Prielaida: jeigu nebūtų užsakę Giedriaus Valiūno nužudymo – Ievutė būtų gyva?

Prielaida: jeigu nebūtų užsakę Giedriaus Valiūno nužudymo – Ievutė būtų gyva?

Kristina Sulikienė

Aiškėja, jog pernai vykę padieniui  sekę įvykiai, kai tame pačiame Jonavos rajone kovo 4 dieną buvo nudurtas tautininkas Giedrius Valiūnas ir įmestas į šulinį (policija jo neieškojo keletą savaičių), ir kitą dieną kovo 5  nužudyta jauna mergina, – šie įvykiai siejasi.

Štai kodėl gedinti motina siekė, jog mano straipsnis apie Giedriaus Valiūno nužudymą būtų iš viso išimtas. (Tame straipsnyje ji rado savo dukros paminėjimą, ir aiškino, jog kategoriškai jos dukra su niekuo nesusijusi, ir ji žinanti, jog čia atsitiktinė žūtis, ir su niekuo nesusijusi, todėl visos versijos yra šmeižtas.) 

Abejingumas šio jauno vyro dingimui buvo akivaizdus.Jeigu Ievutės ieškojo su sraigtasparniu, o kūną atkasė su išminavimo – antiteroristinės brigados „Aras“ pagalba, tai Giedrių Valiūną surado vos ne atsitiktinai, kai po keletos savaičių mieganti teisėsauga ėmė apklausinėti kaimo valkatėles, ir vienas kažką prasipliurpė.

Mano versija yra tokia, jog romai nieko ir nesakys, ir vaidins iki galo, jog tai atsitiktinė merginos žūtis.

Pagal nužudymo būdą – tai keršto nusikaltimas. (Daiva Guobienė visą laiką kėlė šią versiją, nes nužudyta labai žiauriu metodu – sudaužytas kūnas, išmušti dantys.)

Manau – už Giedriaus Valiūno nužudymą.

Teisėsauga atsisako aiškintis, su kuo buvo susijęs G. Valiūnas, ir tyrimą teismui perdavė kaip „bytovychą“.( buitinį nusikaltimą, kai keletas kaimiečiu susipyko pirtyje, ir vienu taikliu dūriu būdami visiškai girti, nudūrė Giedrių Valiūną, po to, būdami visiškai girti, ėjo keletą kilometrų, kad įmestų į šulinį apleistoje karinėje bazėje. Ir čia atseit – buitinis, paprastas, su niekuo nesusijęs nusikaltimas, nors būtent įmetimo į šulinį aspektas yra mafijinis braižas. Įmetimas karinėje zonoje vėlgi suponuoja tam tikras kitas mintis. Tai, jog ir Ievutės kūnas buvo užkastas apleistoje karinėje bazėje, suponuoja prielaidą, jog nusikaltimai iš tikrųjų turėjo būti tiriami kartu, ieškant sąsajų, o ne keliant begalinį šaršalą ir skandalą, užčiaupinėjant žurnalistus ir laisvuosius rašytojus.)

Taigi, tokio paties nusikaltimo bylą (nužudymas žiauriu būdu, išniekinant kūną, jį slepiant) ne tik išrezonansino iki užsienių, o „Laisvą laikraštį“ paskelbė neetišku, manipuliuodami gedinčia motina, bet bylą netgi įslaptino.

Dabar visi apdergti asmenys – Aurimas Drižius, Daiva Guobienė, ir šių eilučių autorė negali susitinkti informacijos ir jos paviešinti, įrodydami, jog buvo teisūs, nes išsigandę tiesos, šmeižikai ir žurnalistų, juristų persekiotojai bylą tiesiog įslaptino. Primenu, jog už visiškai slaptos bylos versijų kėlimą baudžiamosios bylos buvo iškeltos Daivai Guobienei ir Aurimui Drižiui – po to labai staigiai nutrauktos. Nes medžiaga – slapta. 

Buvau persekiojama už paklausimą prokuratūrai – kodėl paprastos merginos mirtį tiria generalinė prokuratūra, juk tai yra išimtis tik saugumiečiams? (Tik Vytauto Pociūno (VSD karininkas) ir Liutauro Balčiūno, KAM žvalgybos karininko mirtys buvo tiriamos GP.)

