Vilniaus prokurorai net neslepia vartojantys heroiną
Zukaite
Aurimas Drižius
Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ilonos Žukaitės administracinė bylą dėl pasipriešinimo policijai.„S…kos“, šl…dros, gaidžiai, p…darai“, – protokole užfiksuoti I. Žukaitės keiksmai išsakyti policininkams. Policininkę prokurorė išvadino šliumparka – laisvo elgesio mergina. I. Žukaitė teisme sakė negalinti patikėti, kad galėjo pasakyti tuos žodžius. Todėl teismas į kitą posėdį spalio 4 dieną kvies policininkus, kuriuos išplūdo prokurorė.
Pareigūnė (nuotr.) kaltinama pasipriešinusi policijai, pažeidusi viešąją tvarką ir įžeidusi policininkų garbę bei orumą. Policijai pasipriešinusiai prokurorei nustatytas 3,45 promilės girtumas. Tokį girtumą medikai prilygina pavojingu sveikatai. Prokurorę iš pradžių sulaikė stoties apsaugininkai ir paskui perdavė policijai. Komisariate duris spardžiusią prokurorę policininkai buvo surakinę antrankiais. Pasak protokolo, prokurorė iš pradžių teigė vartojusi heroiną, ji įtarimą sukėlė dėl pakitusių akių vyzdžių. Teismo posėdyje paskelbtuose protokoluose apie narkotikų vartojimą nerašoma. „Juokus krečiate“, – po posėdžio žurnalistams sakė I. Žukaitė, paklausta, dėl heroino paminėjimo įvykio metu. Prokurorė teisme neginčija, kad gėrė alkoholį, tikina turėjusi didelių išgyvenimų dėl insultą patyrusio tėčio. Ji darbe paėmė tris dienas atostogų ir visą naktį vartojo alkoholį. Prokurorė norėjo, kad jos byla būtų nagrinėjama uždarame posėdyje, tačiau teismas nusprendė, kad tam nėra pagrindo.
Apie Iloną Žukaitę papasakojo teisininkė Daiva Guobienė – ji dar 2004 m. buvo nuteistas pagal tuo metu prokuratūroje vertėją dirbusios I.Žukaitės parodymus.
D.Guobienė stebisi, kodėl policija prokurorės iš karto nevežė į Priklausomybės ligų centrą patikrinti, ar ji nėra apsvaigusi nuo narkotikų. Tačiau tai, kad prokurorai vaikšto ir dirba apsvaigę nuo narkotikų, buvusiai prokurorei Daivai Guobienei nėra netikėtumas .
„Mano klientės sūnus, kuris buvo sulaikytas dėl narkotikų vartojimų, jis man labai daug pasakojo, kur ir kaip jis įsigyja narkotikų, – pasakojo jis, – jis pažįsta „barygą“ (prekeivį narkotikais), kuris įsikūręs Rinktinės gatvėje šalia prokuratūros. Jis pasakojo, kad atėjus pas „barygą“, tas net mojuodavo prokurorų ir policininkų pažymėjimais – žmonės užstato savo pažymėjimus tam, kad gautų dozę“.
Reabilitacijos nuo narkotikų centre neseniai buvo galima sutikti vieną garsų prokurorą iš Panevėžio, kuris tyrė Andriaus Ūso bylą.
Kita vertus, tai, kaip prokuratūra jau dešimtą kartą traukia I.Žukaitę iš bėdos, ir kokiais būdais ji padarė karjerą, tik rodo, kaip dirba ši mafija, kuri vadina save „teisėsauga“.
D.Guobienė atsakė į LL klausimus:
– Kodėl prokuratūra niekaip negali atleisti prokurorės Ilonos Žukaitė, kuri išėjusi iš kazino, šlapinosi stotyje, iškeikė ir mušėsi su policininkais. Ji pasiteisino, kad neva mirė jos tėvas ir kiti šeimos nariai, todėl ji ir prisigėrė?
– Na taip, tačiau tokių precedentų buvo ir daugiau – analogiškai tą pačią Žukaitė dar 2010 m. išmetė iš kazino girtą, ją vėl sulaikė, ji spjaudė ant policininkų. Tokia pati istorija pasikartoji ir 2011 m. ir 2012 m. , tačiau I.Žukaitei nieko nenutikdavo.
