Ramūnas Karbauskis: „Lietuvoje užtenka drąsos suskaičiuoti tik paštininkais dirbančius lenkus“

Po to, kai STT vakar informavo LVŽS frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį, jog nevertins Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įstaigose įdarbintų buvusių Roko Masiulio bendradarbių bei kitais ryšiais su juo susijusių asmenių sistemingo kilimo karjeros laiptais R. Masiuliui užimant energetikos bei susisiekimo ministro postus, R. Karbauskis sako, jog STT pasirinkimas nevertinti informacijos jo nenustebino.

„Prisimenant, jog prokurorams buvo draudžiama tirti Roko Masiulio ir su juo susijusių asmenų veiklą prieš keletą metų, nestebina, kad atlikti tyrimą nenori ir STT. Juk žmonės, kurie galimai kenkė valstybei, niekur nedingo, o jų globėjai ir saugotojai svajoja susigrąžinti valdžią. Mūsų valstybėje užtenka drąsos atlikti tyrimą dėl kelių lenkų kilmės paštininkų, parašyti pažymą, nubraižyti schemą, iš kurios matyti, jog vieno iš tyrime analizuotų asmenų ryšys su LRA-KŠS yra per jo antros eilės senelę. Aš gi pateikiau informaciją apie aukščiausio lygio valstybinių įmonių vadovus, valdybų pirmininkus ir narius, kurie keliauja iš įmonės į įmonę paskui buvusį ministrą Roką Masiulį. Turiu pagrįstų abejonių dėl jų atrankos skaidrumo, o kartais ir teisėtumo. Viešai skelbta, kad kai kurie paskyrimai vyko net nesivarginus organizuoti konkursus,“– teigia Seimo narys R. Karbauskis.

LVŽS lyderis apgailestauja, jog žmonėms STT atsakymas tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje yra susiformavusi neliečiamųjų grupė.

„Suprantu žmonių nusivylimą, kuomet tarp mūsų atsiranda „neliečiamieji“, kurie, susidaro įspūdis, yra aukščiau už įstatymus, jiems jokia atsakomybė negresia. Kaip ir istorijoje apie p. Olė. Šis niekam nežinomas asmuo teikė audito paslaugas. Nepaisant to, kad auditoriaus pasirinkimo aplinkybės yra miglotos, su p. Ole Valdemar Agerndal, kaip su privačiu asmeniu, sudarytos net dvi sutartys, kurių bendra vertė – daugiau kaip 13 mln. litų. Už tokią sumą jis, pasak R. Masiulio, tikrino siūles AB „Klaipėdos nafta“ išnuomotame naujame suskystintų dujų terminale – laive. Už 13 milijonų litų žmogus vargo metus ir vieną mėnesį! Išgirdome R. Masiulio teiginius, jog aš klystu 10 kartų padidindamas atlygio sumą. Visgi Seimui pateiktame Energetikos ministro parašu patvirtintame sutarčių registre nurodyta, jog trylika milijonų litų ponui Ole visgi buvo sumokėta! Suprantu, jog negaliu įpareigoti tirti faktus ir aplinkybes. Žinau tik viena – tik tyrimai mano atžvilgiu buvo atliekami be jokių trukdžių. Nes juos kažkas liepė vykdyti? Aš nedirbau prie tokių projektų, kaip LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalas, kuriuose valstybė prarado milžiniškas lėšas. Prie šitų projektų dirbo tie, apie kurių ryšius prašiau surinkti daugiau informacijos ir pateikti Seimo nariams. Galiausiai – visuomenei. Juk ji taip pat turi teisę žinoti apie tai, kas buvo daroma už jos pinigus. Visuomenę galiu nuraminti, tai, ką atsisakė daryti STT, padarysime patys. Juk ne apie slaptą informaciją šnekame. Viskas yra vieša, tik ne Seimo narių darbas turėtų būti tą informaciją analizuoti. Bet yra, kaip yra. Mes tai darysime ir skelbsime tol, kol kažkam teisėsaugos institucijose taps gėda visa tai ignoruoti,“ – sako Seimo narys R. Karbauskis.

LVŽS kreipimosi į STT bei STT atsakymų tekstai prisegtuke.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS FRAKCIJA

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 6954 El. p. grazina.grabauskiene@lrs.lt

Lietuvos Respublikos

Specialiųjų tyrimų tarnybai 2020–02–06

DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO

Per pastarąją pusę metų viešojoje erdvėje buvo paskelbta daug informacijos apie Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių, įstaigų ir bendrovų valdyme 2016-2019 m. priimtus prieštaringus sprendimus.

