Prokuratūra sugalvojo, kaip pridengti Švietimo viceministrės A.Kudarauskienės „otkatus“

„Laisvas laikraštis“ jau rašė apie tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė mokėjo „otkatus“ už tai, kad fiktyviai buvo įdarbinta Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. FNTT pradėjus tyrimą šiame centre ir prokurorų apklausiama, A.Kudarauskienė pati pasakojo, kaip mokėjo „otkatus“ už fiktyvų darbą šiame centre. Paaiškėjo, kad viceministrė jokių mokslų šiame „centre“ nelankė, o laikydama „egzaminą“, žinojo jo atsakymus. FNTT daugiau nei penkis metus slėpė sunkius nusikaltimus šioje mokykloje, „įsissavinant“ ES lėšas, tačiau galiausiai prokurorė Gelena Zajankovkaja priėmė nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dar juokingiau, kad prokurorė G. Zajankovskaja priėmė nutarimą nutraukti tyrimą, turėdama kalnus įrodymų apie sunkius nusikaltimus šioje „profesinio mokymo“ mokykloje. Darosi nejuokinga, kai L.Anužienės brolis, valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ valdybos narys Vygandas Sliesoraitis savo žmonai Viktorijai Sliesoraitienei namuose galimai papasakojo, kad už tai, kad jos seseriai būtų nutraukta baudžiamoji byla, jis sumokėjo prokurorams 200 tūkst. eurų. V.Sliesoraitienė tai atvirai papasakojo „Laisvam laikraščiui“.

Dar juokingiau, kad tokia moteriškė Agnė Kudarauskienė, kuri neaiškiu būdu tapo Švietimo, mokslo ir sporto viceministre, minėtoje prokurorės G.Zajankovskajos nutartyje pasakoja apie savo nusikaltimus :“..2017-08-11 liudytoja apklausta Agnė Kudarauskienė, be kita ko, parodė, kad KMPMC dirbo nuo 2009 iki 2016 m., Iki 2011 m. ėjo ugdymo proceso administratorės pareigas. O vėliau direktorės padėjėjos pareigas. Dirbdama direktorės padėjėja, buvo tiesiogiai pavaldi L.Anužienei (centro vadovei) ir vykdydavo visus jos nurodymus. Taip pat paskutiniu laikotarpiu buvo įdarbinta ir profesijos mokytoja Smulkaus verslo organizavimo skyriuje, bet pamokų niekada nevedė. Taip pat centre mokėsi dviejų specialybių. maždaug 2010 m. buvo priimta į Gyvūnų prižiūrėtojo specialybę, Gyvūnų priežiūros skyriuje. Kieno iniciatyva ten įsjojo, nepamena, gal to skyriaus vedėjos paraginta, bet šiaip visam centre buvo normalu, kad visi darbuotojai įstoję į kažkokią specialybę, tai niekam nuostabos nekeldavo. Šios programos jokių pamokų nelankė, nes buvo tik formaliai priimta, kad užpildytų trūkstamas vietas. Praktiškai visi darbuotojai dėl to ir būdavo priimami į mokslus, bet iš jų niekas nereikalaudavo mokytis, arba bent jau lankytis užsiėmimus. Šios specialybės baigiamajame teoriniame egzamine buvo, tačiau iš anksto žinojo atsakymus, kas jai juos perdavė, dabar neprisimena, greičiausiai kažkokia to skyriaus mokytoja, o praktiniame egzamine net nedalyvavo, tačiau diplomą gavo…

