Vilniaus miesto apylinkės teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjui

Pareiškėjas Aurimas Drižius,

Skundas dėl generalinės prokuratūros atsisakymo tirti sunkius nusikaltimus

Generalinės prokuratūros prokurororas Ivanauskas skundžiamu rašteliu (2025-03- Nr. 17.2.-) be numerio ir be parašo (kopija pridedama) atsisakė vykdyti savo pareigas tirti nusikaltimus (BPK 2 str.)

Prokuroras Ivanauskas nurodė, kad teismų klastotės tėra manęs netenkinantys sprendimai

Prokuroras Ivanauskas nurodė, kad aš nepateikiau jokių „konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl mano skundas nenagrinėtinas”. Prokuroras nurodė, kad jeigu man nepatinka teisėjų sprendimai, tai nereiškia, kad reikia juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Prokuroras G.Ivanauskas yra etatinis prokuratūros darbuotojas, kurio pagrindinė funkcija – išmesti ir neutralizuoti bet kokius pareiškimus apie masinę korupciją teismų sistemoje. Visi mano pareiškimas dėl teismų klastočių patenka pas prokurorą Ivanauską, ir visus juos prokuroras išmeta į šiukšlių dėžę net neištyręs, neparašęs nutarimo taip, kaip tai numato BPK 168 str.

Prokuorras Ivanauskas nurodo, kad jis atsisako išnagrinėti mano skundą BPK nustatyta tvarka, „vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020-04-17 įsakymu Nr. 1-103 (2022-10- 27 įsakymo Nr. 1-313 redakcija), 56.1 papunkčio nuostatomis, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Paskesnis kartotinis Jūsų prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu arba dėl šio atsakymo bus paliktas nenagrinėtas”.

Primenu teismui ir prokurorui, kad BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad :

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Primenu ir BPK 168 str. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

Tačiau prokuroras Ivanauskas spjauna ant įstatymo, kaip yra įpratęs, ir skundą išnagriėja pagal kažkokias prokuratūros patvirtintas „nuostatas”.

Deja, bet net šios „nuostatos” neatleidžia prokuroro nuo pareigos tirti nusikaltimus, nes bet kokie prokuratūros vidiniai dokumentai negali prieštarauti įstatymui ar aiškinti jį priešingai, nei išdėstyta įstatyme.

Primenu, kad pagla BPK 168 str. prokuroras Ivanauskas galėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vieninteliu atveju – jeigu mano skunde nurodyti faktai būtų akivaizdžiai neteisingi. Visais kitais atvejai prokuroras turėjo pradėti tyrimą arba priimti nutarimą BPK nustatyta tvarka.

Prokuroras Ivanauskas nurodo, kad teisėjų pareiga yra klastoti savo nutartis. Su tokia prokuroro nuomone negaliu sutikti, nes teisėjų padarytos klastotės priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, dar kitaip vadinamų nusikaltimų teisingumui.

Skunde nurodžiau tokias aplinkybes :

1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutartį dėl mano skundo Nr. IBPS-V-196204-25 ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-7-01-00089-24, kurią suklastojo, įrašiusi tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pakeitusi jo tūrinį.

