikinimas Lietuvoje. Uždaromos bibliotekos, dingsta knygos, o kartu su jomis užfiksuoti įrodymai, faktai, sukaupta naudinga informacija, patyrimas. Specialiai naikinama tautos apsauga nuo skaudaus antro lipimo ant to paties grėblio ateityje. Taip iššluojamas naudingas miniai, bet nepatogus už virvelių tampomai valdžiai, istorijos etapas. Taip vykdomas oranžinės istorijos perrašymas. Kad ištrinti iš atminties tai kas nenaudinga, bet tikrai buvo – tereikia dvi-tris kartas pagirdyti sintetiniu alumi ir pašerti chemikakiškais bulvių traškučiais. Sotus gyvenimas, išpūstos nepelnytos teisės ir smartfonų mygtukinimas juodą darbą atlieką puikiau negu puikiai. Pabrangink kiek tik nori elektros kainą – prie civilizacijos patogumų pripratinti, savarankiškai gyventi neišmokę debilai – pats einamiausias molis globalizaciniam dulkinimui. 

Istorijoje paliekama tiktai tai, kas patogu valdžios kėdžių trintukams. Lietuviai – labai maža tautelė. Savarankiškai nieko mes nei pasirinkti, nei išsirinkti negalime. Tai įrodo prezidento Rolando Pakso fenomenas. Tauta pasirinko ir išsirinko prezidentą – Seimas jį sudirbo. Apkaltino ir pašalino. Buvo išvalyta erdvė Adamkevičiui ir Grybauskaitei. Konstituciją konstitucinis teismas nesusitupėjusiai liaudžiai aiškina tik taip ir tai, kas valdžiai patogiau. Kas algą moka tas ir muzika užsako. Kitų svertų nėra. Referendumas – tik teorinis sūris stebuklų ištroškusiai tautai. Dabartinė diktatūra valgo visus ir viską. Pirmiausiai nepatogias asmenybes ir referendumo organizatorius. Pavyzdys – Pranciškus Šliužas. Iniciatyvus rakštis – trukdė valdžiai išpardavinėti valstybės žemę užsieniečiams. Nebėra žmogaus – nebėra problemos. Kaltų irgi nėra. Istorijoje ateities kartoms apie tai žinoma nebus nei žodžio. Savišvietai – prisegu liuksusinę nuorodą: https://sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

Taigi. Žiūrim ką turim. Kokios spalvos muilo burbulus šiandien pučia kontroliuojama žiniasklaida? Didžiausias makaronas tautos ausims – statistikos departamento viešinami rodikliai – „Tai – geriausi migracijos rodikliai nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais. Oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko kiek daugiau nei 32,2 tūkst. gyventojų, o atvyko per 28,9 tūkst. žmonių. Autorius: Saulius Jakučionis“. Tai tik skaičiai. Kuriais prieš rinkimus bandoma paryškinti. Pademonstruoti valdžios nuopelną, pasiekimą, intensyvaus darbo rezultatą. Galų gale, kaip gyvenimo sąlygų gerėjimą tam tikrų vasalų grupių aplinkoje, emigracinės situacijos kontroliavimą ir stabilizavimą. Kaip galimą pagrindą pradžiai, jau užsienin išvažiavusiu tėvynainių sugrįžimui. Ir apie žmonių mirštamumą kaip visada didesnį už gimstamumą departamento raštininkai dapartamentina taip kaip yra. Demografinė situacija bauginančiai bloga ir stabiliai vis toliau blogėja. Mirti dar yra kam. Gimdyti – nebėra durnių, o tiksliau produktyvių lietuvių. Pensininkai, kad ir kiek „šlavinėjasi po aruodus“ – bandydami sulipdyti pagranduką – nieko nebeišeina. Taigi, valstybės lochinami broliai ir sesės, sumažėjusi emigracijos priežastis – joks valdžios nuopelnas. …Nebėra kam išvažiuoti.

2019