Prokuratūrą visą laiką dengdavo I.Žukaitę, kuri po kiekvieno tokio incidento išeidavo atostogų, nors tos atostogos nebuvo įforminamos. Prokuratūra dengia ir traukia Žukaitę iš bet kokios tokios istorijos. Kodėl taip yra? Labai paprasta priežastis – Ilona Žukaitė dirbo Vilniaus rajono prokuratūros vertėja tuo metu, kai aš dirbau šioje prokuratūroje prokurore. Ir ji buvo pagrindinė liudininkė mano baudžiamojoje byloje, kurioje aš buvau kaltinama dokumentų klastojimu. Ir I.Žukaitė šioje mano byloje atidirbo spec. tarnyboms, šiuo atveju STT ir prokuratūrai. Jai tereikėjo duoti parodymus prieš mane. Pati Žukaitė tuo metu mokėsi Maskvos teisės instituto Minsko filiale. Ir į tą filialą stodami žmonės klastojo dokumentus. Atsidėkodamas už tai, kad Žukaitė liudijo prieš mane ir pateikė dokumentus, spec. tarnybos padarė taip, kad Žukaitei būtų pripažintas Minsko filialo diplomas. Visą tai aš galiu nesunkiai įrodyti. 2004 m., po mano galutinio nuteisimo, I.Žukaitei Minsko instituto diplomą legalizavo Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras. T.y. Lietuva pripažino Maskvos teisės instituto Minsko filialo (privačios mokslo įstaigos) diplomą, kurio nepripažino pati Maskva. Ir po šio diplomo legalizavimo I.Žukaitei buvo suteiktas prokurorės etatas Lietuvos prokuratūros sistemoje. Tai tiesiog neįmanoma, nes šis žmogus niekada nebuvo uostęs lietuviškų kodeksų, o mokėsi pagal baltarusiškus ir rusiškus baudžiamuosius ir procesinius kodeksus. I.Žukaitė net nežinojo, kaip vyksta bylų nagrinėjimas pagal lietuviškus baudžiamojo persekiojimo kodeksus. Tam, kad iš karto nebūtų matoma jos nekompetencija, Žukaitę iš pradžių išsiuntė į Zarasų prokuratūrą, kur ji greitai prisidirbo, Zarasų gyventojai net dabar kartais pakomentuoja po straipsniais apie jos žygius. Po to ji buvo perkelta į Visaginą, ir galiausiai gražinta dirbti į Vilnių, nes ji vis dėlto norėjo dirbti sostinėje. Jie tiesiog tikėjosi turėti sau labai lojalų žmogų šioje sistemoje, tačiau neįvertino to, kad ji, dar dirbdama vertėja, turėjo didžiulę priklausomybę alkoholiui. Tai visais laikais buvo tragedija. Tačiau tas klanas ir tie žmonės, kurie Žukaitę prastūmė į šias pareigas, taip ją ir dengia iki šiol. Ir aš net pasakiau Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkai Sabatauskui, kad mūsų prokuratūroje dirba žmonės, kurių rusiški diplomai niekaip negalėjo būti pripažintais Lietuvoje. Ir tas Studijų kokybės vertinimo centras niekada iki Žukaitės nebuvo pripažinęs Minsko filialo diplomų, ir visada atmetinėdavo prašymus juos pripažinti. Visada ir visur. Išimtis buvo padaryta tik Žukaitei. Ir ta sistema ją visada traukdavo iš tos košės, kurios ji prisivirdavo. Atrodo, dar 2013 m. Žukaitė parašė pareiškimą atleisti iš prokuratūros, neva nesusitvarko su krūviu. Jai buvo priminta, kad ji dar neatidirbo sistemai – generalinis prokuroras D.Valys ją atleido, pažeisdamas procedūrą – reikėjo palaukti tris dienas, o jis ją iš karto atleido. O Žukaitė persigalvojo, ir grįžo, dar prisiteisė krūvą pinigų. E.Pašilis jau elgiasi truputį kitaip – jis bando jos atsikratyti, prisilaikydamas visokių procedūrų, nors matosi, kad sistema ją iki šiol dengia. Tačiau ji kol kas tik nušalinta nuo pareigų, ir dabar bus labai įdomu stebėti, kas bus toliau. Tačiau aš manau, kad tas klanas, kuris ją ištraukinėjo iš visų situacijų, taip ją ir sužlugdė, nes priešingu atveju, jeigu ji neturėtų stogo, tai gal taip ir nebūtų sužlugdžiusi savo gyvenimo.