1. Teisėja R.Paužaitė siekė padėti išvengti atsakomybės kitiems Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms, kurios taip pat suklastojo savo nutartis. Todėl tai yra ne tik piktnaudžiavimas, tačiau ir veikimas organizuotoje grupėje,
2. Kreipiausi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme – tai yra šio teismo darbuotojai tyčia nesiunčia pareiškėjams teismo nutarčių, kad šie negalėtų jų apskųsti, nors teismų sistemoje pažymi, kad nutartys išsiųstos. Tokiu būdu teismo darbuotojai tyčia, arba kažkieno nurodymu klastoja dokumentus.
3. Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 10 d. nutartyje ( Skundas Nr. IBPS-V-2322403-24 Medžiagos Nr. M-2-01-00026-24 – kopija prikabinta ) nurodęs, kad : ” 14. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga bei Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, jog 2024-07-24 A.Drižiui, jo elektroninio pašto adresu llredakciia@gmail.com išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-24 nutartis, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog šis lydraštis, kartu su skundžiama nutartimi, A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktais duomenimis, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis jam buvo įteikta 2024-08-27, tik po jo paties paklausimo apie skundo išnagrinėjimą, po ko jis tą pačią dieną pateikė skundą aukštesniajam teismui, kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas rezoliucija priėmė”.
4. Nurodžiau, kad tai tyčinė sąmoninga teismo darbuotojų nusikalstama veikla, siekiant, kad į teismą kreipiantys žmonės negalėtų apskųsti jų nutarčių. Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Štuopienė savo nutartį (2025-01-17 Nr. IBPS-V-166192-25) taip pat suklastojo, nurodžiusi, kad „Duomenų, patvirtinančių, jog dokumentai buvo išsiųsti nebuvimas, nereiškia, kad dokumentai nebuvo išsiųsti. Dokumentai gali būti išsiųsti, tik neišsaugoti ar sistemoje neatsispindi duomenys apie jų išsiuntimą”.
   Tačiau VRM ministro įsakyme „Dėl Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo” 17 punktas Lietuvos teismai nurodo:
   17.1. tvarko IBPS IT teisėjo veiksmų posistemės duomenis, užtikrina elektroninių baudžiamojo proceso dokumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais ir veiksmais, teisingumą;
   Todėl teisėjos Štuopiėnės nuomonė, kad dokumentai per IBPS sistemą gali būti išsiųsti, tačiau gali nelikti duomenų apie jų išsiuntimą, neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti – minėtas teisės aktas nurodo, kad Lietuvos teismų pareiga užtikrinti teisėjų sprendimų ir veiksmų teisingumą. Įrašiusi neatitinknčius tikrovės duomenis į savo nutartį, teisėja Štuopienė suklastojo dokumentą, o taip pat siekė padėti išvengti atsakomybės už nusikaltimą. Iš esmės teisėja Štuopienė pripažino, kad teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, tačiau nurodė, kad tai teisėta, nors tokia nuomonė priešataruja minėtam VRM ministro įsakymui.
6. Tokia teisėjos Štuopienės išvada prieštarauja faktiniams bylos duomenims – jau minėtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kurioje nurodya, kad nors lydraštis apie nutarties siuntimą buvo įtrauktas į OBPS sistemą, tačiau joje nėra duomenų apie tai, kad jis buvo išsiųstas kartu su teismo nutartimi.
   Tai patvirtina faktą, kad 2024 m. liepos 24 d. šios nutarties nebuvau gavęs, ją gavau tik po mėnesio pradėjęs ieškoti. Todėl manau, kad teisėja Štuopienė galimai slepia jos kolegės teisėjos Mikužytės galimą nusikalstamą veiklą – aš manau, kad teisėja Mikužytė liepė savo sekretorei įtraukti dokumentus į IBPS sistemą, tačiau jų man nesiųsti, todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti teisėjos Mikužytės sekretorę ir pačią teisėją apie minėtas aplinkybes. Nurodžiau, kad teisėja Štuopienė galimai slepia šią nusikalstamą veiklą Vilniaus apylinkės teisme – tai korupcija ir galimas nusikaltimas , pagal BK 237 str.
   Teisėja Štuopienė padarė išvadą, kuri prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
7. Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Paužaitė nutartimi nurodė, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisingas.
   Visus mano išvardintus faktus – tai yra suklastotą ir į IBPS sistemą įkeltą lydraštį, kuriame nurodoma, jog 2024-07-24 A.Drižiui, jo elektroninio pašto adresu llredakciia@gmail.com išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-24 nutartis, nors tokia nutartis nebuvo išsiųsta, teisėja Paužaitė pavadino mano „prielaidomis” ir „nepatikimais duomenimis”.
   Taip teisėja Paužaitė suklastojo savo nutartį, įrašiusi į jas tikrovės neatitinkančias ir savo išgalvotas žinias.
   Ji žinojo, kad nutartis man nebuvo išsiųsta, tačiau nurodė, kad ji išsiųsta tinkamai. Tai dokumento suklastojimas pagal BK 300 str.
   Teisėja Paužaitė tyčia manipuliuoja žodžiu „prielaida”, nors ir žino, kad terminai „prielaida” arba „nuomonė” ir terminas „faktas” yra aiškiai apibrėžti įstatymų.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 21 punktas aiškiai apibrėžia, kas yra nuomonė, o kas faktas :

31. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
    Tačiau faktas – tai informacija, kurios teisingumą arba klaidingumą galima objektyviai patikrinti. Todėl jeigu nurodote faktus, kuriuos kitas asmuo ginčija kaip neatitinkančius tikrovės, turėsite įrodyti jų teisingumą.
32. Taigi, faktą, kad 2024-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, tačiau IBPS sistemoje melagingai pažymėta, kad ji išsiųsta, teisėja Paužaitė įvertina kaip „prielaidą”.
    Taip sąmoningai ir tyčia suklastoja dokumentą – savo nutartį, faktą įvertinusi kaip prielaidą.
    Faktą, kad teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, labai lengva patikrinti IBPS sistemoje. Todėl tai nėra „prielaida”, o „faktas”.
    Teismų praktikoje faktas ir prielaida skiriasi šiais esminiais aspektais:
    Faktas – Yra objektyviai patikrinama ir įrodoma aplinkybė – Turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla – Gali būti pagrindas teismo sprendimui priimti – Turi būti pagrįstas įrodymais
    Teismai privalo remtis faktais priimdami sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimie2A-489-1042/2024 (2024-10-23, Šiaulių apygardos teismas, civilinė byla).
    Prielaida – Yra subjektyvi nuomonė ar spėjimas – Negali būti tiesiogiai patikrinta ar įrodyta – Negali būti vienintelis pagrindas teismo sprendimui priimti – Turi būti pagrįsta bent keliais faktais
    Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien prielaidomis. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymaie2A-1644-794/2024 (2024-09-03, Vilniaus apygardos teismas, civilinė byla).
    Teismų praktikos reikalavimai Teismai, vertindami įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, privalo:
33. Remtis įrodymų pakankamumo taisykle 2. Daryti išvadas pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu 3. Įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą 4. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glaustai išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes 5. Nurodyti, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami 6. Pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą
    Šie reikalavimai yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikojee2A-36-1042/2025 (2025-02-03, Šiaulių apygardos teismas, civilinė byla). Taigi, teismai privalo remtis faktais, o ne prielaidomis priimdami sprendimus. Tačiau tam tikrais atvejais prielaidos gali būti naudojamos kaip pagalbinė priemonė faktams interpretuoti, jei jos yra pagrįstos ir logiškai išplaukia iš nustatytų faktų. Svarbu, kad teismo sprendimas būtų tinkamai motyvuotas, pagrįstas įrodymais ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
    Faktą, kad jau minėtą apylinkės teismo nutartuis man nebuvo išsiųsta, tačiau teismų sistemoje pažymėta, kad išsiųsta, teisėja Paužaitė pavadina „prielaida”, nors tai yra faktas, ir taip suklastoja savo nutartį.
34. Melagingas ir kitas teisėjos Paužaitės teiginys : „Nors Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojai tyčia klastoja dokumentus, tai yra nesiunčia pareiškėjams teismo nutarčių, kad šie negalėtųjų laiku apskųsti, kai teismų sistemoje pažymi, kad nutartys išsiųstos, tačiau šie Pareiškėjo teiginiai prieštarauja objektyviems medžiagoje esantiems duomenims. Kaip matyti iš patikslinimo metu nustatytų aplinkybių, tai yra IBPS duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 liepos 24 d. nutartis, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2024 m. birželio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo medžiagoje Nr. M-2-01-00026-24, A. Drižiui buvo išsiųsta 2024 m. liepos 24 d. 16.00 vai., elektroniniu paštu, adresu llredakcija@gmail.com. Svarbu yra tai, kad patikrinus nutartį siuntusios teismo posėdžių sekretorės elektroninį paštą, lydraštyje nurodyti duomenys dėl minėtos nutarties išsiuntimo pasitvirtino, minėta nutartis buvo išsiųsta lydraštyje nurodyta data ir laiku, ei. pašto adresu llredakcija@gmail.com, taip pat teismo posėdžių sekretorės ei. pašte gautas automatinis patvirtinimas apie sėkmingą minėto elektroninio laiško pristatymą adresatui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. raštas – atsakydamas į užklausimą). Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyviųjų požymių”.
35. Visa ši teisėjos Paužaitės pastraipa yra melaginga – Vilniaus apygardos teismas jau pripažino, kad liepos 24 d. nutartis man nebuvo išsiųsta, melagingai nurodant, kad ji išsiųsta. Tai pripažino ir teisėja Štuopienė, nurodžiusi, kad neišliko įrodymų, kad nutartis buvo išsiųsta.