Kaip man neturėti dar labiau sustiprėjusio įtarimo – juk tik saugumiečiai įslaptinami net po jų mirties. O byla dėl Ievutės – slapta. Nes jeigu visuomenė galėtų domėtis šia byla, ji sužinotų apie mafijos veiklos metodus.

Ką tik išsidaviau, su kuo galėjo būti susijęs vargšas nukankintas ir galimai dar gyvas į vandens rezervuarą įmestas vyras…

Tiesiog teisėsauga prieš „Daktarinius“ ir naująsias grupuotes, kurios galėtų susikurti Henriko Daktaro giminaičių pagrindu kovoja paprastai – galimai užleidžia žudikus, o po to juos globoja.

Neseniai spaudoje priminta Apoliansko – nepilnamečio žudiko, neva kūrusio savo gaują Vilijampolėje, istorij.a Nelabai tikiu, jog 17 metų vaikinas galėjęs žinoti, kuris vaikas yra Henriko Daktaro mamos sesers anūkas, juk pavardės visiškai skiriasi. Tokią geneologinę informaciją valdo tik policija, ir slaptos tarnybos. Vaikas dėl giminystės su H. Daktaru buvo nužudytas Kauno požeminėje pėsčiųjų perėjoje 2004 metais. Didelė dalis kitų H. Daktaro giminaičių- pusseserių vaikai, jau seniai po žeme. Vienai dukterėčiai pasisekė, nes ji neatvyko į sutartą susitikimą su Remigijumi Morkevičiumi. Tą vakarą būtų buvusi sušaudyta ne tik jinai, bet jis jos  2 metų sūnelis, o teisėsauga matyt jau turėjo legendą, kaip būtų pateikusi nusikaltimą. 

Taigi – Remigijus Morkevičius buvo sušaudytas „kamuolinių“, nes draugavo su „Daktarų jaunimu“. Tai nėra joks nusikaltimas, kad žmogų persekioti ir po to nužudyti. Pasikėsinimų į Remigijų būta, be to, bute kur jis gyveno, buvo keista istorija, kad nuomininkė neva nusišovė. Man panašiau, kad žudikas atėjo nakčia šaudė į lovą, ir nežinojo, kad Remigijus tuo metu buvo Brazilijoje. Po to, aišku, istorija pateikta kaip „bytovycha“- kad mergina nusišovė. Teisėsauga netyrė, ar mergina iš viso mokėjo laikyti ginklą, užsitaisyti jį. 

Deimantas Bugavičius buvo sušaudytas užsienio samdytų smogikų, dabar gi yra šmeižiamas ir dergiamas po mirties, o jo vaiko motinai „išsigandęs“ delfinariumo žurnalistas grasina baudžiamosiomis bylomis, jeigu ji ieškos teisybės teismuose dėl mirusiojo atminimo paniekinimo. Delfio žurnalistas pasakymą „atsakysi teisiškai arba kitaip“ iš Vitos Jakutienės, kuri buvo nukentėjusioji žmonių prekybos byloje – priėmė kaip „grasinimą nužudyti“ ir kreipėsi į teisėsaugą. Kaip keista – toks tvirtas vyrukas tas žurnalistas, ir išsigando šviesiaplaukės gražuolės. Vita Jakutienė turėjo būti sušaudyta kartu su mylimuoju, tik atsitiktine tvarka ji šaudymo metu buvo prie automatinių vartų, todėl išvengė mirties. Dabar šiai per stebuklą likusiai gyvai moteriai teisėsaugai pataikaujantis žurnalistas, po mirties dergiantis žmones, grasina susidorojimu. Nes atseit, labai bijo moterų, nors pats ką tik parašė, kad D. Bugavičius neva nebuvo visiškai įtakingas ir nebuvo autoritetas. Tai ko tada bijo „neįtakingo ir neautoritetingo“ asmens moters? Nelogiška. 

