Prokuratūros ir policijos vadovai sukurpia bylas, kad galėtų reketuoti

Aurimas Drižius

LL jau rašė apie verslininką Liną Gudzinską, kurio firma „Baltoji Vokė“ 2007 m. pasirašė sutartį su AB „Kanapa” dėl prekybos centro Šiauliuose statybos. Kai „Baltoji Vokė” atliko projektavimo ir statybos darbų „Kanapai” už 700 tūkst. litų, „Kanapos” direktorius Vitas Kelmelis (šiuo metu nuteistas kalėti už kyšininkavimą – aut. pastaba), užuot sumoėjęs už darbus, parašė pareiškimą FNTT, kad jo pasamdyti rangovai iš jo pavogė 3 mln. litų, kurie neva buvo pervesti L.Gudzinsko atstovaujamai įmonei. L.Gudzinskas mano, kad taip Kelmelis tiesiog vengė mokėti už suteiktas paslaugas, o FNTT kratų tikslas – paimti iš L.Gudzinsko firmos darbų atlikimo aktų originalus. „Baltoji Vokė“ po kelių metų prisiteisė iš „Kanapos“ 550 tūkst. litų, tačiau per tą laiką „Kanapa“ spėjo bankrutuoti.

Tačiau FNTT laiko negaišo, prikūrė baudžiamųjų bylų, ir užgriuvo L.Gudzinsko firmas, darė kratas, norėdami atimti jau „Kanapos” vadovų pasirašytus darbų atlikimo aktų originalus. Tačiau pastarasis apdairiai tuos originalus buvo paslėpęs, ir FNTT areštavo „Baltosios Vokės“ sąskaitas, uždėdama 4,7 mlrd. Litų inkasinį areštą. Galiausiai L.Gudzinskui buvo pasiūlyta susimokėti kyšius, kad bylos būtų nutrauktos. Verslininkas buvo apstulbęs, kai vienas Kauno nusikalstamo pasaulio „autoritetas” Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro Juozo Bagdonavičiaus (šiuo metų teisiamo už kyšininkavimą – aut. pastaba) akivaizdoje išdėstė prokurorų sąlygas – ikiteisminis tyrimas L.Gudzinsko atžvilgiu bus nutrauktas už 120 tūkst. Litų, o jo konkurentams baudžiamoji byla iškelta už atitinkamai 70 tūkst. Litų.

„Aš pradėjau juoktis ir paklausiau, kodėl kyšiai – ne apvalūs skaičiai, o tam „autoritetui” pasakiau, kad matyt, jis prie 100 tūkst. ir 50 tūkst. Litų kyšių prisideda ir savo 20 tūkst. „už tarpininkavimą”, – juokėsi L.Gudzinskas.

Panašias kainas iškėlė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai. „Turėjau keletą susitikimų su Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorais Gediminu Bukausku ir Vytautu Kukaičiu, kurie per tarpininką – advokatą Kristupą Ašmį – įvardindavo, kad už kiekvieną asmenį, kuriam iškelta baudžiama byla, turiu sumokėti po 100 tūkst. litų, kad ta byla jam būtų nutraukta, – pasakojo verslininkas, – tada aš pradėjau juoktis ir sakau, kad tame kaltinime prirašyta vos ne dešimt asmenų, o komercinis ginčas su „Kanapa” vyksta tik dėl 600 tūkst. litų. Sakau – ką jūs čia svaigstate? Ginčas priėjo vos ne iki muštynių”.

„Baltosios Vokės“ direktorius Viktoras Radiulis kreipėsi į prokuratūrą, kad dėl jo suklastoto parašo dėl laidavimo „Kanapai“ (jo reikėjo, kad gauti banko kreditą – aut. Pastaba) būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto prokuratūra nepripažino Radiulio kaip nukentėjusiojo, ir kadangi nebuvo nukentėjusiojo, kuris galėtų skųstis, bylą nutraukė. Prokurorai dažnai naudoja tokį triuką, kad pašalinti iš bylos dalyvius – nepripažįsta jų nukentėjusiais, ir atima galimybę skųsti prokuratūros sprendimus. „Vilniaus prokurorai dažnai naudoja tokį triuką, kad atidirbti už paimtus kyšius, taip Radiuliui jie neleido susipažinti su bylą, kurioje buvo jo suklastotas parašas, ir taip ją nutraukė“, – sakė L.Gudzinskas.

