Prieš policijos komisarų – narkobaronų gaują liudijęs žmogus sunaikintas (pildoma)

Prieš policijos komisarų – narkobaronų gaują liudijęs žmogus sunaikintas

Aurimas Drižius

Redakcija gavo tokio tūrinio laišką:

Aš esu Saulius Valantinas (nuotr. viršuje) ,  ūkininkas, įkalintas nuo 2020-05-13, sulaikytas Vilniuje ir įkalintas Vilniaus apskrities VPK areštinėje.

2020-05-15 išgabentas į Pravieniškių koloniją – nuteistas už akių. Nuteisė teisėja Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė. Prokuroras Tomas Uldikis.

Prašau susisiekti su manimi, nes toliau vykdomi neteisėti veiksmai ir bandoma su manimi susidoroti, aš esu tapęs įkaitu savo valstybėje, prie to tiesiogiai prisidėję asmenys : Algimantas Valantinas, Gintautas Šarauskas, Mindaugas Kukaitis, Saulius Skvernelis. Šių įvardintų asmenų esu žudomas nuo 1983 m. Patikslinu, kad aš vis dar esu gyvas ir laukiu bet kokios jūsų pagalbos ir prašau šį laišką išplatinti viešai. Abejoju, ar šis laiškas pasieks jus asmeniškai, tačiau jeigu tai įvyktų, tai būtų didelis man džiaugsmas.

Man rūpi mūsų valstybė. Ir tiesa, ir šviesa vienybėje težydi.

Saulius Valantinas.

Redakcija kreipėsi į Pravieniškių koloniją, prašydama leidimo susitikti su kolonijoje kalinamu Sauliumi Valantinu.  Iki šiol jokios reakcijos, nors jau praėjo trys dienos.

Kas tas Saulius Valantinas?

Saulius Valantinas – vienas iš liudininkų, liudijančių prieš Šiaulių policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybą (įsteigtos A.Sadecko vadinamosios ONTT), vadovaujamos komisaro Tomo Ruchtino, kuri daugiau nei 20 metų kontroliavo visą narkotikų prekybą Šiaulių regione.

Visa Šiaulių policija buvo virtusi narkobaronų būstine – policininkai netrukdomi nei STT, nei kitų tarnybų platino konfiskuotus narkotikus, plėšė, atiminėjo turtą ir tęsė sunkius nusikaltimus nuo 1992 iki maždaug  2012 m., kol pavogė tris kilogramus konfiskuoto kokaino, buvo demaskuoti. Nuo 2014 m. teismų suolus trina visas Šiaulių  ekskomisarų žiedas. Tiesa, iš pradžioje buvusių 40 įtariamųjų beliko tik 18. Tai Remigijus Dereškevičius, Remigijus Zykas, Tomas Ruchtinas, Ričardas Pocius, Renatas Ivanovas, Gediminas Aina, Gediminas Motiejūnas, Giedrius Vaitkus, Vytenis Maščinskas, Rolandas Grigalaitis, Arūnas Jankus, Arminas Lipskis, Arvidas Budrys, Gintautas Golovnia, Raimondas Ripinskas, Pavelas Osipovas, Kęstutis Purvinis, Robertas Paštuolis.

Visa ši policininkų gauja daugiau nei 20 metų vykdė labai sunkius nusikaltimus – nemaža jų dalis smulkiai aprašyta daugiau nei 400 psl. Panevėžio apygardos teismo nuospredyje, kuriuo ekskomisarai pasiųsti ilgiems metams į kalėjimą, Tiesa, byla dar nebaigta, nes toliau nagrinėjama apeliaciniame teisme – ekskomisarai prašo juos išteisinti, nes „nėra įrodymų“.

Pridedamas minėtas teismo nuosprendis:

šiauliu ontt

Beje, itin juokinga, kad bent 20 metų siautėjusius policijos gaujos nusikaltimų nepastebėjo nei policijos vyriausias komisaras Saulius Skvernelis, nei visas Šiaulių apygardos teismas, nei Šiaulių STT. Būtent Saulių Skvernelį atsakingu už visus nusikaltimus prieš jį ir laiko Saulius Valantinas.