O dėl pernai metų įvykių, esmė yra tokia, jog pernai visa isterika kilo dėl to, jog kai dingo Ievutė, aš paklausiau, ar čia susiję su „kamuoliniais“. Buvo sukeltas toks šaršalas, dar ta mafija pasirodė vidury dienos Rokuose, privažiavo su dviem juodais autobusiukais prie mūsų namo 12 valandą dienos, vyras puolė kviesti policiją, tai Panemunės kriminalistai lėkė 165 km/h greičiu, aš juos sutikau, nes tuo metu važiavau į miesto centrą nuo kalno (mane visą rytą sekė kažkokie trys gražiai apsirengę žmonės, kol darbavausi bibliotekoje). Vyras pasakojo, jog tą momentą, kai buvo aktyvizuota policija, mafijozai dingo – susemiant „kamuolinius“ Pernavas liūdnu veidu paaiškino, jog „kamuoliniai“ iš kažkur turėjo tokią modernią ryšių techniką, jog galėjo jungtis prie policijos ryšių sistemų. Tai kas tą techniką jiems išdalino, ką? Kai galimai „kamuoliniai“ pagrobė Enriką Daktarą ir vežė jį į mišką užkasti, paleido iš karto, kai vyro mama Ramutė Daktarienė aktyvizavo 10 policijos ekipažų rajoninėje policijoje. Šitie įvykiai dar ankstesni, kas trukdė Linui Pernavui juos tirti ir užkardyti „kamuolinius“? Niekas netrukdė. Pernai metais nė vieno žodžio nebuvo užsiminta apie siaubingą „kamuolinių“ mafiją.

Kalbant apie Drąsiaus Kedžio supermenizmą, kai jis laisvai po visą Kauną lakstė ir šaudė, man panašiau į „kamuolinių“ braižą. Pamatysite, „violetinėje“ byloje visa tai išlįs. Juk negalėjo šaudyti marsiečiai, tuo labiau 2009 10 05 anksti ryte 7 valandą dingęs ir niekada nebeatsiradęs gyvas D. Kedys. Tos istorijos sėkmė (pasakėčios apie aklus snaiperius ir slaptus liudininkus) yra tame, jog teisėsauga nuslėpė informaciją apie „kamuolinius“. 2010 metų Klonio budėjimo metu naktį pasirodė pats „kamuolys“ su pagalbininku, juos išvaikė Gediminas Aidukas, iškvietęs policiją, ir sužnabždėjęs visiems „visi atsargiai, čia „kamuoliniai“. Tai, jog Klonio gatvėje mačiau patį gaujos vadą, sužinojau tik šįmet, kai šis neleičiamasis ir neva mirtinai sergantis, atseit, negali kalėti dėl verslininko Valasevičiaus pagrobimo ir reketavimo dėl sunkios sveikatos, vis tik buvo suimtas, o jo sūnus, kuris irgi suimtas, Remigijaus Morkevičiaus tetai pasipaskojo, jog tikrai jie sušaudė jos sūnėną. Tirti Morkevičiaus byloje nebėra ką – žudikai žinomi. Roginskis tačiau apsikarstęs pasakėčių kūrėju Dargiu bandė aiškinti, jog „čia labai naujas nusikaltimo braižas“. Beje, ginklai, iš kurio sušaudytas kovotojas, rasti per kratas pas „kamuolinius“.Gal pagaliau ir teisėjo žudikas atsiras. 

Šiais metais Europolas privertė Liną Pernavą susemti šią mafiją. Pamenate, koks buvo jo veidas? Normalus generalinis komisaras džiaugtųsi sėkminga operacija, o jis liūdėjo.

