R.Šimašius : „Pritraukus Landsbergių projektus finansuojantį „Baltcup”, nacionalinio stadiono kaina išaugo nuo 93,2 mln. iki 155,9 mln. eurų
Austja-ir-Gabrielius-Landsbergiai
Oficialu: Sutartis dėl Daugiafunkcinio sporto komplekso Vilniuje bus pasirašyta po 2 savaičių
Daugiafunkcio sporto komplekso su nacionaliniu stadionu statybų ant Šeškinės kalvos konkurso laimėtoju oficialiai pripažintas koncesininkas „Axis Industries“. Toks sostinės savivaldybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų Komisijos sprendimas reiškia, jog po 15 dienų bus galima oficialiai pasirašyti koncesijos sutartį.
Po sutarties pasirašymo, šalys turės pasirengti sutarties vykdymui – gauti reikiamus institucijų leidimus, sudaryti projekto vykdymui būtinas sutartis.Taip pat prasidės Daugiafunkcio komplekso projektavimo, senųjų stadiono griaučių griovimo ir naujų objektų statybos darbai.
„Sutarties pasirašymas įjungs laiko skaitliuką koncesininkui – nuo tada jo interesas bus kuo greičiau pastatyti objektą ir atgauti investicijas. Taip pabaigsime didžiulio, sudėtingo ir ilgo proceso pirmą etapą, ir tam skirtus savivaldybės resursus galėsime perkelti kitų miestui reikšmingų projektų įgyvendinimui“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Daugiafunkcį sporto kompleksą be stadiono sudarys dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat bus statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. Eur. Tačiau praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus, tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. Eur. Tačiau savivaldybė sutartyje pasiliko galimybę visus mokėjimus atlikti anksčiau ir tokiu būdu likti prie pradinės komplekso sukūrimo kainos. Stadionas Vilniuje turės 15 tūkst. vietų žiūrovams, hibridinę dangą ir kainuos 39,2 mln. Eur.
Praėjo lygiai metai, kai garsiausio Lietuvos anūko Gabrieliaus Landsbergio žmonelė Austėja nusispjovė į Seimo laikinos komisijos ištirti įtaką politikams pirmininkės Agnės Širinskienės raginimą ateiti pasiaiškinti, ką slepia sandėris, kai Austėja savo turėtą 1,5 mln. eurų vertės sklypą Vilniaus rajone pardavė už vieną simbolinį eurą privačiam rizikos kapitalo fondui „Baltcap“.
Kodėl tokia protinga verslininkė, kaip Austėja, savo milijoninį turtą dovanoja už dyką?
Aiškėja, kad šis apsimestinis sandoris turi paaiškinimą – mat tas pats „BaltCap“ dar 2016 m. pardavė „Lietuvos Energijai“ savo turėtą vėjo jėgainę Jurbarko rajone už 28 mln. eurų.
Nors neva 100 proc. „Lietuvos Energijos“ akcijų valdo valstybė, tačiau samdomi šios įmonės klerkai priima sunkiai suvokiamus sprendimus – kodėl energijos gamintoja, užuot pati pasistačiusi vėjo jėgaines, jas perka iš UAB „Baltcap“ už astronominę sumą, žino tik šį sandorį pasirašęs ‚Lietuvos Energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas.
„Lietuvos Energija“ už 28 mln. eurų pirko 8 vėjo jėgaines (24 MW galios), stovinčias Jurbarko rajone, ir dar šešias, esančias Estijoje. Visų šių „malūnėlių“ savininkas – tas pats „BaltCap“, kuris iš šio sandėrio susižėrė nemenką pelną.