Apie tolimesnius įvykius pasakoja pats L.Gudzinskas:

2016-01-15 d. publikacijos tęsinys

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Rėksnys spaudžia ranką ekscelencijai

„Ankstesnėse publikacijose aprašytas už kyšininkavimą iš Klaipėdos teisėjų į Šiaulių prokurorus «nuteistas» Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Viktoras Roščenkovas kartu su savo jubiliejinių darbastalių draugeliu – FNTT Šiaulių sk. vadovu K.Škėla ėmėsi terorizuoti kreditorių UAB „Baltoji Vokė“, kurio laidavimo 5 310 700 eurų vertės dokumentus skolininkas AB «Kanapa» direktorius V.Kelmelis suklastojo ir panaudojo Hansabanko Šiaulių skyriuje. Vykdydamas komercinį užsakymą K.Škėla areštavo kreditoriaus sąskaitas, išstatydamas bendrą viso ~4718719992,88 litų dydžio inkaso (žr. publikacijos PDF priedą). Pažymėtina, jog kreditorius net nebuvo PVM mokėtoju, jokių FNTT tiriamų nusikalstamų veikų nei teoriškai nei praktiškai įvykdyti negalėjo ir neįvykdė. Kuo gi motyvuota tokio dydžio inkasu? Akivaizdu, jog tokia inkaso suma buvo tik K.Škėlos žestas siekiant parodyti kreditoriui, jog, jeigu kreditorius komisaro K.Škėlos sponsoriaus prasiskolinusio aferisto skolos neatsisakys – jie su kreditoriumi gali nebaudžiami padaryti ką tik nori. Generalinei prokuratūrai bylą iš Šiaulių perdavus į Vilnių, Vilniaus miesto apylinkės prokurtūra (toliau – bylų – aferų kurpimo cechas) ėmė terorizuoti su skolininko (kuris pats gyrėsi, jog su prokuroru Aidu Dzikaru jį sieja giminystės ryšiai) kreditoriumi tariamai susijusias bendroves iš piršto laužtais motyvais, kurpdami bylas – aferas nusikalstamų veikų nepadariusių asmenų atžvilgiu. Ta tema įdomesnis faktas – bylų – aferų kurpimo cechui pritrūkus įkalčių – į bylų – aferų cecho kurpiamą bylą Nr. 06-1-00021/2006 iš visiškai nesusijusios kitos bylos Nr. 06-1-00071/2006, tik ištaisius apklausų protokoluose bylos numerio skaičių iš “7” į “2” buvo įpinti kažkokie visiškai pašaliniai liudytojai bei jų parodymai. Kaip tai vadinasi? Prokurorų aferizmas? Šiandien pažvelgus į bylų-aferų autorių pavardes susidėlioja daug pasakantis vaizdelis – Julius Rėksnys, Egidijus Motiejūnas, Valdas Uždanavičius – tai personažai iš prokuratūros profsąjungos steigėjų sąrašo. Ta tema kyla klausimas – kokiu principu formavosi prokuratūros profsąjungos steigėjų grupė ir dėl ko jie taip «slidžiai» jautėsi savo tarnybinėse kėdėse, kad jiems siekiant išsilaikyti savo pareigose prireikė steigti profsąjungą? Ar ne dėl bylų-aferų kurpimo ir nusikalstamas veikas padariusių asmenų «komercinės» globos? Juk, iš gen. prokuroro pavaduotojo pareigų pasitraukus BBL personažui Vytautui Barkauskui – šie bylų-aferų cecho veikėjai prarado įtakingiausią savo «stogą» gen. prokuratūroje.

Yra teismo posėdžių garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip siekdami nepagrįstai pratęsti kreditoriui taikomas laikinąsias apsaugos priemones prokurorai E.Motiejūnas ir V.Uždanavičius meluoja teismo posėdžiuose apie neva nustatytas su kreditoriumi neva susijusių bendrovių nusikalstamas veikas – tariamą mokesčių slėpimą. Faktas yra tas, jog Vilniaus apskrities VMI daugiau nei metus vykdžiusi bendrovių patikrinimą, nenustatė prokurorų teismo posėdžiuose kliedėtų kliedesių apie tariamą apgaulingą apskaitą, o šie kriminalinių marazmų talentai tokias neva nusikalstamas veikas «rado» į teismo lubas žiūrėdami. Kaip prokurorų melas ir šmeižtas suderinami su prokurorų etikos kodeksu? Akivaizdu, jog dėl ko ir teko šiems personažams greituoju būdu kurti profsąjungą ir pas prezidentę bėgioti verkšlenti dėl prokuratūros reformų.