Kaip bebūtų keista, vienas kamuolinis  – vadeiva būtent gyveno Rokuose, daugiabučių rajone. Štai kokiu būdu pernai pasirodė tie trys žmonės, ir vėliau davė ženklą važiuoti prie mano namo. Asmeninius duomenis, esu tikra, suteikė policija, nes įprastai žmonės nevaldo tokios informacijos, nei koks telefono numeris, nei adresas, jeigu žmogus per daug nesireklamuoja. Po to puolimo mes su vyru dar skambinome į policiją, rašėme, bet Roginskis tiesiog nekeldavo ragelio, todėl mes nuvykome į VSD ir paprašėme mus priimti. Po mūsų vizito VSD pasikeitė visa dūdelė, ir buvo pradėta klausti – kodėl Linas Pernavas nieko nedarė, kad nebūtų nužudyta Ievutė. Tų TV laidų aš tada nemačiau, bet jos pradėtos rodyti tiksliai po mūsų vizito VSD, ir puolimas per internetą ir per TV mano adresu baigėsi. Liko tik idiotiški straipsniai, kur aš vadinama dėstytoja, ir tie straipsniai taisyti labai daug kartų. O esmė tokia, kad aš dėstydavau privačias paskaitas Panemunės bibliotekoje, ir tenai susitikau kamuolinių auką Valasevičių. Todėl matyt negalėjo man atleisti, todėl turėjo apdergti būtent mano kaip dėstytojos amplua. Maždaug, jeigu nebūčiau vedus paskaitų, nebūčiau žinojusi tos istorijos su Šarūno Valasevičiaus grobimu. Bet juk apie tai rašė spauda. Pasirodo, metų metais teisėsauga ir teismai toleravo šią mafiją, o ji skambėjo Vakarų spaudoje. Galiausiai kai Vilniuje buvo bandyta užmušti Ukrainos okeanologą Michail Tamoikin, ir nusikaltėliai privažiavo su tikra policijos mašina, tačiau naudojo revolverį – ir kai susisiekiau su Michailu Tamoikinu (jis priklauso Europolui!), ir įvardijau jam konkrečią „Kamuolinių“ mafiją, bei paprašiau Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą „griebti komisarą už sprando“ ir priversti susemti „kamuolinius“, štai tada reikalai ir pajudėjo. Nepraėjo nė metai nuo „Ievutės negerbimo“ ir kitų skandalų, ir tiesa triumfavo. Aišku, tai dar ne pabaiga, juk „kamuolinių“ gauja iš viso keli šimtai, o gal net keli tūkstančiai žmonių. Ir ši gauja metų metais globota ir godota mūsų teisėsaugos, ir netgi sisteminės žiniasklaidos. 

Suprantu, jog „violetiniai“ baisiai bijo klausimo, ar Drąsius Kedys nežuvo dėl mafijinių grupuočių kautynių, bet pats laikas, praėjus 9 metams po tų įvykių, tiksliai klausti klausimų, nes tik tada galima būtų atpainioti visą raizgalynę. Nieko čia gėdingo, jeigu ir žuvo nuo mafijos rankų, o vaiką išnaudojo dėl to, kad keršijo už kažką. 

Teisėsaugos melas, jog „sunaikinta Daktaro grupuotė“ kainavo labai daug gyvybių. Geriau būtų pripažinti, jog Henriko Daktaro giminė ir draugų ratas – nesunaikinami. Ir nustoti juos žudyti, su jais tokiu būdu kovoti. Su „mafija“ reikia kovoti su ja dirbant, o ne ją žudant,  nes žudynės skatina atsakomuosius veiksmus, kaip kad įvyko pernai su tais dviem jaunais žmonėm.   

Summa sumarum – jeigu kažkas nebūtų užsakęs Giedriaus Valiūno nužudymo, Ievutė turbūt po šiai dienai greičiausiai būtų gyva ir sveika. Ir nereikia čia kliedėti apie tai, jog  „mes patruliavome pakelėse, todėl užleidome Bieliauskų grupuotę“.  Kovos su organizuotu nusikalstamumu pinigai buvo skirti pvz. manęs sekimui, bylų (berods, 3) man kurpimui, o tikrieji nusikaltėliai laisvai sau plėšė, reketavo, žudė. Pinigai visada buvo, tik teisėsauga juos švaistė SMS, facebooko komentarų bei žurnalistų persekiojimo byloms, darydami iš rašančių asmenų „organizuotus nusikaltėlius“. Teisėsauga ir tik teisėsauga kalta dėl Ievutės žūties. Ir tegul pasibarsto galvas pelenais ir atgailauja, ir neieško kaltų žurnalistų tarpe. Mes metų metais rašėme apie mafijas, nusikaltėlius, tereikėjo tik išmokti skaityti, ir susirinkti informaciją, ir nustoti kurti tas kvailas pasakėčias. 