36. Teisėja Paužaitė, suklastojusi savo nutartį – vienur nurodė, kad 2024-07-24 nutartis mano išsiųsta tinkamai, tačiau kitoje pastraipoje jau nurodo, kad „Pareiškėjui prašant Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujino praleistą minėtos nutarties apskundimo terminą, Vilniaus apygardos teismas jo skundą išnagrinėjo, todėl akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties pavėluotas gavimas Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė”. Teisėja Paužaitė prieštarauja pati sau, vienu nurodydama, kad nutartis išsiųsta laiku, kitur – kad pavėluotai. Tai sąmoningas dokumentų suklastojimas, ir aš negaliu patikėti, kad apygardos teismo teisėjai taip paprastai daro neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.
    Visi šie teisėjos veiksmai kaip tik ir įrodo jos tyčią, piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymio, tai yra pavojingos veikos sukėlusios didelę žalą.
    Teismas nurodo, kad dokumentų ir nutarčių klastojimas pačiame teisme nesukelia didelės žalos.
    Tai kas tada sukelia, jeigu teisėjų klastotės žalos nesukelia?
37. Melagingas ir kitas teisėjos Paužaitės teiginys, kad „Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, jog šiuo atveju buvo padaryti nusikalstami veiksmai, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, jo skunde nepateikta ir skundo patikslinimo metu nebuvo gauta objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams ar kitiems teismo darbuotojams vykdant priskirtas funkcijas buvo padalyti kokie nors pavojingi veiksmai, kurie galėtų būti vertinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, aspektu.
    Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta objektyvių faktinių duomenų apie aptariamų konkrečių asmenų padarytą kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 23 7 straipsnyje”.
    Priešingai – dokumentų suklastojimas, ir beatodairiškas šių nusikaltimų slėpimas teisme yra sunkūs nuskaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui.
38. BK str. 235 str. straipsnio ,,Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas”; 1 dalyje; BK 300 straipsnio ,,Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. BK 228 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimas.
    Piktnaudžiavimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, 2K-68-788/2021, 2K-186-689/2020, 2K-189-1073/2019, 2K-22-628/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-7-64-139/2016, 2K- 249-895/2015, 2K-297/2014). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-161-693/2019, 2K-319-693/2016, 2K-7-64-139/2016). Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.) gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – neatliekant tarnybos pareigų arba netinkamai jas atliekant. Tarnybos pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai, neatlikimas ir nepasinaudojimas savo įgaliojimais, kuriuos suteikia teisės aktai, kai tai būtina tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas – tai
    valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai veiksmingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 628/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-38-788/2019, 2K-134-489/2017, 2K-42-942/2016, 2K-P- 1/2014).
    Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018). Pagal teismų praktiką tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas
    (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fiziniais veiksmais pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama įrašant į tikrą dokumentą melagingus įrašus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 132/2008, 2K-607/2007). Žinomai suklastoto dokumento realizavimu laikomas atlygintinis ar neatlygintinis netikro arba suklastoto dokumento perdavimas naudotis juo kitiems asmenims. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo
    sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu realizavus netikrą ar suklastotą dokumentą – nuo to momento, kai toks dokumentas patenka trečiojo asmens žinion. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–12-654/2023) .

Todėl teisėja Paužaitė, žinodama, kad teismo nutartis man nebuvo išsisųta, tačiau IBPS sistemoje pažymėta kaip išsisųta, nurodė, kad tai tėra „prielaida”. Nors šį faktą labai lengva patikrinti.

Remiantis išdėstytu, prašau pripažinti skundžiamą prokuroro Ivanausko raštelį neteisėtu, įpareigoti prokuratūrą vykdyti savo pareigas ir priimti nutarima BPK nustatyta tvarka, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų pagal BK 300 str., 235 str., 237 str.
Priedas – prokuroro Ivanausko raštelis

Aurimas Drižius