Beje, faktas, kad mentai įkliuvo tik tada, kai pavogė rimtesnių už juos narkodilerių iš Pietų Amerikos, kurie, matyt, tyrėjo dar aukštesnį stogą policijoje, kokainą, rodo tik tai, kad minėta policininkų gauja matyt būtų ir toliau kontroliavusi narkotikų prekybą, jeigu nebūtų „užsirovę“ ant rimtesnių narkodilerių.

Be to, kad plėšė šiauliečius, policininkų gauja klastojo įrodymus ir „pakišinėjo nekaltus“ žmones – šiauliečių Malinauskų porai gauja pakišo narkotikų ir teismas juos nuteisė, įkišo į kalėjimą. Nusikaltimą organizavęs Tomas Ruchtinas tapo „metų sekliu“. Jo slaptas liudininkas, kuris už tai, kad melagingai paliudijo, kad pirkęs iš Malinauskų narkotikų, gavo už tai 100 litų iš policininkų gaujos, tačiau vėliau jį užgraužė sąžinė – jis prisipažino melavęs ir pridavė visą „mentų gaują“.

Vienas iš šios mentų gaujos auka tapo ir jau minėtas Saulius Valantinas.

Delfi.lt pateikia, kad jis „ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka“.

Tačiau Saulių Valantiną minėta Ruchtino vadovaujama gauja jau buvo melagingai apkaltinusi, neva Saulius Valantinas dar 2012 m. pasikėsino į šalies kovinės savigynos čempioną Michailą Kočiurovą, pravarde Miša.

Ruchtino gaujos policininkai naktį pradūrė S. Valantino ir kito įtariamojo automobilių padangas; jie tikėjosi, kad taip šiuos vyrus išprovokuos ir šie puls keršyti M. Kočiurovui.

„Mūsų tikslas buvo juos išprovokuoti – kad šie vėl griebtųsi ginklo ir keršytų M. Kočiurovui, – apie planus, galėjusius sukelti tikrą gaujų karą Šiauliuose, knygoje „Policijos dievai“ pasakojo dabar jau buvęs Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus viršininkas Remigijus Zykas. – Mes manėme, kad tada jie griebsis ginklo, o mes juos sulaikysime su tuo pačiu ginklu, kuriuo šaudyta į M. Kočiurovą. Tai buvo Tomo Ruchtino (tuometis Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkas – Delfi) idėja: jis minėjo, kad kažką panašaus darė anksčiau, dar dirbdamas Telšių policijoje.“

 Nors pareigūnų planas neišdegė, bet S. Valantinas ir jo draugas vis tiek buvo apkaltinti dėl pasikėsinimo nužudyti, bet vėliau teismai jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. O ir nukentėjusiuoju pripažintas M. Kočiurovas laikėsi tokios pozicijos, kad į jo gyvybę net niekas nepasikėsino.

Beje, apie tai, kad supjaustė Sauliaus Valantino automobilio padangas, norėdami, kad jis keršytų kitam šiauliečiui, Panevėžio apygardos teisme  papasakojo patys Šiaulių ONTT „pareigūnai“ Remigijus Zykas.

Jis kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad laiko neprisimena, kai kartu su Gediminu Aina, Tomu Ruchtinu, Ričardu Pociumi vakare nuvažiavę vienu automobiliu apgadino Sauliaus Valantino automobilį ir pradūrė padangas. Padangas R.Zykas pjaustė būdamas blaivus. Gailisi.

 Norėjo, kad S. Valantinas ir R. P. pagalvotų, jog šį nusikaltimą padarė Michailas Kočiurovas, su kuriuo jie tuo metu konfliktavo. Tokiu būdu siekė išprovokuoti S. Valantiną keršyti M. Kočiurovui ir griebtis ginklo. Planui pavykus jie (pareigūnai) ketino juos sulaikyti su ginklu, su kuriuo prieš mėnesį buvo pasikėsinta į M. Kočiurovą. Idėja atlikti neteisėtus veiksmus buvo T. Ruchtino, kuris minėjo, kad yra kažką panašaus daręs dirbdamas Telšiuose.. T. Ruchtinas pasakojo, kad išprovokavo suklastojęs byloje pirštų antspaudus.

Atsakydamas į klausimus, parodė, kad T. Ruchtino idėja atrodė vykusi, tik reikėjo gauti prokuratūros sankcijas. S. Valantino ir R. P. parodymus girdėjo. S. Valantinas sakė, kad iš viso taip nebuvo, o R. P. sakė su pagražinimais. Kiek žino, tuo metu, kai jie davė parodymus, dėl jų įvykdyto nusikaltimo . buvo nagrinėjama byla, kurioje jie buvo išteisinti. Jiems buvo naudinga taip kalbėti.