Portalo lrytas.lt 2019‎ m. spalio ‎22 d. publikacijoje „Iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės lenda akis badančios tamsios paslaptys“ (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/10/22/news/-lietuvos-gelezinkeliu-vadovybe-turi-akis-badanciu-tamsiu-paslapciu-12276387/) nurodoma, kad M. Bartuška AB „Lietuvos geležinkelių vadovu“ buvo paskirtas be jokio konkurso. Taip pat šioje bei kitose publikacijose (https://www.ziniuradijas.lt/laidos/verslo-pozicija/lietuvos-gelezinkeliu-vadovas-siekia-skaidrumo-bet-pavaduotoja-pasirinko-be-konkurso?video=1) kalbama apie kitų asmenų (Egidijaus Lazausko, generalinio direktoriaus pavaduotojo, Igno Degučio, „Rail Baltica“ vyriausiojo finansininko ir valdybos nario, Luko Danielevičiaus, „LG Cargo“ generalinio direktoriaus) paskyrimo aplinkybes. Pvz. nurodoma, kad generalinio direktoriaus pavaduotojas buvo taip pat paskirtas be konkurso.

Lrytas.lt 2019 m. spalio 22 d. „Iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės lenda akis badančios tamsios paslaptys“ (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/10/22/news/-lietuvos-gelezinkeliu-vadovybe-turi-akis-badanciu-tamsiu-paslapciu-12276387/) publikacijoje nurodoma, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Adamas Ilkevičius galimai neturi Lietuvoje įgyto aukštojo išsilavinimo, o taip pat neturi užsienio šalyje įgyto aukštojo išsilavinimo, kurį patvirtintų Studijų kokybės vertinimo centro pripažintas diplomas. Vadinasi, galima situacija, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybėje yra asmuo, iš viso neturintis aukštojo išsilavinimo.

Lrytas.lt 2020 m. vasario 1 d. publikacijoje „Dievo darbininkai iš Opus dei žarsto ir žemiškas gėrybes“ (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/01/news/dievo-darbininkai-is-opus-dei-zarsto-ir-zemiskas-gerybes-13472571/) nurodoma, kaip galimai bendruomenės Opus dei, kurioje dalyvauja ir politikai, nariai aptarinėjo Roko Masiulio įsidarbinimo galimybes 2009 m., o taip pat pateikiama informacija apie augantį “TGS Baltic” laimėtų viešųjų pirkimų skaičių ten, kur įsidarbina R. Masiulis, ir kur anksčiau sutarčių su “TGS Baltic” nebūdavo.

Taip pat gaunu daug anoniminių pranešimų, kurie nurodo, kad ir aukščiau nurodytose įmonėse, ir tokiose įmonėse, kaip pvz. AB „Detonas“, asmenys į vadovaujančias pareigas yra priimami be konkursų, tarnybinio kaitumo būdu, kas iš esmės leidžia į konkrečią darbo vietą paskirti konkrečiai pasirinktą asmenį.

Be to, Seimo laikinąjai komisijai liudijęs buvęs prokuroras K. Vagneris, 2019 m. birželio 12 d. liudijo, dar 2009-2010 metais pradėjęs stebėti tendenciją, kaip grupė asmenų, užimančių aukštus

postus valstybės įmonių valdyme, sistemingai juda po energetikos ir susisiekimo srities įmones, panašiu laiku vienas darbovietes palikdami, o kitose – įsidarbindami. Ši tendencija yra stebima iš viešai prieinamų duomenų apibendrinant visos eilės aukštas pareigas užimančių asmenų karjeros pokyčius (lentelė pridedama). R. Masiuliui keičiant veiklos sektorius (LEO LT projektas, AB “Klaipėdos” nafta, ministro pareigos Energetikos ministerijoje, o po to – ir Susisiekimo ministerijoje) kartu su juo pajudėdavo ir visa eilė žmonių, susidarbinantys, atitinkamai, vadovaujančiose “AB Klaipėdos” nafta, Energetikos ar Susisiekimo ministerijos pavaldumo įmonių pareigose.

