Prokuratūra perka „įrodymus“, kad nuteistų nekaltus žmones

Aurimas Drižius

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apsimeta, kad nemato ir toliau dengia prokuratūros praktiką, kai nesant kaltės įrodymų, žmonės yra apkaltinami nebūtais dalykais, perkant „slaptus liudininkus“ – recidyvistus.

Tarptautinės prigimtinės teisės tribunolo atstovė Rytų Europoje Lina Helstein pateikė LL dvi bylas, kuriose prokuratūra akivaizdžiai klastojo įrodymus, ir papirkinėjo žinomai melagingus „liudininkus“.

Gruodžio 5 d. Vilniaus apylinkės teismas nagrinės prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą galimai suklastojusio Kauno apylinkės prokuratūros prokurorų atžvilgiu.

Skundą parašė iki šiol kalėjime laikomas gerai Lietuvoje žinomas kaskadininkas Česlovas Kuncevičius, nuteistas 12 metų ir Pravieniškėse atsidūręs dėl, kaip teigia prokurorai ir teismas, pusseserės vyro nužudymo. Įdomu tai, kad pagrindiniu argumentu sodinti Č. Kuncevičių už grotų tapo pasakojimas, neva išgirstas per kameros išvietės vamzdį.

nuotr. : Č.Kuncevičius – viena iš teisėsaugos mafijos aukų

Apie tai, kad Č.Kuncevičius jam neva per kameros išvietės vamzdį su visomis detalėmis papasakojo, kaip nužudė žmogų, prokuratūrai ir teismui papasakojo žinomas recidyvistas, nuteistas iki gyvos galvos už trijų metų mergaitės išprievartavimą ir nužudymą.

2008-ųjų gruodžio 4-osios vakarą Trakų rajono Aukštadvario profesinės mokyklos mokytojas 52 metų Rimantas Statkus iš savo vienkiemio Čižiūnų kaime išėjo pasivaikščioti ir buvo nušautas.

Šiuo nusikaltimu buvo apkaltintas Č.Kuncevičius ir jo pusseserė Janina Statkienė, nužudyto R.Statkaus sutuoktinė. Č.Kuncevičius sakė, kad jo pusseserė prašė jo nufotografuoti, kaip jos vyras su ja negražiai elgiasi.

„Mano versija dėl nužudymo buvo tokia : praėjo 8 metai, kai jo visi kolegos grįžo iš kalėjimo, – pasakojo Č.Kuncevičius „Lietuvos ryto TV“, – jis nesėdo, buvo pasienio užkardos viršininkas. Niekas netyrė tos versijos. Buvo asmeniniai negeri reikalai su vienu vaiku. Jam kaip ir atleido, bet galėjo keršyti. Didžiausias jo priešas buvo jos brolis. Byloje yra Rimanto ranka rašytas puslapis iš dienoraščio, kur jis rašo datomis, valandomis, minutėmis, kada jis pas jį atėjo, grasino, kai į jį metė kirvį, šakes. Niekas to lapelio nežiūrėjo“.

Beje, ironiška tai, kad pasakojimas apie liudijimą per „išvietės vamzdį“ tapo įrodymu ir Kuncevičiaus skundą nagrinėjusiai Aukščiausiojo teismo kolegijai ir teisėjui Romanui Abramavičius, kuris Teisės studentams matyt aiškina, kaip negalima tirti bylų pagal suklastotus įrodymus. Tačiau šioje byloje teisėjas R. Abramavičius tapo nusikaltimo bendrininku, sąmoningai pasiuntęs į kalėjimą nekaltą žmogų.

Kitoje TPTT byloje minimas kaunietis Eduardas Kudriašovas – jo gynėjai sugebėjo gauti net vaizdo įrašus, kaip policininkai siūlo pinigų ir cigarečių tariamam „slaptam” liudininkui M.Petkevičiui

Bylos esmė ir tariamai teismų nustatyti faktai.