Kaltinamasis T. Ruchtinas parodė, kad R. Zyko padalinys atlikinėjo ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo į nusikalstamos grupuotės lyderį M. Kočiurovą. Pats (T. R.) tame tyrime nedirbo. Buvo surinkta duomenų, kad pasikėsinti galėjo S. Valantinas. ir R. P. Jis  S. Valantino atžvilgiu vedė operatyvinį tyrimą dėl narkotinių medžiagų platinimo. Apie pasikėsinimą į M. Kočiurovą sužinojo techninių priemonių pagalba.

Kažkas pasakė, kad reikės paprovokuoti, kad būtų galimybė juos sulaikyti ir rasti ginklą, iš kurio šaudė į M. K. Naktį sutartu laiku sportiniu automobiliu „Subaru“ atvažiavo. Tai buvo vienas iš 5-6 perpardavimui tuo metu jo (Tomo Ruchtino.) įsigytų automobilių. Kelionei pasirinko anglišką automobilį angliškais numeriais, kad sunkiau būtų jį įsidėmėti… Grįžę kalbėjo, kad išdaužė galinį S. Valantino automobilio stiklą ir perdūrė padangą, o R. P. automobiliui pradūrė padangas, bet jos nenusėdo. Žinojo, kad veža kolegas pradurti padangų. Turto sugadinimą pripažįsta.

Atsakydamas į advokato A. Milučio klausimą, parodė, kad iš pradžių iš telefoninių pokalbių gautą informaciją pasakė R. Z., kuris perklausė pažymėtus pokalbius. Tada kreipėsi per biuro vadą R. D. į įslaptinimo komisiją dėl pokalbių išslaptinimo. Padarytą pokalbių laikmeną prokuroras pridėjo prie bylos.

Kaltinamasis Ričardas Pocius parodė, padarytą nusikaltimą pripažįsta. S. Valantino automobilis buvo apgadintas. Tai turbūt buvo „Opel“ markės automobilis. Automobiliui buvo išdaužtas stiklas ir nuleistos padangos – viena ar dvi. Jeigu S. V. neigia tokį faktą, tai gali būti, kad jis (R. P.) išdaužė kitam asmeniui priklausančio automobilio langą. Nežino, kur S. V. gyvena ir kokiu automobiliu važinėja.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad pažįsta beveik visus kaltinamuosius, nepažįsta tik šių (rodo į kaltinamuosius, esančius salėje, prisistato kaltinamieji B., J., R.). Kaltinamuosius pažįsta, kadangi buvo neteisėtai apkaltintas byloje. Kaltino imituojant susišaudymą .. Viskas vyko 2012 m. Buvo suimtas kaip įtariamasis, nors negyvena. Toks buvo D., „Č.“, P., su Z. nurodymu, tikslas, žinojo, kad jis turi pinigų. Įkalino pusei metų, darė spaudimą, naudojo fizinį, psichologinį smurtą, liepė apkaltinti neteisėta veikla žmones, kurių net nepažinojo. Laikydavo areštinėse, kad nereikėtų jiems atsižymėti lankant, išsiveždavo, kankindavo. Izoliatoriuje pareigūnai sodindavo su kitais nuteistaisiais, Z. asmeniškai ten nuvesdavo.

Apie 5 metus gyveno pas tėvus P., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dažnai lankydavosi pas močiutę S. P., Išsiskyręs su žmona, nusprendė pakeisti aplinką ir nuo balandžio mėnesio porai mėnesių laiko gyveno pas močiutę P.. Tuo metu užsiėmė šeimos verslu, tėvai turi restoraną V. Dirbo oficialiai personalo vadovu. Gaunamo atlyginimo dydžio nebeprisimena, papildomai gaudavo pinigų iš savo tėvų. Per mėnesį gaudavo apie 2000 Lt atlyginimą. 2012 m. gegužės mėnesį naudojosi motinos vardu registruotu sportiniu automobiliu BMW Z3.