Ankstesnėse publikacijose buvo aprašyta kaip dėl bylų-aferų cecho sukurptų aferų buvo kreiptasi į tuometinį policijos departamento vadovo pavaduotoją Kęstutį Lančinską ir apie iš jo gautą «komercinį pasiūlymą» už bylų -aferų cecho sukurptas bylas – aferas susimokėti kyšius. Beje, paskutinis šios būsimos Ukrainos nelaimės šedevras – Vilniaus apskrities VPK viršininko K.Lančinsko sponsoriai užsiprašė, kad K.Lančinskas padėtų išnulinti didesnę nei 100 tūkst. litų skolininko skolą. Pirma anekdoto dalis – K.Lančinsko paragintas skolininkas parašė pareiškimą, jog Kauno apskrityje jo (skolininko) atžvilgiu neva buvo padarytas nusikaltimas, tačiau bylą dėl Kauno apskrityje neva padaryto nusikaltimo pradėjo K.Lančinsko vadovaujamas Vilniaus apskrities VPK, į Kauno apskritį atvyko kratą daryti Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, kuriems, jų manymu už kyšius pradėtose “komercinėse” bylose-aferose teritorinis teismingumas negalioja. Kratos metu K.Lančinsko vadovaujami Vilniaus apskrities VPK pareigūnai iš kreditoriaus pavogė 92200 Lt. Antra anekdoto dalis – dėl Kauno apskrityje vykusios kratos metu įvykdytos 92200 Lt vagystės bylą “tyrė” K.Lančinsko buvusio pavaduotojo D.Malaškevičiaus vadovaujama policijos imutiteto tarnyba … kuri šiuo apsipersidraugavusių vadovų atveju ar bent teoriškai galėjo nubausti apsivogusius Vilniaus apskr. VPK veikėjus – be abejo, kad ne! Juk tai teisėtvarkos bendruomenė, kažkur net rašė, kad valstybininkai  Buvo Lietuvoj kažkokie “tulpiniai” ir “gaidjurginiai”, o dabar va “valstybininkai” užsiveisė … Bet tai jau kitos publikacijos tema.