Dar juokingiau, kad viceministrė prokurorams pasakojo, kaip mokėjo „otkatus“: …kaip liudytoja apklausta Agnė Kudarauskienė, be kita ko, nurodė, kad preidas prie atlyginimo jai buvo mokėtas du kartus. Galėjo būti 2015 m. pabaiga, galėjo būti apie 200 eurų per mėnesį. Pirmą priedą jai buvo leista pasilikti sau, o antrą reikėjo išgryninti ir atiduoti, pinigus perdavė Daivai Abromavičienei. Direktorė susirinkimo metu jiems paaiškino, kad tas priedas bus mokamas centro darbuotojo Rolando Eidukevičiaus gydymui. R.Eidukevičius yra L.Anužienės artimo draugo Vinco Eidukevičiaus sūnus. taip pat paaiškino, kad ji direktorės pavedimu surinkdavo iš darbuotojų pinigus, gautus kaip priedus prie atlyginimo ir perduodavo direktorei, tai yra įdėdavo į seifą jos kabinete, ten buvo jų laikymo vieta….“.

Kadangi dar 2017 m. kreipiausi į STT ir pateikiau įrodymus apie sunkius nusikaltimus šiame centre, tai FNTT ėmėsi tyrimo ir apklausė visus liudininkus.

Tačiau tik visai neseniai sužinojau, kad minėtas ikiteisminis tyrimas dar 2020 m. sausį nutrauktas, nes prokurorė nusprendė, kad „nesurinkta pakankamai įrodymų“.

Prokuratūra privalėjo man, kaip pareiškėjui, išsiųsti pranešimą apie nutaruktą tyrimą, kad galėčiau jį apskųsti, tačiau to nepadarė. Tada paprašiau jį pateikti dabar.

BPK 214 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka. 7. Asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešama apie sprendimą nutraukti bylą.

Prokuroras D.Vilimas atsisakė man pateikti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-0004-17, nes nurodė, kad tai galėtų būti traktuojamas kaip prašymas leisti man susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Čia pat prokuroras cituoja „įsakymu Nr. 1-57 patvirtintų „Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga“. Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-6-00004-17 nebuvo atliekamas dėl galimai pažeistų Jūsų ar Jūsų atstovaujamų subjektų teisėtų interesų bei neįžvelgiant Jūsų procesinio ar tarnybinio suinteresuotumo ir sąsajų su byla, Jums neleidžiama susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00004-17 medžiaga, taigi tuo pačiu ir su nutarimu nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, dėl ko Jums šio nutarimo nuorašas nebus siunčiamas“.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras T.Osipovič mant taip pat nurodė, kad man vis tiek neleis susipažinti su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes neva to neleidžia įstatymai.

Tokia įstatymo interpretacija leidžia manyti, kad žmogui, kuris praneša apie sunkius nusikaltimus, nėra suteikta teisė žinoti, kaip vyko šių nusikaltimų tyrimas ir kodėl tas tyrimas yra nutrauktas. Žinoma, kad tokia traktuotė pažeidžia pagrindinį BPK principą – prokuratūra yra įpareigota ištirti apie jai praneštą nusikalstamą veiklą. Aš ne tik pranešiau apie nusikalstamą veiklą, tačiau buvau apklaustas ir kaip liudininkas, taigi tapau proceso dalyviu.

BPK 63 straipsnis. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas numato, kad : 1. Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Aš šiame ikiteisminiame tyrime buvau apklaustas kaip liudininkas ir pareiškėjas, tačiau man nebuvo suteikta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jį skųsti.