Eduardas Kudriašovas nuteistas už tai, kad 2000 m. balandžio 15 d., apie 21 val., bute, esančiame Kaune, V. Krėvės pr. 65-16, veikdamas bendrai su Vytautu Domarku, konflikto metu, neva tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė Sigitui Jašinskui mažiausiai 21 smūgį į krūtinę, nugarą, rankas, kojas, ir mažiausiai 14 smūgių į galvą, tuo padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės pakaušinės, dėl ko, įvykus smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimui, Sigitas Jašinskas įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė Sigitą Jašinską.

Tiesa, E.Kudriašovas teisme pateikė neginčijamus įrodymus, kad įvykio metu jis net nebuvo Lietuvoje, o “teismas sutikrinęs duomenų autentiškumą su galiojančiu LR pasu konstantavo, kad štampai apie kasatoriaus išvykimą yra tikri, bet niekuo nepatvirtinti”.

Teismai byloje rėmėsi tik nepatikimų liūdytojų parodymais, bei nevertino tos aplinkybės, kad byloje yra duomenų – įrodymų visiškai išteisinančių E.Kudriašovą ir įrodančių, kad bylą sufabrikavo LR prokuratūra. Be to byloje akivaizdu, kad nužudymą įvykdė ne E.Kudriašovas, o pagrindinis liūdytojas byloje, kurį po dvejų metų „atrado“ bylą tyrę prokurorai, bylos eigoje nuteistas už kitus nusikaltimus M.Petkevičius galimai yra žudikas, turėjęs svarų motyvą.

M.Petkevičiaus „prabudimas“ Marijampolės kolonijoje 2002 metais

Marijampolės kolonijoje, pateikiamas CD vaizdo įrašas su vienu failu, jau trečioje minutėje inspektorius Ostreika klausia M.Petkevičiaus ką tunori už mums būsimus duotus parodymus, jei tie parodymai tiks. Ketvirtoje minutėje Ostreika kalba užuominomis primygtinai kelis kartus klausdamas M.Petkevičiaus…Kiek variantų, procentų, kad ant Petkevičiaus „kris šarai“, kas dar žino, kas iš S.Jašinsko šeimos žino……. . Devintoje minutėje ostreika aiškina, kad į M.Petkevičiaus sąskaitą perves „ fanerą be pizdiožo“(Ostreikos kalba autentiška įrašui). Dvyliktoje minutėje Ostreika konkrečiai siūlo M.Petkevičiui 200Lt, cigarečių, M.Petkevičius bijo apgaulės ir spaudimo. Tariamasi įvardinti M.Petkevičių slaptu liudytoju. Tryliktoje minutėje Ostreika pažada, kad antradienį bus pinigai, duodamas baltas lapas rašyti „tikrus parodymus“. Šešioliktoje minutėje Ostreika sako, kad jam Kęstas sakė, kad M.Petkevičius pats žino pavardes, kurias reikės paminėti, su M.Petkevičiumi „pakalbėta“ išvada yra ta, kad su M.Petkevičiumi iš anksto suderinti parodymai ir apie jokį Kudriašovą jis nežinojo. Įrašas trunka 17 minučių ir 20 sekundžių, toliau matyti kaip Ostreika skambina pseudonimu pasivadinusiam „Araratui“ siekiant įvykdyti susitarimo dalį dėl atlygio su M.Petkevičiumi ir iš „Ararato“ nupirkti M.Petkevičiui cigarečių. Po šio įrašyto pokalbio byloje, siekiant pagrįsti M.Petkevičiui sumokėtu pinigus, atsirado slaptas liudininkas „Liepa“. Pateiktas vaizdo ir garso CD, kurį tyrė teismai aiškiai įrodo tyrimo šališkumą, teismo neobjektyvumą ir esminį BPK pažeidimą. Teismas nieko nepasisakė dėl liudininko papirkimo fakto.

„Visi šie bylų klastotojai yra pagauti su įrodymais, įskaitant ir Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokurorę, kuri prižiūrėjo, kaip buvo deramasi, ir už kokią sumą cigarečių nuteistasis sutiks paliudyti prieš nekaltą žmogų, – LL sakė L.Helstein, – nuo šių dviejų bylų mes bandysime pralaužti tą prokuratūros sieną, nors į mane ir taip jau kreipėsi mažiausiai 20 žmonių su panašiomis situacijomis. Kaip visa teisėsauga susijungusi į vieną nepramušamą grandinę, taip ir mes turime jungtis. Prokurorai ir teisėjai, prisišikę iki ausų, net neįsivaizduoja, kuo jie gali tikėtis iš tarptautinės teisinės bendruomenės, nes jie su tuo nėra susidūrę. O TPTT yra teisininkų sukilimas prieš pačią teisinę sistemą – sąžiningi teisininkai mato, kas dedasi, ir negali su tuo susitaikyti”.