Taip pat stebima tendencija, kad dalis panašiu metu su R. Masiuliu jo pavaldume esančiose įmonėse įsidarbinusių asmenų, yra dirbę kompanijoje “Ernst & Young Baltic“ arba ėję vienas ar kitas pareigas, ar besimokę asociacijoje „Baltic Institute of Corporate Governance“. „Baltic Institute of Corporate Governance“ susisiekimo ministro R. Masiulio įsakymais buvo įtraukiama ir į asmenų vadovaujančioms pareigoms užimti atrankų komisijas (Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 3-35 Dėl nepriklausomų kandidatų į akcinės bendrovės „Problematika“ valdybos narius atrankos komisijos sudarymo, 2017 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 3-464 Dėl Nepriklausomų kandidatų į akcinės bendrovės Lietuvos pašto valdybos narius atrankos komisijos sudarymo; 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 3-619 Dėl nepriklausomų kandidatų į valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos narius atrankos komisijos sudarymo ir t.t.), taip būtent šiai asociacijai suteikiant išskirtines teises daryti įtaką valstybės įmonių vadovų atrankai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rekvizitai.lt duomenimis, asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“ laimi konkursus išskirtinai susisiekimo ar energetikos srities įmonėse (AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Klaipėdos nafta, UAB „EPSO-G“).

Tame kontekste pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi įstatymų projektai, susiję su pokyčiais energetikos bei susisiekimo sektoriuose, valstybės įmonių valdysenoje (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4239, Geležinkelių transporto kodekso 24(3) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4241 ir kiti.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prieš priimant sprendimus dėl susisiekimo sektoriaus įmonių valdysenos, įstatymų leidėjui būtų reikalinga objektyviai pateikta ir susisteminta informacija apie galimas korupcijos ir su ja susijusių reiškinių, tokių kaip nepotizmo ar protekcionizmo, rizikas minėtame sektoriuoje. Dėl to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, tame tarpe ir jos nuostata, kad analitinė žvalgyba apima ir informacijos teikimą valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus, bei šio straipsnio 3, 4, dalimis pateikti Lietuvos Respublikos Seimui šią informaciją:

Kiek asmenų, dirbusių kompanijoje „Ernst & Young Baltic“, per 2016-2019 m. buvo įdarbinta Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonėse, įstaigose ar bendrovėse ir kokiose pareigose?

Kiek asmenų, dirbusių asociacijoje „Baltic Institute of Corporate Governance“ arba buvusių/esančių šios asociacijos valdymo organų (valdybos) nariais, steigėjais, per 2016-2019 m. buvo įdarbinta Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonėse, įstaigose ar bendrovėse ir kokiose pareigose?

Kiek asmenų, 2010-2014 m. dirbusių AB „Klaipėdos nafta“ arba buvusių/esančių šios organizacijos valdymo organų (valdybos) nariais, per 2014-2016 m. buvo įdarbinta Energetikos ministerijos reguliavimo srities įmonėse, įstaigose ar bendrovėse ir kokiose pareigose, o per 2016-2019 m. – įdarbinta Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities

įmonėse, įstaigose ar bendrovėse ir kokiose pareigose?

Kokie 1, 2 ir 3 klausime apibūdintus bruožus turinčių asmenų ryšiai su jų naujoms darbovietėms paslaugas teikusiais subjektais – viešųjų pirkimų laimėtojais (vertinant daugiausiai viešųjų pirkimų laimėjusias įmones)?

LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis

2020-02– Nr.
Į 2020-02-06 Nr.

Lietuvos Respublikos Seimo

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai

EL. P. GRAZINA.GRABAUSKIENE@LRS.LT

DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO

Susipažinę su Jūsų pateikta informacija, tačiau nevertindami konkrečių Jūsų rašte minimų asmenų veiksmų, norėtume pažymėti, kad atvejai, kai darbo ar tarnybos teisinių santykių srityje bendrų politinių, verslo ar kitų interesų arba draugystės ryšiais susietiems asmenims teikiamas nepagrįstas pranašumas prieš kitus asmenis ir (arba) jų atžvilgiu priimami nepagrįstai palankūs sprendimai, laikytini protekcionizmo ir (arba) kronizmo apraiškomis.

1. Giminystės arba draugystės ryšiais susijusių asmenų darbas vienoje įstaigoje savaime nėra problema – pavyzdžiui, kuomet giminaičiai arba draugai nėra susiję tiesioginio pavaldumo ryšiais, o atsiradusios interesų konflikto rizikos yra valdomos. Vis dėlto viešojo sektoriaus subjektų nevaldoma informacija apie juose dirbančius giminaičius arba asmenis, susijusius kitais artimais ryšiais, gali kelti viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijas, kurios daro žalą ne tik darbovietės mikroklimatui, įstaigos kompetencijos potencialui, veiklos efektyvumui, bet ir viešojo sektoriaus reputacijai bei pasitikėjimui valstybinėmis institucijomis. Siekiant išvengti šių neigiamų padarinių, turėtų būti taikomos adekvačios teisinės ir organizacinės priemonės.