Porkuratūros praktika slėpti sunkius nusikaltimus neinformuojant pranešėjų apie tyrimų nutraukimą taip pat prieštarauja ir teismų praktikai. Pvz., baudžiamojoje byloje Nr. 1S-781-190/2014 Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „… įstatymas įpareigoja apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pranešti ir asmeniui, pagal kurio skundą, pranešimą ar pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jis turi tokias pat teises apskųsti prokuroro sprendimą, kaip ir LR BPK 214 str. 3 d. nurodyti proceso dalyviai..“.
Minėtame teismo nutarime pažymima : “ …Pareiškėjas pažymi, jog savo pareiškimuose tiek ikiteisminio tyrimo įstaigai, tiek prokuratūrai nurodė, kad, būdamas ikiteisminio tyrimo dalyviu, pagal BPK 63 str. 1 d, turi teisę skųsti prokuroro priimtus sprendimus. Skundas turėtų būti motyvuotas ir pagrįstas, bet iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gavus tik porą sakinių apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindimą, jis negali spręsti nei dėl prokuratūros priimto sprendimo pagrįstumo, nei dėl jo apskundimo tikslingumo. Nors vadovaujantis BPK 214 str. 3 d. dalyviui suteikiama galimybė susipažinti su priimto nutarimo nuorašu bei per 7 dienas nuo jo gavimo suteikta teisė skųsti priimtą nutarimą, tačiau savo teisėmis jis negali pasinaudoti, nes jam galimai nepagrįstai nepateikiamas prokuratūros priimto sprendimo nuorašas ar kopija.
Pareiškėjo R. S. skundas tenkintinas.
Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad R. S. skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiama 2014 m. liepos 18 d. nutartis naikintina, pripažįstant, jog šiuo atveju Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo aiškinamos bei taikomos netinkamai. Apylinkės teismas, aiškindamas LR BPK 214 str. nuostatą, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui neįteiktinas prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas, o taip pat jis nėra asmuo, turintis procesinę teisę skųsti prokurorų procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes buvo apklaustas liudytoju.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pranešti ir asmeniui, pagal kurio skundą, pranešimą ar pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jis turi tokias pat teises apskųsti prokuroro sprendimą, kaip ir LR BPK 214 str. 3 d. nurodyti proceso dalyviai. Nesant byloje nei nukentėjusiojo, nei įtariamojo, nei civilinio ieškovo ar atsakovo, prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebūtų skundžiamas ir šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebūtų patikrintas. Tokia situacija prieštarautų LR BPK 214 straipsniui, kuris numato, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jam atsisakius skundą patenkinti – ikiteisminio tyrimo teisėjui (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 1S-629-172/2013).

Sutiktina su aukščiau minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos LR BPK 214 str. 3 d. nenustato reikalavimo pranešti asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie sprendimą nutraukti bylą išsiunčiant sprendimo nuorašą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu teigti, kad toks asmuo negali skųsti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jeigu byloje be pareiškėjo, kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikos LR BPK 214 str. 3 d. nurodytu subjektu, nėra kitų subjektų, turinčių teisę apskųsti prokuroro nutarimą, pareiškėjui turi būti numatyta galimybė skųsti prokuroro procesinį sprendimą, priešingu atveju, prokuroro nurodytas baudžiamojo įstatymo aiškinimas reikštų, kad pareiškėjas, padavęs skundą ar pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t.y. suinteresuotas asmuo, negali apginti savo pažeistų teisių arba visuomenės ir valstybės interesų, o tai iš esmės prieštarautų Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje nurodytai baudžiamojo proceso paskirčiai. Apygardos teismas pripažįsta, kad pareiškėjas R. S. yra suinteresuotas asmuo, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00921-13 buvo pradėtas būtent R. S. pareiškimo pagrindu. Tai, jog R. S. šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju, nepanaikina jo, kaip pareiškėjo, statuso.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su R. S. skundo argumentu, jog, negavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės 2014-05-20 nutarimo nuorašo, negali spręsti nei dėl prokuratūros priimto sprendimo pagrįstumo, nei dėl jo apskundimo tikslingumo. Nors, vadovaujantis BK 214 str. 7 d., asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešama apie sprendimą nutraukti bylą, tačiau nenurodyta, jog turi būti išsiunčiamas sprendimo nuorašas, tačiau, apygardos teismo teisėjo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės 2014-05-20 nutarimo nuorašas R. S. turi būti pateiktas, nes priešingu atveju bus suvaržyta jo, kaip pareiškėjo, teisė apskųsti ir tuo pačiu patikrinti prokuratūros priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis pripažintina nepagrįsta, todėl naikintina. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra įpareigojama pateikti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės 2014-05-20 nutarimo nuorašą R. S..