Č.Kuncevičius teigė : taip pat LR Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija turi išaiškinti LR teismams:

1. Kaip atidžiai turi būti vertinami nuteistų už melagingus liudijimus, byloje dalyvavusių liudytojų parodymai.

2. Ar gali prokuratūros ir tyrimo pareigūnai mokėti pinigus kalinčiam liudininkui-recidyvistui už „reikalingų“, „jeigu parodymai tiks“ parodymų davimą šioje byloje.

3. Kasacinis teismas turi išaiškinti kokia apimtimi yra vertinami liudininko parodymai teisme, kai byloje yra rašytiniai duomenys-įrodymai paneigiantys liudininko melą.

4. Ar gali teismas, pažeisdamas LR BPK 20str. 4d. pripažinti įrodymais ir jais remtis priimdamas nuosprendį, duomenis, kurie nebuvo patikrinti ir kurių negalima patikrinti LR BPK nustatytais metodais.

5. Kasacinis teismas privalo pasisakyti dėl galimumo visai neapklausti svarbaus nuteistojo kviečiamo liudininko, kurio parodymai byloje yra galimai suklastoti.

6. Kasacinis teismas turi išaiškinti ar privalo teismai, užtikrindami nuteistojo teisę į veiksmingą teisinę pagalbą, nešališką tyrimą ir nešališką teismą, išreikalauti nesunkiai gaunamą įrodymą iš VRM duomenų bazės, kuris patvirtintų nuteistojo kasatoriaus nekaltumą ir tyrimo papirkto pagrindinio liūdytojo-recidyvisto melą byloje.

Prokuratūra atsisakė kelti bylas savo nusikaltimų bendrininkams prokurorams, net neatsakiusi į nuteistojo klausimus.

Č.Kuncevičius pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis yra nuteistas vadovaujantis išskirtinai anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymais, kurie yra gauti BPK. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas, kuris ir prisidėjo prie skunde nurodytų pažeidimų bei neleistinas procesines priemones taikiusius pareigūnus.

„Skundžiamame nutarime visiškai nėra pasisakoma apie prokuroro N.Kozliako teismui pateiktą kaltinamąjį aktą, – teigia Č.Kuncevičius, – kaltinamajame akte anoniminis liudytojas Nr. 1 nurodo, jog visas aplinkybes apie nužudymą jis išgirdo per Pranešėjo pokalbį su kitu suimtuoju Lukiškių TI pasivaikščiojimo kiemelyje. Teismo posėdžio metu, besąlygiškai teigdamas pirminę savo liudijimo versiją, nurodytą kaltinamajame akte, po kurio laiko, įpusėjus teismo posėdžiui, anoniminis liudytojas Nr. 1 kardinaliai pakeičia savo parodymus ir pradeda teigti, jog Pranešėjas apie nusikaltimą jam tiesiogiai papasakojo per Laisvės atėmimo vietos ligoninės palatoje esantį kanalizacijos vamzdį. Todėl esančios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymai bei jo atsiradimas šioje byloje turėjo būti vertinami itin atsargiai bei kruopščiai.

Tampant liudytoju byloje, kiekvienas asmuo prisiekia Konstitucijai bei pasirašo priesaikos raštą bei pasižada „garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas“. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, matoma, jog anoniminis liudytojas Nr. 1 šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką dėl liudijimo ir dėl šio pažeidimo jam turėjo būti taikoma visa baudžiamoji atsakomybė pagal BPK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei panaikinta galimybė būti šios bylos liudytoju. Tačiau to neįvyko.

Juk pirmoji anoniminio liudytojo Nr. 1 kiemelio versija dingo, atsirado ligoninės kanalizacijos vamzdis.