2007 m. neapsikentę bylų-aferų kurpimo cecho terorizavimo, terorizuojamų bendrovių akcininkai ėmė ieškoti teisinės pagalbos. O čia kaip pasakoj – nuo vilko ant meškos (o jei dar ta meška ir dažnokai girta būna … , tuomet pasaka dar įdomesnė pasidaro …). Vienos iš bylų – aferų cecho terorizuojamos bendrovės akcininkai per savo artimuosius, tiek per savo bendrapartiečius susirado tokią Trakuose reziduojančią advokatę Dainorą Saulienę (buv. Raščiausienę), kuri praktikuoja tik velnias žino ką, bet tik ne teisinę savo klientų gynybą. Kita vertus, kas kaip moka – tas taip ir dirba. Ši «advokatė» ėmė įtikinėti, jog net ne PVM mokėtojai visgi galėjo grobsyti PVM ir galimai tą ir padarė (čia kaip anekdote – vyresnė vienuolė pimpalo neturėjo, bet jaunesnei vienuolei vaiką padaryt galėjo), o, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šių neva įvykdytų nusikaltimų – reikia vykdyti jos nurodymus, o tiksliau, tik vėliau paaiškėjo, jog tie nurodymai buvo duodami šios advokatės D.Saulienės (buv. Raščiausienės) brolio gen. prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro Zdislav Tuliševski, kuris išgirdęs, jog kreditoriaus terorizavimas vyksta dėl teismo priteistos 533874 litų skolos ir skolininko suklastotų ir Hansabanke panaudotų 5310700 eurų vertės laidavimo dokumentų – kaip ir pridera Lietuvos šeimyniniam “teisėtvarkos bendruomenės” tandemui – brolis prokuroras Z.Tuliševski su savo sese advokate D.Sauliene (Raščiauskiene) sukurpė schemą kaip padaryti kuo daugiau problemų šios “advokatės” atstovaujamam kreditoriui – prokuroro Z.Tuliševski iniciatyva buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas “daktarų byloje” į bylų-aferų cecho sukurptas aferas jiems pageidaujamu būdu nereaguojančio (t.y. kyšių nemokančio) kreditoriaus atžvilgiu. Z.Tuliševski su D.Sauliene (buv. Raščiauskiene) sukurpė planą – prieš kreditorių suimant Z.Tuliševskio “daktarų byloj”, šie veikėjai siekė gauti įgaliojimus valdyti visus kreditoriaus interesus civilinėje byloje dėl bylų-aferų cecho ginamo skolininko 533874 litų skolos ir baudžiamojoje byloje dėl skolininko suklastotų ir Hansabanke panaudotų 5310700 eurų laidavimo dokumentų. 2007 m. skambina advokatė D.Saulienė (buv. Raščiauskienė), kviečia kreditorių skubiai atvykti, tipo “yra svarbių reikalų”. Kreditoriui atvykus į šios “advokatės” kontorą Trakuose (buvusią prie Trakų knygyno), prie įėjimo šalia lango randa sėdintį personažą prisistatantį advokatės D.Saulienės (Raščiauskienės) padėjėju “Rimu” (yra šio susitikimo garso įrašas). Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo šios “advokatės” D.Saulienės (Raščiauskienės) brolio Z.Tuliševski vadovaujamoje “daktarų byloje” neršiančių policijos departamento veikėjų atstovas Rimas Grebnickas (žr. PDF), t.y. ankstesnėse publikacijose aprašytų policijos departamento veikėjų Marek Gulbinovič ir Artūro Garla kolega, kuris susitikimo metu ėmė kreditorių įtikinėti, jog gavę visus įgaliojimus valdyti kreditoriaus interesus civilinėje byloje dėl priteistos 533874 litų skolos ir gavęs įgaliojimus atstovauti kreditoriaus-pareiškėjo interesus baudžiamojoje byloje dėl skolininko suklastotų ir Hansabanke panaudotų 5310700 eurų laidavimo dokumentų – už solidų atitinkamą mokestį “greitai viską išspręs”. Policijos departamento veikėjo R.Grebnicko nurodymu įgaliojimus dėl kreditoriaus interesų valdymo kreditorius turėjo išrašyti advokatei D.Saulienei (buv. Raščiauskienei), o visus reikalus tvarkys jis – tipo “advokatės padėjėjas Rimas”. Klausimas – kaip tokia policijos pareigūno “užklasinė komercinė veikla” atitinka pareigūnų tarnybinę etiką ir tarnybines nuostatas? Primenu, jog ankstesnėse publikacijose aprašyta kaip policijos departamento veikėjai Marek Gulbinovič ir Artūras Garla siūlė kreditoriui komercinius (už mokestį) ir šmeižto “daktarų byloje” būdus palankiai kreditoriui “greitai viską išspręsti”, gyrėsi sugebantys padaryti įtaką net Lietuvos apeliaciniam teismui. Šia tema situacijos aiškumui – A.Garla su buvusiu Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotoju Vilium Šlaičiūnu yra artimi draugai, kursiokai (V.Šlaičiūnas kartu su žmona FNTT tyrėja Ramune Šlaičiūniene yra nuteisti už korupcinį nusikaltimą). Buvusį Lukiškių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoją V.