Primena konclagerio sieną

Labašausko bunkerio siena atrodo slegiančiai. Ji primena konclagerių vertikalių rąstų sieną. Protu nesuvokiama, kad toks gėdingas projektas būtų realizuotas. Apsijuoktume prieš Europą.

Galima įžvelgti ir kitokį variantą: tai baltaodžių karų su indėnais forto siena, tik trūksta patrankų. A. Labašauskas nesuvokia ar nenori suvokti tai, kas svarbiausia: negali būti paminklo, kuris kiršina visuomenė, ją skaldo. Pastatę Vilniuje J. Basanavičiaus paminklą – visi džiaugėsi, Kaune prie pilies – Laisvės karį – taip pat. O „bunkeris“ – kas kita.

Bandymas gausiais slapyvardžiais „bunkerio“ sienos rąstuose įamžinti partizanus nevykęs, nes partizanų atminimas Lietuvoje deramai įamžintas: pastatyta tūkstantis paminklų partizanams ir kiek viename yra partizanų vardai, pavardės, slapyvardžiai, gimimo ir žūties datos. Laisvės kovotojai – tai ne tik partizanai. Jie kovojo devynis metus, o Lietuvos valstybingumui – devyni šimtmečiai. Tad „bunkerio“ siena netinkama įamžinti tuos, kurie, pvz. kovėsi prie Mėlynųjų Vandenų, Žalgirio, Oršos mūšiuose.

2017 m. gegužės 2 d. Seimas priėmė rezoliuciją: Lukiškių aikštėje turi būti Vyčio paminklas. Pagal „Vilmorus“ apklausą 73 proc. apklaustųjų pasisakė už Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje.

Susidaro įspūdis, kad kažkas nenorėjo aikštėje rimto partizanų atminimo įamžinimo, o tik apsimestinio. Svarbiausia buvo neįsileisti Vyčio paminklo į aikštę, todėl buvo nukreiptas dėmesys į „bunkerį“.

Jeigu medžių kamienų žievių vaizdas geriau nei Vytis simbolizuoja laisvės kovotojus, tai gal pakeiskim Vytį mūsų herbe, istorinėje vėliavoje, monetose ir kitur medžių kamienų žievių vaizdu.

Algimantas Lelešius.