Ar toks asmuo, su turtinga kriminaline praeitimi, nuteistas iki gyvos galvos, pažeidęs duotą priesaiką prieš teismą, o kalėjime yra visiems žinomas ir vadinamas „etatiniu liudininku“, kuris už atitinkamas privilegijas liudijęs ir kt. bylose, yra pakankamai patikimas liudininkas?

Todėl darytina išvada, kad byloje šis liudytojas buvo specialiai „siųstas“ išsiaiškinti prokuroro N. Kozliako vadovaujamam ikiteisminiam tyrimui „labai reikalingas“ aplinkybes, nes būtent be jų, ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo jokių kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Pranešėjas nužudė R. Statkų. Todėl prokuroras N.Kozliakas ir nepastebėjo visų aukščiau įvardintų anoniminio liudytojo Nr. 1 pažeidimų. Anoniminis liudininkas, neva, girdėjo net menkiausias detales, tokias, koks buvo oras to metu. Taip pat reikia paminėti, jog jo parodymai buvo maždaug 1 valandos pasakojimas, o darytame eksperimente per unitazo vamzdį niekas nesuprato net vieno sakinio.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, cituojama skundžiamo nutarimo pateikta bendra prokuroro D. Alinsko išvada: „Pareiškėjas nenurodo, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad anoniminis liudytojas Nr.1 davė melagingus parodymus“.

Prokuroras N.Kozliakas turėjo išsiaiškinti visas šias aplinkybes, prieš pateikdamas kaltinamąjį aktą Teismui, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, jog prokuroras N. Kozliakas galimai specialiai nuslėpė aukščiau išdėstytas detales, nes kitu atveju jo kaltinamasis aktas būtų nepriimtas ir byla nepatektų į teismą.

Pateiktame skunde Prokuratūrai taip pat buvo išdėstytos aplinkybės ir pagrįstos abejonės dėl anoniminio liudytojo Nr. 1 tapatybės atskleidimo. Tai kalinys nuteistas iki gyvos galvos Linas Venskevičius.

Eksperimentas

Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, kilus pagrįstų abejonių dėl galimybės anoniminiam liudytojui Nr. 1 ir Pranešėjui susikalbėti per Laisvės vietos atėmimo ligoninės kanalizacijos vamzdį, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo prokurorą atlikti eksperimentą ir nustatyti, ar galima per kanalizacijos vamzdį girdėti ir suprasti kas yra sakoma. Eksperimento atlikimo eiga ir gauti rezultatai buvo užfiksuoti garso ir vaizdo techninėmis priemonėmis bei surašytas protokolas. Prokuroras N.Kozliakas buvo įpareigotas atlikti šį eksperimentą ir pateikti Teismui video medžiagą, protokolus bei išvadas.

Peržiūrėjus Eksperimento medžiagą pastebėti šie pažeidimai:

1) Eksperimento dalyviais paskiriami suinteresuoti asmenys, t.y. Lukiškių Tardymo izoliatoriaus darbuotojai, statistai T. Zimbinskis bei E. Makutunovičius;

2) Būtina atkreipti dėmesį, kad pirmuose 6 epizoduose buvo skaitomas BPK straipsnis, prieš tai paskelbiant koks straipsnis bus skaitomas. Prokuroras iš anksto pagarsina, ką skaitys, t.y. BPK 10 str. 1 d. arba BPK 13 str., praneša, jog kanalizacijos vamzdyje palatoje Nr. 16 nėra savadarbio kamščio. Prokuroras palatoje Nr. 17 taip pat pagarsina tekstą ir t.t.

Tačiau net ir pagarsinus minėtus skaitomus straipsnius, girdėjo tik prokuroras N.Kozliakas bei tyrėja, tačiau kiti dalyvavę asmenys teigė nesupratę net kelеtos žodžių, o ką jau ten sakinius. O juk šnekama apie mažiausiai vienos valandos detalų pasakojimą apie nusikaltimą! Anoniminis liudytojas Nr. 1 sužinojo tokias aplinkybes kaip nužudymo vakarą buvusį orą – Tuo metu buvo ne lijundra, o šlapdriba, sniegas buvo iškritęs, oras buvo ne koks.