1.1. Iš jų visų pirma paminėtinas išsamių suvestinių duomenų apie visus viešajame sektoriuje dirbančius asmenis tvarkymas ir bei atvirumas. Šiuo metu tokie duomenys tvarkomi tik apie valstybės tarnautojo pareigas einančius asmenis (Valstybės tarnautojų registras), tačiau apie asmenis, einančius pareigas kitokių tarnybos ar darbo santykių pagrindu, nėra.

1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIIIP-4483, kuriame numatyta įsteigti Viešojo sektoriaus darbuotojų registrą (toliau – Registras). Nors projektu registruojamų objektų kiekis (palyginti su esama situacija) didinamas ir tai vertintina teigiamai, minėta problema visiškai išspręsta nebus. Naujajame Registre ir toliau bus tvarkomi tik dalies viešojo sektoriaus darbuotojų duomenys, pvz., nebus tvarkomi dalies valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių darbuotojų duomenys. Atsižvelgiant į tokių duomenų svarbą veiksmingam rizikų valdymui, siūlytume svarstyti galimybes plėsti Registro objektų sąrašą, įtraukiant paminėtus duomenis.

2. Atsižvelgiant į tai, kad nepotizmo, protekcionizmo, kronizmo ir kitų korupcijos apraiškų rizikų valdymas yra neatsiejamas nuo gerojo valdymo principų diegimo, siūlytume į minėtų reiškinių rizikų valdymą valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse aktyviau įtraukti atsakingus Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdymo srities subjektus, tokius kaip, pavyzdžiui, Valdymo koordinavimo centras.

3. Siekdama atkreipti atsakingų subjektų dėmesį į valstybėje egzistuojančias nepotizmo, protekcionizmo ir kronizmo rizikas, Specialiųjų tyrimų tarnyba nuo 2018 m. atlieka tęstinius nepotizmo rizikos tyrimus savivaldos srityje. Jais siekiama sprendimų priėmėjams sistemingai teikti informaciją, kuri būtų naudojama nustatytų rizikų valdymui. Minėtos informacijos viešinimu siekiama prisidėti prie pilietinės visuomenės įgalinimo didinant jos žinojimą apie antikorupcinę aplinką, o kartu ir stiprinant potencialą dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Tęsiant sisteminę korupcijos rizikų analizę valstybinėse ir savivaldybių institucijose, šiuo metu atliekamas nepotizmo rizikų tyrimas 86 valstybės valdomose ir jų dukterinėse įmonėse. Tyrimo metu siekiama nustatyti valstybės valdomų ir jų dukterinių įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo rodiklius, įmonių ir jų dukterinių įmonių darbuotojus siejančius giminystės ryšius.

4. Korupcijos apraiškoms skiriame dėmesio taip pat ir taikydami korupcijos prevencijos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme:

– korupcijos rizikos analizes atliekame ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigose, tačiau ir jų valdomose įmonėse. Pvz., 2014 – 2019 m. atlikta 13 korupcijos rizikos analizių, kurių metu vertinta 43 įmonių veikla ir valdymas, įskaitant priėmimą į pareigas (darbą) šiose įmonėse.

– atlikti šiai sričiai aktualių teisės aktų vertinimai: 2017 m. vasario 20 d. atliktas antikorupcinis vertinimas dėl Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo projekto; 2019 m. balandžio 17 d. atlikome Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631, antikorupcinį vertinimą.

5. Atsižvelgdami į Jūsų rašte keliamus klausimus, taip pat atlikome įstatymų projektų Nr. XIIIP-4239 – XIIIP-4241 antikorupcinį vertinimą.

Dėkojame už pateiktus duomenis ir nuomonę apie galimas korupcijos rizikas ir esame pasiruošę ir ateityje bendradarbiauti siekiant suvaldyti galimas nepotizmo, protekcionizmo ir kronizmo rizikas veikdami pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus.

L. e. direktoriaus pareigas Jovitas Raškevičius

Rūta Kaziliūnaitė, tel. 8 706 63 383, el. p. ruta.kaziliunaite@stt.lt