Tačiau yra dar kitų dalykų, kurie man neduoda ramybės – aš esu senos teisės sistemos atstovė ir mane mokė profesionalūs teisininkai. Pradėjau dirbti teisininkės darbą Nepriklausomybės laikais, tačiau pasisėmiau ir senosios mokyklos įgūdžių. Ir senoje teisininkų mokykloje buvo tokia nerašyta taisyklė – jeigu per kelis metus išmiršta keli vienos šeimos nariai, tą dalyką reikia ištirti iš naujo. Nes taip negali būti, kad per kelis metus mirtų keli vienos šeimos nariai, arba tai labai retas atvejis. Ir tai, kad per kelis metus mirė ir Žukaitės sesuo, ir motina, ir tėvas, man atrodo labai keistai, tuo labiau, kad jos sesuo net už ją jaunesnė. Tačiau kai aš įvertinu visas Žukaitės galimybes, ir kai man pačiai teko pergyventi pasikėsinimą į mano gyvybę, kai dirbtinai sukeliamas insultas, ir man tai atrodo labai keista. Nieko nežinau apie Žukaitės giminę, ir nežinau, kokį turtą jie valdo, ir kodėl mirė jos sesuo ir tėvai. Kas anksčiau mirė – ar jos sesuo, ar motina? Prisiminiau, kad net Vilniaus universitete mus mokė seni dėstytojai, kad tokių atsitiktinumų nebūna, ir juos reikia ištirti. Jie sakydavo – ištirkite, ir būkite ramūs. Ir tas Žukaitės elgesys – nuvažiavo aplankyti tėvo, kuris po insulto, negali likti viena, atvažiavo į Vilnių ir mirtinai prisigėrė – man tai atrodo kaip kaltės jausmas. Ir kai policijos sulaikyta Žukaitė iš karto ėmė kalbėti apie narkotikus. Ar tu žinai, nuo kokių narkotikų traukia vyzdžius? Ji pasakė, kad heroinas, kai policininkai ją pamatė susitraukusiais vyzdžiais, kai ji buvo labai girta. Kai kas sako, kad ji gal pasišaipė. Tačiau su 3 promilėmis ne ta būsena, kad šaipytumeisi. Daužė komisariato duris, policininkės šliunvarkom išvadino, spardėsi.
Vienas narkotikų prekybos punktas dirba šalia prokuratūros Rinktinės gatvėje – aptarnauja prokurorus
– Tai nori pasakyti, kad ji buvo vartojusi narkotikų?
– Negalima tokio dalyko paneigti. Nes iš karto kyla klausimas – nuo ko jos vyzdžiai susitraukę? Ir tai pasakojo policijos pareigūnas. Ir kitas klausimas – kodėl prokurorės nevežė patikrinti, ar ji apsvaigusi nuo narkotikų, jeigu ji net policijai tiesiai šviesiai pasakė, kad vartojo heroiną. Kur tokiais atvejais policija veža? Į gerosios vilties gatvę, Priklausomybės ligų centrą. Kodėl taip nepadaryta su Žukaitę? Po to ji smarkiai susirgo kelioms dienoms. Nuo ko ji sirgo? Aš manau, kad valėsi kraują, ir viskas. Mano klientės sūnus, kuris buvo sulaikytas dėl narkotikų vartojimų, jis man labai daug pasakojo, kur ir kaip jis įsigyja narkotikų. Jis pažįsta „barygą“ (prekeivį narkotikais), kuris įsikūręs Rinktinės gatvėje šalia prokuratūros. Jis pasakojo, kad atėjus pas „barygą“, tas net mojuodavo prokurorų ir policininkų pažymėjimais – žmonės užstato savo pažymėjimus tam, kad gautų dozę. Tai klausiu, gal tiek pažymėjimai pavogti? Tai kad ne, „baryga“ pasakoja, kad prokurorai atbėga, kai jiems greitai reikia dozės, neturi pinigų, tai palieka kaip užstatą savo pažymėjimus. Paklausiau to vaikino, ar nori pasakyti, kad prokuroras tuo metu tiesiog neturėjo pinigų dozei, kad paliko pažymėjimą? Jis atsakė, kad nežino, tačiau „baryga“ pasakojo, kad juos atiduoda prokurorams, kai šie atneša pinigus. Ir tai lengva patikrinti – ar prokurorai kreipėsi dėl savo dingusių pažymėjimų? Neturiu galimybės to patikrinti, tačiau pradedu tikėti, kad tai įmanoma. O po to teko juos matyti reabilitacijos centruose kai dirbau su tuo pačiu klientu – net vieną garsų prokurorą iš Panevėžio, kuris, taro kitko, tyrė Andriaus Ūso bylą, ir kurį atleido už tai, kad jis girtas triukšmavo kavinėje. Ir kiek teko su juo bendrauti, tai paaiškėjo, kad prokuratūroje dirba žmonės su priklausomybe nuo narkotikų, ir jų ten nemaža dalis.