Nors anoniminio liudytojo Nr. 1 paklausus apie galimybę girdėti ir suprasti sakomo teksto turinį, jis vienareikšmiškai negali patvirtinti, kad šias nužudymo aplinkybes girdėjo ir jas suprato per kanalizacijos vamzdį. Švariai, nešvariai girdėjosi pokalbis, negaliu pasakyti, bet man buvo žinoma. Taip pat anoniminis liudytojo Nr. 1 nurodė kaip atrodė Pranešėjas, šnekėdamas su juo per kanalizacijos vamzdį, t.y. „jog kresno sudėjimo, su ilgais plaukais bei nuskeltu dantimi“.

Paklausus anoniminio liudytojo Nr. 1 , ar galima per unitazo vamzdį matyti ir veidus, atsakymas buvo neigiamas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, akivaizdu, kad anoniminio liudytojo pateiktos nužudymo aplinkybių sužinojimo versijos ir pateikti parodymai kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu ir teisėtumu.Pažymėtina tai, kad atliekant eksperimentą, Pranešėjo advokatas pasiūlė eksperimento dalyviams pabandyti kitą situaciją, t.y. skaityti ne prokuroro N.Kozliako visiems paviešintą tekstą, o paimti ir paskaityti bet kokį BPK kodeksą. Visiems sutikus, ir advokatui perskaičius savo sugalvotą straipsnį, net visą girdintieji prokuroras N.Kozliakas ir tyrėja, deja, nieko negirdėjo, juolab, nesuvokė skaitomo teksto. Iš to galima išvada, kad prokuroras specialiai susitarė su eksperimento dalyviais, t.y. tyrėja bei statistais, kokius straipsnius jis skaitys, tam, kad jie, neva, viską „girdėtų“. Kai Pranešėjo advokatas pasiūlė paskaityti visiems nežinomą straipsnį, eksperimento video medžiagoje labai gerai matomi Prokuroro N.Kozliako susierzinimas bei nepasitenkinimas.

Peržiūrėjus vaizdo įrašo baigiamąją dalį, prokuroras pabaigdamas eksperimentą labai aiškiai pasako, jog „ dėl techninių kliūčių protokolų iš karto sudaryti nebuvo galima, todėl jie bus surašyti vėliau, vadovaujantis šia filmuota eksperimento medžiaga.“ Taip pat vaizdo medžiagoje prokuroras labai aiškiai pasako, jog teismas vadovausis šio atlikto ir nufilmuoto eksperimento išvadomis.

Eksperimente dalyvavę pareigūnai statistai T.Zimbinskis bei E.Makutunovičius apie atlikto eksperimento rezultatus bei galimybę išgirsti bei suvokti skaitomą tekstą pasisako taip:

– Pareigūnas T.Zimbinskis parodė, kad „reziumuojant buvo nustatyta, kad pokalbis buvo girdimas, bet jo kokybė buvo prasta. Galima buvo suprasti apie ką yra kalbama“. Taip pat parodė, kad „ne visais atvejais girdėjau skaitomo teksto esmę.“, „Trečiojo eksperimento situacijoje teksto turinio negirdėjau“, „Nei karto nesupratau skaitomo turinio esmės“.

– Pareigūnas E. Makutunovičius parodė, kad „Negirdėjau skaitomo teksto turinio, kadangi jo nesiklausiau pasilenkęs virš unitazo“.

Peržiūrėjus minėtą eksperimento vaizdo medžiagą darytina išvada, kad atliekant eksperimentą nustatyti, ar galima buvo girdėti bei suvokti skaitomą tekstą:

• tik prokuroras bei tyrėja patvirtino, kad buvo galima girdėti ir suvokti tekstą, tačiau ne visada;

• advokatas, nuteistasis bei du pareigūnai patvirtino, kad buvo galima girdėti skaitomą tekstą, bet jo turinio nesuvokė. Pažymėtina, kad pareigūnai šiuos savo parodymus patvirtino teisme posėdžio metu.

Penkta, prokuroras N.Kozliakas sekančio teismo posėdžio metu galimai įtakojo pareigūnus T.Zimbinskį bei E.Makutunovičių pakeisti eksperimento metu išsakytą poziciją dėl skaitomo teksto girdimumo bei suvokimo per kanalizacijos vamzdį.

