Prisidirbusį G.Nausėdos „dvarą“ gelbėja prezidento proteguojami teisėjai, patys klastojantys nutartis
hqdefault-11
Aurimas Drižius
„Teismų sistemoje“ – begalinis noras „ištraukti“ nuo atsakomybės prezidento G.Nausėdos patarėjus Zabarauską ir Petrylaitę, kurie teismui išsiuntė savo melagingus raštus apie tai, kad aš esu „valstybės priešas“, ir kad šiuos duomenis jiems pateikė Vadovybės apsaugos departamentas.
Ši istorija tęsiasi jau seniai ir darosi vis labiau juokinga – t.y. prezidentas G.Nausėda, dar 2019 m. liepos 2 d. spaudos konferencijoje sulaukė mano „nesuderintų klausimų“ apie Garliavos bylą, „Snoro“ banką ir teisingumą apskritai. G.Nausėda nepasimetė, ir gana sklandžiai atsakė į šiuos klausimus. Tiesa, visi žinome, kuo baigėsi jo pažadas, kad mergaitės prievartautojas Jurbarke „nebus išsuktas“. Jis sėkmingai išsuktas, nepaisant G.Nausėdos pastangų.
Tačiau po to, matyt, prezidentas nepanoro daugiau atsakinėti į nesuderintus klausimus. Jo patarėjai A.Zabarauskas ir vėliau Petrylaitė man pranešė, kad daugiau į prezidentūrą nepateksiu, nes esu „valstybės priešas“, „ne kartą baustas už Lietuvos niekinimą ir šmeižimą“, ir kad „šią informaciją apie mane, t.y. Aurimą Drižių jiems pateikė prezidentą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas“.
Žinojau, kad tai šmeižtas, todėl kreipiausi į Vilniaus administracinį teismą dėl minėto prezidentūros atsisakymo suteikti akreditaciją panaikinimo.
Tada teisėjai ėmė krėsti cirkus – tokią paprastą bylą nagrinėjo pusantrų metų. Nepaisant to, kad tas pats Vadovybės apsaugos departamentas teismui pateikė raštą, kad „nėra rinkęs apie mane jokios informacijos, ir tuo labiau pateikęs prezidentūrai“.
Tada prašiau teismo kelti bylas minėtiems Zabarauskui ir Petrylaitei už šmeižtą (paaiškėjus, kad jie abu parašė melagingas pažymas teismui, abu buvo išgrūsti iš prezidentūros – Zabarauskas tai pavadino „kūrybinėmis atsotogomis“. Teismas turėjo pareigą įvertinti Nausėdos patrėjų nusikaltimus, nes įstatyme aiškiai pasakyta, kad „už melagingų parodymų davimą liudininkas atsako BK numatyta tvarka“.
Tačiau teismas tik nutartyje brūkštelėjo, kad „būta tam tikrų neatitikimų“.
Galiausiai administracinio teismo kolegija (susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės) nutarė mano skundą atmesti vieninteliu pagrindu – neva aš praleidau terminą paduoti skundui dėl akreditacijos. Nors kreiptis dėl akreditacijos įstatymas termino nenumato, tačiau teismas nieko nepasisakė nei dėl spaudos laisvės, nei dėl melagingų prezidentūros raštų, apskritai, nieko nepasisakė dėl šio skundo esmės.
Teismas : prezidentas G.Nausėda teisėtai diskriminavo „Laisvą laikraštį“
Nurodžiau, kad tai, kad valstybės tarnautojai Zabarauskas ir Petrylaitė patys išgalvojo mane šmeižiančias žinias, paskleisdami žinią, kad neva Vadovybės apsaugos departamentas jau surinko apie mane informaciją, kad aš esu valstybės priešas, yra melas ir sąmoningas šmeižtas. Remdamasis išdėstytu, prašiau teismo vertinti šios bylos dalyvių V.Petrylaitės ir A.Zabarausko melagingus ir mane šmeižiančius teiginius ir raštus. Teismas atsisakė tai daryti, ir man nurodė, kad minėti Zabarausko ir Petrylaitės raštai yra visiškai teisėti ir galiojantys. Skunde vyriausiajam administraciniam teismui nurodžiau, kad toks teismo sprendimas prieštarauja ABTĮ 86 straipsniui „Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas). Jame nurodyta : „Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus“.
