„Purvinos atominės bombos” sukūrimas Ukrainoje, arba kodėl rusai bando užimti Černobylio AE?

„Purvinos bombos” sukūrimas Ukrainoje: prognozės ir realybė

https://www.vesti.ru/article/2681541

Savo kalboje dėl operacijos Ukrainoje pradžios Vladimiras Putinas kaip vieną iš tokio sprendimo priežasčių nurodė Ukrainos valdžios institucijų teiginius, kad jos turi branduolinių ginklų. Kiek ši grėsmė reali? Ir kokia didelė tikimybė, kad Kijevas gali turėti branduolinį arsenalą?

Ukraina gali sukurti branduolinį ginklą. Ekspertai teigia, kad yra įvairių būdų. Pati primityviausia, tačiau ne mažiau pavojinga nei klasikinis branduolinis užtaisas, yra vadinamoji nešvari bomba. Tam net nereikia jokių specialių žinių. Iš tikrųjų tai bet koks sviedinys, raketa, sprogstamasis įtaisas, pripildytas panaudoto branduolinio kuro, kurio šalis turi pakankamai.

Ukrainoje yra penkios atominės elektrinės: Zaporožės, Pietų Ukrainos, Rivnės, Chmelnickio ir, žinoma, Černobylio. Iš viso – daugiau nei tuzinas maitinimo blokų.

„Tai tūkstančiai tonų! Kalbame apie gana didelius panaudoto kuro kiekius. Pirmiausia Černobylio zonoje yra saugykla; joje gali būti įvairaus laipsnio plutonio. Be to, tokį kurą turi ir veikiančios atominės elektrinės”, – sakė atominės energetikos portalo AtomInfo.ru vyriausiasis redaktorius Aleksandras Uvarovas.

Pagrindinė problema yra Černobylio zonoje. Ten sukauptos branduolinės atliekos, nors ir saugomos TATENA. Černobylyje yra panaudoto RBMK reaktoriaus kuro, jis nebuvo išvežtas ir yra amerikiečių pastatytoje saugykloje. Ekspertų vertinimais, gali būti nuo 5 iki 8 tonų plutonio-239, praturtinto 77 %. Kai kuriais skaičiavimais, iš jos galima gauti 160 kg ginklams tinkamo plutonio. Kitose Ukrainos atominėse elektrinėse su VVER tipo reaktoriais šis skaičius gali būti dar didesnis.

„Jei kalbame apie plutonio pagrindu sukurtą branduolinį ginklą, ne apie klasikinį branduolinį ginklą, kurio galiojimo laikas ilgas, bet apie branduolinį užtaisą, kurį galima panaudoti per metus ar kelerius, tai nėra sudėtinga”, – pabrėžė branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas, Pasaulinės kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyvos ekspertas Maksimas Šingarinas.

Juo labiau kad Ukrainoje yra pakankamai branduolinės energetikos specialistų – tai sovietinio mokslo palikimas. Sukurti urano branduolinę bombą – tokią, kokią JAV numetė ant Hirosimos – yra sunkiau.

„Iki šiol Ukraina nesteigė urano sodrinimo įrenginių. Jei kalbame apie klasikinę branduolinę bombą, pagamintą iš prisodrinto urano, Ukraina nominaliai gali pasigaminti tokį įrenginį, tačiau tam reikėtų pastatyti didelį technologinį urano sodrinimo centrą”, – aiškino A. Šingarikinas.

Analitikai teigia, kad tai ne savaitės, ne mėnesio ir net ne metų darbas. Technologija, kaip suspausti vadinamąjį „plutonio balioną” taip, kad jis pasiektų kritinę būseną ir sprogtų, taip pat nėra labai sudėtinga ir ilgalaikė.

„Bet kuriame reaktoriuje, kuriame naudojamas uranas, neišvengiamai susidarys plutonis – dėl urano-238. Bet kuriame urano reaktoriaus panaudotame kure, atominės elektrinės mokslinių tyrimų reaktoriuje (toks yra Charkove, Kijeve), žinoma, yra daugiau plutonio atsargų. Norint pradėti plutonio gavybą, reikia pažeisti keletą tarptautinių teisinių susitarimų”, – sakė inžinierius fizikas, Rusijos socialinės ekologinės sąjungos radioaktyviųjų atliekų saugos programos ekspertas Andrejus Ožarovskis. Tarp jų – 1994 m. Ukrainos, Rusijos, JAV ir Jungtinės Karalystės pasirašytas Budapešto memorandumas. Memorandumas dėl Ukrainos branduolinių ginklų atsisakymo. Mainais už tai Kijevas gavo saugumo garantijas.

Būtent iš šio memorandumo Zelenskis neseniai pagrasino pasitraukti. Tačiau yra ir kitų dokumentų.

„1994 m. lapkričio 6 d. Ukraina prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Kaip šalis, neturinti branduolinio ginklo. Dabar tai jau kas kita. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis yra daug aukštesnio lygio dokumentas”, – sakė branduolinės pramonės veteranas Aleksandras Koldobskis.

Zelenskis nė žodžiu neužsiminė apie branduolinių ginklų neplatinimo sutartį. Vašingtono ir Londono tikrai nereikia girti už pasitraukimą iš jos. Todėl neseniai paskelbtas pareiškimas dėl Budapešto memorandumo primena politinį šantažą.

Tačiau nacionalistinių grupuočių, kurios gali gauti prieigą prie branduolinių atliekų, taigi ir prie „nešvarios bombos”, grėsmė, pasak ekspertų, yra gana reali.