Pažymėtina, jog Apeliacinio teismo posėdžio metu buvo pakviesti eksperimente dalyvavę pareigūnai T.Zimbinskis bei E.Makutunovičius. Likus pusvalandžiui iki minėto posėdžio pradžios, prokuroras N.Kozliakas, matant ne vienam teismo posėdžio klausytojui, pažeisdamas procesinius veiksmus, nusivedė pareigūnus į šalia posėdžių salės esančias tarnybines patalpas ir ten išbuvo su jais apie pusvalandį. Po šio pokalbio tarnybinėse patalpose, pareigūnai, prasidėjus teismo posėdyje apklausai, pradėjo liudyti visai priešingus dalykus, t.y. kad per kanalizacijos vamzdį viską buvo galima girdėti. T.y. kad toks bendravimo būdas tarp suimtųjų yra pakankamai paplitęs ir, kad eksperimento metu girdimumo sąlygos bendraujant per kanalizacijos vamzdį, buvo blogesnės. Taigi, apeliantų versija, jog esą tokios galimybės bendrauti suimtiesiems nėra, yra paneigta.

Kaip aukščiau buvo paminėta, šituos prokuroro N.Kozliako neteisėtus veiksmus su pareigūnais, matė asmenys, dalyvavę teismo posėdyje, ir esant būtinybei, bus pateiktos jų pavardės, kad patvirtinti šiuos prokuroro N.Kozliako pažeidimus. Darytina išvada, jog apklaustų pareigūnų parodymai prieštarauja ne tik Eksperimento protokolui, bet ir eksperimento metu darytam vaizdo įrašui (priedui prie protokolo).

– Kalbant apie ikiteisminio tyrimo metu vykdytą psichologinę ir fizinę Pranešėjui darytą prievartą, kuriuos vykdė prokuroro N.Kozliako ikiteisminiam tyrimui paskirti pareigūnai, M.Markelis ir G.Janulevičius, negalima nepaminėti „kryžiaus kelių“, kuriuos jam teko padaryti, siekiant gauti leidimą vienam skambučiui mamai. Leidimas paskambinti buvo gautas tik po 15 mėnesių visiškos izoliacijos. Taip pat reikėtų paminėti, jog advokatui per visą šį laiką jam taip pat neleido paskambinti, o ką daryti suimtam įtariamajam, kurio advokatas pats nemato reikalo susitikti su suimtuoju.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, yra pateikta Pareiškėjo skunduose ir to nepamatyti byloje,tiesiog neįmanoma. Tačiau prokuroras D.Alinskas, nagrinėjantis Pranešėjo skundą, nutarė nesivarginti ir detaliau nesigilinti į bylą. Tai kas išvardinta aukščiau, tik maža dalis tų neleistinų veiksmų, kuriuos vykdė prokuroro N.Kozliako vadovaujama ikiteisminio tyrimo grupė.

Skundžiamame Nutarime prokuroras D. Alinskas akcentuoja, jog „Pranešėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, atlikdami aptariamus ikiteisminius tyrimus piktnaudžiavo tarnyba ar veikė priešingai tarnybos interesams, atliko kitus neteisėtus veiksmus“.

Devinta, skundžiamame Nutarime nieko nepasisakoma apie žiniasklaidoje eskaluojamą garsiai nuskambėjusią Pranešėjo bylą, straipsnius bei TV laidas, t.y. dėl Prokuroro N.Kozliako bei kitų pareigūnų neteisėtų veiksmų bei gėdingų prokuroro N.Kozliako viešų pasisakymų.