Akivaizdu, kad šioje byloje teismas ne tik kad nepasisakė nė dėl vieno mano argumento – įvesta cenzūra, apribota spaudos laisvė, tačiau net ir teismui pateikti melagingi ir šmeižikiški prezidento kanceliarijos darbuotojų raštai buvo pripažinti teisėtais ir tinkamais.
Skundas Vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas gruodžio 18 d., (sprendimas priimtas lapkričio 19 d.), t.y. nepraleidus 30 dienų termino, tačiau viena iš kolegijos narių – teisėja Petkevičienė atsisakė jį priimti nagrinėti.
Paskui Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė šioje administracinėje byloje nusprendė, kad aš neva praleidau terminą skundui paduoti.
Kaip minėjau, terminas nebuvo praleistas – skundas išsiųstas elektroninėmis ryšių priemonėmis nepraėjus 30 dienų.
Tačiau „teismas“ nusprendė priešingai:
Administracinė byla Nr. eI2-1236-789/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 55.2
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Visuomenės informavimo etikos asociacijai, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas) administracinėje byloje Nr. eI2-1236-789/2020 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą. Nutartyje buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka.
2021 m. sausio 5 d. pareiškėjas teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriame jis dėsto nesutikimo su 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi motyvus.
2021 m. sausio 7 d. nutartimi teismas nustatė terminą pareiškėjui atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalį, atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Pagal LITEKO duomenis, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 22 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą EPP. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties iki 2020 m. gruodžio 29 d. Atskirasis skundas teismui pateiktas 2021 m. sausio 5 d., t. y. praleidus 7 kalendorinių dienų terminą. Jame nėra nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių šis terminas yra praleistas, taip pat neprašoma atnaujinti terminą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties apskundimo.
2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kurio pavadinimas „Atskirasis skundas dėl nuolatinio dokumentų klastojimo šioje byloje, tariamo termino praleidimo“. Šiame skunde pareiškėjas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties. Jis nurodo, kad nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.
Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti, nenurodė priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, neprašo šio termino atnaujinti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktą atskirąjį skundą (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 107–108 straipsniais, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 152 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Aurimo Drižiaus 2021 m. sausio 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, gautą 2021 m. sausio 5 d.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
Matyt, tai ir yra atsakymas, kodėl prezidentūra pasiūlė administracinio teismo teisėją Ragulskytę-Markovienę (nuotr. apačioje) į vyriausiąjį administracinį teismą.
https://sc.bns.lt/view/item/368545?q=markovien%C4%97
Prezidentas kreipiasi į Teisėjų tarybą dėl dviejų kandidatų į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą su prašymu patarti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų Ernesto Spruogio ir Rasos Ragulskytės-Markovienės skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais.
Pasak Prezidento, abu kandidatai – žinomi teisėjų bendruomenės nariai ir yra nepriekaištingos reputacijos, pasižymi profesine kompetencija, yra sukaupę didelę teisinio darbo patirtį.
E. Spruogis turi daugiau kaip 24 metų teisinio darbo patirtį, iš kurių 12 metų dirba teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iki paskyrimo teisėju dirbo juristu privačioje įmonėje, teisėjo padėjėju, Teisės departamento direktoriumi Konstituciniame Teisme. Pretendentas aktyviai vykdo akademinę veiklą, nuo 2002 m. iki šiol yra Mykolo Romerio universiteto docentas.
Kandidatas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus 2002 m. Lietuvos teisės universitete apsigynė daktaro disertaciją, jam suteiktas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnis. Jis taip pat yra Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos, Lietuvos teisėjų asociacijos ir Tarptautinės teisės filosofų asociacijos narys.
R. Ragulskytė-Markovienė yra sukaupusi 20 metų teisinio darbo patirtį, iš kurių 13 metų dirba teisėja Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iki pradėdama dirbti teisėja, pretendentė teisinio darbo patirties įgijo 11 metų dirbdama akademinį darbą Vilniaus universitete, nuo 2011 m. iki šiol dėsto Mykolo Romerio universitete, nuo 2019 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete dirba vyresniąja mokslo darbuotoja.
2005 m. kandidatė Vilniaus universitete apsigynė daktaro disertaciją, jai suteiktas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnis. R. Ragulskytė-Markovienė yra Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos ir Lietuvos teisėjų asociacijos narė, aktyvi Lietuvoje ir užsienyje vykstančių mokymų dalyvė.
Kandidatus tinkamiausiais eiti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareigas pripažino Pretendentų į teisėjus atrankos komisija.
Pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