Šlaičiūną ir vieną iš aktyviausių bylų-aferų kurpėją Valdą Uždanavičių sieja artima draugystė, o jų žmonos – Ramunė Šlaičiūnienė ir Snieguolė Uždanavičienė buvo susijusios tarnybiniais santykiais abi “dirbamos” FNTT. Kai visas bylų-aferų kurpimo cechas yra toks spalvingas kaip vaivorykštinė vėliava – apie policijos departamento veikėjų pažadus “greitai viską išspręsti” reikia užmiršti iki kol tokie situacijų sprendėjai kreditoriaus dar neįmurkdė į didesnes savo sukurptas aferas nei “daktarų byla”. Vėliau paaiškėjo (yra tai patvirtinantis garso įrašas), jog prokuroro Z.Tuliševskio vadovaujami policijos departamento “greitai visko sprendėjai” buvo apsilankę ir pas skolininką, kuriam žadėjo “už mokestį užgesinti” civilinėje byloje priteistą 533874 litų skolą. Vienu žodžiu, advokatė D.Saulienė (buv. Raščiausienė) kartu su savo broliu prokuroru Z.Tuliševski ir jo vadovaujamais policijos departamento “greitai viską sprendėjais” surengė savotišką aukcioną – kas susimokės daugiau kyšio – ar kreditorius ar skolininkas. Tai turėtų įsiminti piliečiai, kurie bendraus su aukščiau nurodytais personažais ir klausysis jų bergždžių pažadų – supraskit, šių veikėjų elgesį įtakoja tik finansinis suinteresuotumas, o apie bent kokią advokato ar pareigūno etiką ir t.t. galit užmiršti. Įgaliojimų valdyti kreditoriaus interesus negavęs advokatės D.Saulienės (buv. Raščiauskienės) “padėjėjas Rimas” (D.Saulienės brolio Z.Tuliševski vadovaujamoje “daktarų byloje” neršiančių policijos departamento veikėjų atstovas R.Grebnickas) pradingo, tiksliau, ėmė atstovauti skolininko interesus organizuodamas kreditoriaus suėmimą, tuo tikslu lakstė po Lietuvą įkalbinėdamas su kreditoriumi bendraujančius asmenis duoti bent kokią informaciją kurios pagrindu korumpuoti veikėjai galėtų suimti ir įkalinti kreditorių. 2009 m. gegužės mėnesį prokuroro Z.Tuliševski nurodymu policijos departamento “greitai visko sprendėjo” R.Grebnicko kolegos kreditorių sulaikė ir suorganizavo suėmimą šių veikėjų sukurptoje byloje-aferoje iš piršto laužtu pagrindu neva “dėl mokesčių nesumokėjimo už 2003-2004 m. laikotarpį”, nors bylų-aferų marazmatikams dar 2008 m. kreditorius įteikė pažymas oficialiai gautas iš VMI ir VSDFV (SoDra), jog visi reikiami valstybei mokėti mokesčiai yra sumokėti ir šios institucijos kreditoriaus atžvilgiu jokių pretenzijų neturi. Jeigu tikrasis kreditoriaus suėmimo motyvas būtų kreditoriaus tariamai nesumokėti mokesčiai – iš VMI ir SoDros gautos pažymos galbūt ir būtų kam nors įdomios, bet šių veikėjų tikslas juk buvo kitas – vienus kyšius atidirbti ir kitų kyšių išsimušti, suimto kreditoriaus turtą užvaldyti, su kolegom prigrobtą turtą pasidalinti ir už tai apdovanojimus gauti. Iš prokuroro Z.Tuliševskio iniciatyva policijos departamento veikėjų suimto kreditoriaus prokuroras Z.Tuliševski kartu su bendrininkais Kauno apylinkės prokuratūros prokurorais išsimušinėjo kyšius, prievartavo bei užvaldė kreditoriaus turtą. Ta tema paminėtinas dar vienas faktas. Bendraujant su advokate D.Sauliene (buv. Raščiauskiene) ši advokatė siūlė perpirkti jos turimą 60 tūkst. litų skolos vekselį išrašytą Achremovo. Nesitikslinau kuris iš brolių Achremovų tą vekselį išrašė, tačiau, tai, jog generalinės prokuratūros prokuroro Z.Tuliševskio sesuo D.Saulienė (buv. Raščiauskienė) turi vieno iš rezonansinių bylų dalyvio ar jo brolio išrašytą skolos vekselį, kurį prokuroro sesuo ieško kam perparduoti – daug ką pasako apie lietuvos “teisėtvarkos bendruomenės” tarnybinės veiklos bei uždarbių būdus. Jeigu kam atrodo, jog rezonansinės bylos buvo ir/ar yra vykdomos tikslu pasiekti bent tariamą teisingumą – lai nusiima rožinius akinius, nes iš tikro po rezonansinių bylų skraiste su gen. prokuratūros tiesioginiu dalyvavimu vyksta tik “teisėtvarkos bendruomenės” kyšių rinkimo ir turto prievartavimo orgija, jeigu “teisėtvarkos bendruomenei” prireikia to ką tu turi – tave apšaukia nusikaltėliu (kaip pokario laikais “liaudies priešu”) ir vėliau tave apiplėšia, apvagia. Taip vadinama “teisėtvarkos bendruomenė” sąžiningai užsidirbti nesugeba, kazino lošt jiems nesiseka (žr. google “prokurorė Ilona Žukaitė”), o gyventi dvaruose svajoja – tokiems kriminalinių marazmų virtuozams belieka bylas-aferas kurpti, nusikalstamų veikų nepadariusius asmenis į kalėjimą uždarinėti, kyšius išsimušinėti, turtą prievartauti, kratų metu apvoginėti, už kyšius piktnaudžiaujant tarnyba sponsorių nusikalstamas veikas (nužudymus, narkotikų platinimą, sukčiavimus itin stambiu mastu ir t.t.) pridenginėti. Vieša paslaptis, jog svetimo turto ištroškusi Lietuvos “teisėtvarkos bendruomenė” apie 40 kartų daugiau nei vakarų europos šalių spec. tarnybos taiko operatyvines sekimo/pasiklausymo priemones savo piliečių atžvilgiu. Būtent nuo žmogiškumo užuomazgas praradusių ir valstybės institucijas į žmogaus teisių “Čerkizoną” pavertusių išgamų kaip iš skestančio Titaniko iš Lietuvos negrįžtamai emigruoja energingiausia Lietuvos piliečių karta.

Apie Lietuvos “teisėtvarkos bendruomenės”, nepavykusių kandidatų į gen. prokurorus(-es), prokuroro Z.Tuliševski ir jo sesers “advokatės” D.Saulienės (buv. Raščiauskienės) aferas išsamiau sekančioje publikacijoje.