Vien tik jo ciniškas atsakymas į žurnalisto klausimą, kuris buvo užduotas laidoje (Jo pasisakymą galima žiūrėti čia: http://tv.lrytas.lt/?id=14676465341466914874), parodo, kaip atmestinai prokuroras N.Kozliakas atlieka savo kaip prokuroro pareigas. Paklausus žurnalistei, kodėl prokuroras nereagavo į tai, kad anoniminis liudininkas Nr. 1 teismo posėdžio metu kardinaliai pakeitė savo parodymus, citata iš N.Kozliako pasisakymo viešai: „ Na, žinote kaip kartais būna, praėjo daug laiko, liudininkas PAMIRŠO!!! kur girdėjo ir ką matė.“ Štai toks neatsakingumas ir visiškas įstatymo nepaisymas, kurį pademonstravo prokuroras N.Kozliakas bei toks gėdingas atsakymas prieš visą Lietuvą, pašiurpino ne tik žurnalistę, bet ir daugumą šią laidą žiūrėjusių Lietuvos žiūrovų. Pasak prokuroro N.Kozliako, liudininkas gali tiesiog pamiršti kur ir ką matė, ir kiekvieną kartą sukurti vis naują versiją. Čia, pasak, prokuroro N.Kozliako, jokių pažeidimų nėra.

Taip pat reiktų paminėti dar vieną gėdingą prokuroro N.Kozliako pasisakymą viešai apie šią bylą. (Jo pasisakymą galima žiūrėti čia: http://tv.lrytas.lt/?id=14680854251466230230.) Žurnalistė užklausė prokuroro N.Kozliako, kodėl buvo teismui pateiktos kitokios eksperimento išvados, nors žurnalistė, peržiūrėjusi eksperimento video medžiagą aiškiai matė, kad beveik visose eksperimento dalyse, dalyvavę asmenys teigė negirdėję, juolab nesupratę teksto? N.Kozliakas patarė žurnalistei nežiūrėti, kas yra video medžiagoje, o vadovautis eksperimento protokolais. Ar prokuroras N.Kozliakas galimai padarė dar vieną nusikalstamą veiką, ir surašė protokolus, neatitinkančius šios video medžiagos? Tam, kad paneigti prokuroro N.Kozliako pasakytą visą šią nesąmonę, tereikia peržiūrėti eksperimento video medžiagos 4-ą baigiamąją dalį, kur nufilmuota, kaip prokuroras N.Kozliakas, baigdamas eksperimentą pasako: „jog dėl techninių kliūčių protokolų surašyti nebuvo galima, todėl protokolai bus surašyti vėliau, vadovaujantis šią filmuota eksperimento medžiaga.“ Taigi, baigdamas atliekamą eksperimentą, prokuroras N.Kozliakas patvirtino, kad protokolai bus surašyti, vadovaujantis eksperimento medžiaga. Ir būtent šia video medžiaga bei protokolais turės vadovautis teismas, pateikdamas savo galutines išvadas dėl Pranešėjui pateiktų kaltinimų. Tai kodėl tada prokuroras N.Kozliakas žurnalistei liepė nežiūrėti video medžiagos, o skaityti protokolus? Ir ar gali protokolai skirtis nuo video medžiagos? Toks klausimas iškilo ne vienam šią laidą žiūrėjusiam žiūrovui bei apie šią bylą rašantiems žurnalistams.

Dešimta, įvertinus gautą skundžiamą Nutarimą bei ten išdėstytas atmetimo aplinkybes, susiformuoja nuomonė, kad Prokuratūra galimai dangsto prokuroro N.Kozliako ir kitų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus, visiškai nepaiso LR įstatymų ir bando nuslėpti tai, ką nori nuslėpti.

Taip pat skundžiamajame Nutarime Prokuratūra labai aiškiai „tarp eilučių“ pasisako apie teismų nekompetenciją, t.y. jog Prokuratūrai nesuteikti įgaliojimai revizuoti teismo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau visi sprendimai turi pradžią, ir ta pradžia yra išdėstyta aukščiau skundžiamame Nutarime.

Vertinant tai, kokie neteisėti ir neleistini veiksmai buvo vykdomi su Pranešėju nuo pirmos jo suėmimo dienos leidžia teigti, jog prokuroras N.Kozliakas nuo pat pirmos dienos galimai buvo suinteresuotas bet kokiomis, tiek leistinomis, tiek neleistinomis priemonėmis, užbaigti bylą „be perspektyvos“, neieškoti tikrojo, nusikaltimą padariusio asmens, o piktybiškai siekė apkaltinti Pranešėją, naudojant visas įmanomas tiek leistinas, tiek neleistas priemones, nežiūrint į tai, kokia kaina bus už tai sumokėta – net 12 metų žmogaus gyvenimo už tai, ko Pranešėjas nepadarė.