Kitoje byloje 2012 m. gegužės 28 d. buvo sulaikytas dėl pasikėsinimo nužudyti. To žmogaus nepažįsta. Sulaikė „Č.“, P., Z., kitų pavardžių nežino. Sulaikant dalyvavo A. L., T. R., V. M. Sulaikė sodų bendrijoje, ., kur buvo apsistojęs pas draugą, vyko vakarėlis, buvo likęs pernakvoti. Sulaikymo metu padavė dokumentą, uždėjo antrankius ir draugo namuose atliko kratą.

Kitoje byloje su S. Valantinu yra kaltinamas dėl pasikėsinimo į M. Kočiurovą. Tie patys pareigūnai, kurie šioje byloje yra kaltinamieji, vedė tą bylą. M. buvo žinomas kaip nusikaltėlis. Pareigūnams reikėjo juo atsikratyti ir reikėjo kažką apkaltinti. . vyko bylos nagrinėjimas, pareigūnai, išskyrus R., atsisakė duoti parodymus. Aplinkybės dėl padangų subadymo teisme nebuvo aiškinamasi.

Liudytojas Saulius Valantinas parodė, kad 2012 m. turėjo įvairių automobilių, tačiau nebuvo atvejų, kad būtų subadytos jų padangos. P. kažką minėjo dėl sugadintų padangų. Pats P. nieko nėra sakęs. Kitoje byloje su P. buvo išteisinti dėl pasikėsinimo nužudyti, nuteisė už pareigūnų įžeidimą.

Kaltinamieji tvirtina, kad sugadindami svetimą turtą nesiekė asmeninės naudos, o tik norėjo išprovokuoti nukentėjusįjį aktyviems nusikalstamiems veiksmams ir tokiu būdu išaiškinti tiriamą nusikaltimą. Teismas sutinka, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji darydami šią veiką tiesiogiai siekė kokios nors asmeninės naudos, tačiau vertina, kad ir ši veika padaryta veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje.

Tačiau vadinamoji mentų gauja, nors ir nuteista ilgiems metams kalėjimo, turi nemažai ryšių – Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė šią vasarą jį „už akių“ nuteisė kalėjimo bausme, neva S.Valantinas kažkam pardavė kvaišalų.

Teisme pagarsinti pokalbiai kaip reikiant suerzino kaltinamąjį – jis ėmė šaukti, kad nesutinka su garso įrašais, taip pat aiškino, jog nori pateikti papildomų dokumentų, nors šioje proceso stadijoje tokia galimybė nebuvo numatyta. Galop S. Valantinas nusiėmė veidą ir nosį dengiančią kaukę ir ėmė ignoruoti teisėjos reikalavimus ją užsidėti, be to, jis nesutiko, kad teismas jam duotų naują medicininę kaukę. „Prašau užsidėti kaukę“, – ne kartą į S. Valantiną kreipėsi teisėja Pakalnytė-Tamošiūnaitė.

Kas ta Pakalnytė- Tamošiūnaitė (nuotr. viršuje)  – dirba mafijai, tačiau vykdo ir politikų užsakymus, todėl „turi stogą“ ?

Kaip žinia, Rusija oficialiai yra paskelbusi taip vadinamųjų teisėjų Ainoros Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko paieška. Rusija kreipėsi į Interpolą, kad minėti teisėjai būtų suimti ir išduoti Rusijai, kur jie yra teisiami už akių, ir jiems gresia iki 10 metų kalėjimo.

LL nemažai rašė apie tą Virginiją Pakalnytė-Tamošiūnaitę – tai gerai žinomai revidyvistė, sąmoningai nuteisusi ir pasiuntusi į kalėjimą daug visiškai nekaltų žmonių.

Vienas jų – „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, kuris tos vadinamos teisėjos Pakalnytės nuteistas už tai, kad „rašė straipsnius, tęsė nusikalstamą veiklą“.

Atrodo, kad ši gauja priėjo liepto galo. Ne, Lietuvoje jiems niekas negresia, ir visa ši kriminalinė struktūra – taip vadinama „teisminė sistema“ – jau užsitikrino Seimo paramą.

Problema ta, kad jiems Europos Sąjungos institucijose, kur negalioja Lietuvoje įtvirtinta telefoninė teisė, reikės įrodyti, kad minėti teisėjai nepadarė nusikaltimo.

