Prokuroras Darius Čaplikas ištyrė savo nusikaltimus ir jų nenustatė
0caplikas
Prokuroras Darius Čaplikas ištyrė savo nusikaltimus ir jų nenustatė
Aurimas Drižius
Šiandien gavau taip vadinamosios generalinės prokuratūros taip vadinamo prokuroro Dariaus Čapliko (nuotr. viršuje greta savo užsakovo Alvydo Sadecko ir jo samdyto advokatūros pažibos Mindaugi Kukaičio) raštelį dėl sunkių aukščiausiojo teismo teisėjo A. Pažarskio nusikaltimų.
Šiuo rašteliu man prokuroras Čaplikas nurodo, kad LAT teisėjas Pažarskis kol kas dar nėra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje tas pats Pažarskis mane nuteisė už žurnalistiką, nėra.
Beje, tai tas pats A.Čaplikas, kuris pats man klastojo bylą dėl žurnalistikos, ją kriminalizavo, perdavė į teismą, ir ten prokuroro Čapliko ir mafijai tarnaujančio teisėjo Pažarskio dėka buvau nuteistas.
Dabar tas pats prokuroras Čaplikas pats išsitiria savo veiklą, ten jokio nusikaltimo nenustato, ir man vėl surašo raštelį, kad jokio nusikaltimo nėra.
Kaip žinia, jau gal 15-tą kartą kreipiausi į tą banditų lizdą, taip vadinamą generalinę prokuratūrą dėl neteisėto spaudos persekiojimo, Konstitucijos sulaužymo ir netinkamų teisės aktų taikymo, nusikalstamų teisėjų A.Pažarskio, D.Pranytės-Zaleskienės, L.Gurevičienės, V.Pakalnytės veiksmų, prokuroro D.Čapliko veiksmų.
Nurodžiau, kad teisėjas Artūras Pažarskis (nuotr. viršuje) dar 2010 m. mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, pavertęs ją nusikalstama veikla:
Nors Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas labai aiškiai nurodė : „cenzūra uždrausta“, Vilniaus apylinkės teismas ją pritaikė ir uždraudė man rašyti straipsnius apie Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. Vėliau, kadangi pateikiau dokumentus apie šiuos įvykius, ir toliau tęsiau žurnalistinį tyrimą, buvau bent šešis kartus nuteistas už teisėtą veiklą – žurnalistiką.
Pirmas mane nuteisė toks Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, kuris iš karto po to buvo katapultuotas į aukščiausiąjį teismą, ir ten iki šiol tūno, spręsdamas žmonių likimus.
Kreipiausi dėl teisėjo Pažarskio ir būrio jam talkinusių bendrininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Mat BPK 444 str. aiškiai sako, kad baudžiamoji byla atnaujinama, kai įrodomas teisėjų piktnaudžiavimas šioje byloje. Mat Lietuvos TSR baudžiamajame kodekse buvo net toks sprecialus straipsnis – „teisėjas, nuteisęs nekaltą žmogu, atsako baudžiamąja tvarka“.
Vėliau mūsų gudručiai pasirūpino, kad minėtas Bk straipsnis apie teisėjų atsakomybę dingtų iš kodekso, tačiau pamiršo kitą kodekso straipsnį – byla atnaujinama, kai įrodoma, kad teisėjas piktnaudžiavo. Tiesa, dėl teisėjų piktnaudžiavimo per 30 metų nebuvo nuteistas nė vienas išgama.
Spalio 4 d. gavau taip vadinamo GP prokuroro Dariaus Čapliko raštelį nr. 17.2-2694. Jame prokuroras nepasisakė nė dėl vieno mano rugsėjo 16 d. išsiųsto skundo GP motyvo. Šiame skunde buvo išsamiai aprašyta teisėjų ir prokurorų nusikalstama veikla. Beje, prokuroras Čaplikas buvo vienas iš tų, kurie klastojo man baudžiamąsias bylas už teisėtą veiklą, ir pažadu, kad už tokią veiklą prokuroras Čaplikas, kol aš būsiu gyvas, neišvengs atsakomybės.
Itin juokingas prokuroro D. Čapliko motyvas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl teisėjų nusikaltimų – neva Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. nurodė, kad „nusikalstamas teisėjų piktnaudžiavimas turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, tačiau tokio nėra.
Tokio nuosprendžio nėra tik todėl, kad prokuratūra jau dešimt metų dengia sunkią nusikalstamą teisėjų veiklą, ir todėl nepradeda ikiteisminio tyrimo – kaip tas nuosprendis gali atsirasti, jeigu prokuratūra vengia savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus? Tai yra prokuroras Čaplikas atsisako ištirti savo nusikaltimus ir pats nusprendžia, kad jokių nusikaltimų jis nėra padaręs.
Gal jau užtenka juokinti pasaulį?
Puikiai žinau, kad taip vadinama gen. prokurorė Grunskienė yra šios organizuotos nusikalstamos gaujos narė, nes jau savo nutartyse man ne kartą aiškino, kad teisėjai Lietuvoje yra neliečiamieji ir gali daryti bet kokius nusikaltimus.
Todėl iš poniutės nieko nesitikiu, tai tik formalumas – prašau man atsakyti ir paneigti visus 24 punktus, kurie yra išdėstyti mano rugsėjo 16 d skunde. BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai nurodo, kad „ Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės“.
Šiuo atveju šios aplinkybės yra labai aiškios ir išdėstytos rugsėjo 16 d. skunde – mano už teisėtą veiklą nuteisė organizuota teisėjų ir prokurorų gauja pagal melagingą Sadecko skundą. Teisėjai legalizavo cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. BPK 444 str. aiškiai sako, kad byla atnaujinama, kai įrodomas teisėjų piktnaudžiavimas. Yra mano skundas.
Vyriausias administracinis teismas savo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-518-261/2021, kurioje aį analogiškoje byloje prašiau atnaujinti kitą bylą dėl cenzūros, aiškiai nurodo, kad „iš skunde ir patikslintuose skunduose teismui išdėstytų argumentų bei pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atnaujintas procesas baudžiamosiose bylose“, todėl panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo aš prašiau teismą įpareigoti prokuratūra nedengti sunkių nusikaltimų..
Prašau vykdyti įstatymus ir savo pareigas. Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro Dariaus Čapliko piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Facebook komentarai