Mat minėta trijulė nuteisė kalėti Rusijos pilietį už nusikaltimus, kuriuos jis neva padarė per 1991 m. sausio 13 d., ir kurie buvo įstatymu pripažinti kaip nusikaltimas praėjus dešimtmečiui. Nors teisės studentai žino, kad teisė negalioja atbuline data, minėta trijulė drąsiai pritaikė šį principą. Tai labai patiko ir Lietuvos Bestijai, kuri, matyt, šito ir siekė, ir buvo nurodžiusi tai padaryti.

Rusija nurodė, kad Rusijos piliečiai Lietuvoje persekiojami pagal Lietuvos BK straipsnius, priimtus 2011 m., o nusikaltimas įvykdytas 1991 m. „Lietuvos pusė įstatymą taiko atgal, į praeitį kas prieštarauja bet kokioms tarptautinės teisės normoms“, – teigia Rusijos pusė.

Rusija iškėlė baudžiamąją bylą minėtai trijulei pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą – žinomai melagingo ir neteisėto nuosprendžio priėmimas, už kurį gresia 10 metų kalėjimo. Lygiai toks pats BK punktas buvo ir Lietuvos TSR baudžiamąjame kodekse, tačiau teisėjų „bendruomenė“ pasirūpino, kad jo neliktų. Nup to laiko ši geriausiai organizuota banditų gauja, vadinama „teisine sistema“ – daro ką nori – nes „jie yra nepriklausomi“ nuo įstatymo.

Tai sužinojusi, vadianamoji „Teisingumo“ ministrė Dobrovolska inicijavo skubų posėdį po to, kai paaiškėjo, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių nuteisė tris Lietuvos teisėjus už nuosprendį byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Dar neaišku, ar jie nuteisti, ar tik teisiami, nes skirtingi Rusijos naujiejų portalai painiojasi laike – vieni sako, kad teismas dar vyksta, kiti – kad jau įvyko.

Anot Dobrovolskos, tokie užsienio valstybės sprendimai, susiję su kitos šalies pareigūnais, įvykdžiusiais savo konstitucinius įsipareigojimus, „prieštarauja teisingumo ir demokratinės teisinės valstybės principams“.

Anksčiau Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi būtinų priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Nežinia, kaip į tai sureagavo Interpolas, tačiau labai gali būti, kad paskelbs minėtų „teisėjų“ paiešką.

Sputnik.lt rašė, kad tai yra grynai politinis Lietuvos sprendimas, priimtas pažeidžiant tarptautinę teisę, sako advokatas Michailas Jofė.

Interviu Sputnik Lietuva Tarptautinės rusakalbių teisininkų asociacijos viceprezidentas, tarptautinis advokatas Michailas Jofė teigė, kad baudžiamajam įstatymui šioje byloje suteikiama atgalinė galia.

„Tiesą sakant, šiandien Lietuvos valdžios institucijos neginčija sulaikymo, jos prašo formalių priežasčių neišduoti piliečių. Mes iš tikrųjų turime suklusti, kai baudžiamajam įstatymui suteikiama atgalinė galia, tai yra sąmoningai neteisingas nuosprendis. Akivaizdu, kad tai neveikė 1991 metais. Situacija yra ta, kad Tyrimų komitetas būtent dėl to už akių pateikia kaltinimus ir atlieka procedūras, kurias galima atlikti nedalyvaujant kaltinamajam“, — sakė advokatas.

Pasak Jofės, jei Lietuva pateiks pagrįstą atsakymą, niekas nepersekios Lietuvos teisėjų.

„Lietuvos pozicija, nes ji remiasi tik pilietybės faktu, tai yra oficialus pagrindas neišduoti savo piliečių. Bet jei asmuo atsiduria ne Europos šalies teritorijoje, tai, žinoma, ši šalis svarstys galimybę išduoti šį Lietuvos pilietį teisėją nagrinėti šiai bylai. Tikriausiai tai yra pirmas kartas tokioje posovietinės erdvės istorijoje, kai Rusijos valdžia reikalavo išduoti asmenis, įvykdžiusius nusikaltimą prieš Rusijos valstybės interesus, smerkiant, priimant akivaizdžiai neteisingą nuosprendį. Prašau atsakyti pagrįstai — ir niekas jų neieškos. Politiniai [Lietuvos] valdžios sprendimai, kurie priimami pažeidžiant tarptautinę teisę“, — sakė advokatas.

Kaip pabrėžė Jofė, Lietuva sukurs kokių nors kliūčių, kad apgintų savo antirusišką politiką.