Juokingas Ievutės byloje grupuotės apibrėžimas. 

Pamenate, įtarimų tekste Venckienei irgi nurodyta, jog ji su savo asmeniška teta Skučienė sukūrė nusikalstamą Klonio gaują, kuri vykdė šmeižtus (tarsi šmeižtas, kuris nėra nusikaltimas JAV, būtų toks pavojingas dalykas, kad reikėjo mesti visas pajėgas Klonio gaujos tyrimui?).

Pusbroliai nėra grupuotė, tai šeimos nariai. O ar jie susiję su nusikaltimu, ar tik apsimeta, prisiėmę kaltę – mes nesužinosime, nes visuomenei uždraudė domėtis šia byla, kurioje sprendimą jau pernai žinojo gedinti motina ir netgi Žurnalistų etikos inspektorius (byloje, kuri iki šios dienos – įslaptinta.) Man per Gedulo ir vilties dieną ne žvakutes prie paminklų teko degioti, o rašyti atsiliepimą į Žurnalistų etikos inspekciją – kitaip man būtų buvusi iškelta tiek etikos, tiek vėliau ir baudžiamoji byla. Gedinčiai motinai atsakiau, jog ji savo skunduose mane šmeižia, ir aš ją pačią paduosiu į teismą. Savo skunduose ji rašė, jog žino, kaip žuvo jos duktė, ir žino, jog tikrai su niekuo nebuvo susijusi, todėl rašyti, kad nužudyta mafijiniu būdu negalima. Bet kas gali mane priversti patikėti, jog uždaužymas kastuvu – tai atsitiktinė žūtis? Buvęs generalinis prokuroras ir politikas Artūras Paulauskas iš karto liepė „ieškoti priežasčių artimojoje aplinkoje“. Ar teisėsauga ieškojo? Ne. Jeigu nesate matę nei vieno filmo apie mafiją, tai pasufleruosiu – užduažymas su kastuvu yra mafijinis nužudymo būdas. Pagal sumušimo ar nužudymo būdus patyrusi teisėsauga ir sužino – su kuo galima sieti nusikaltimą. Ką daryti, kad Ievutės mama niekada gyvenime nesidomėjo, kas yra mafija ir kaip ji veikia. Ne mano tai problema. Gaila, kad ši gedinti motina atėmė iš mūsų visų galimybę daugiau sužinoti apie mafiją, kuri nužudė jos dukrą, tokiu būdu yra pridengiama pati mafija, vadinasi, motina veikia ne dukters ir ne visuomenės interesams…Juk pagal jos prašymą byla buvo įslaptinta – esą nužudymo būdas toks baisus, kad bus sukelti išgyvenimai. Palyginimui pasakysiu, jog Henriko Daktaro byla buvo nagrinėjama viešuose posėdžiuose. Į bylą žurnalistai nevaikščiodavo, todėl būdavo juokinga skaityti jų visiškai su posėdžiais nesusijusias nesąmones, pateikiamas kaip objektyvią tiesą. Toje byloje buvo ir sukapotų lavonų, ir visokios kitokio „gėrio“, ir byla nebuvo slapta. Problemą matyt teisėsauga mato tame, jog į suklastotas bylas galima ateiti, ir paviešinti, kad, tarkime, sukapotas lavonas buvo surinktas iš gabalų, ir net neišmatuotas nei ūgis, nei svoris, nei amžius, todėl H. Daktaras ir buvo išteisintas. Dabar kaip matyti, jau pasirinkta nauja taktika – užslaptinti bylas, kurios yra sukurptos. Tada bus galima su tanku stumti savo versiją, ir viskas. 

P.S. Iš kur sužinojau šią versiją – kad abudu nužudymai galimai siejasi? Taigi teisėsauga tiesiog „miega“ ant mano telefoninių pokalbių. Laikas atsisukti ir pasitikrinti. Kodėl paprastas juristas visada surenka daugiau informacijos, negu visi šitie operatyvininkai, pasiklausymo būdelės, saugumai ir įvairios kitos žvalgybos? Beje, šaltinis, atskleidęs šią versiją, jau pabėgo iš Lietuvos, nes keletą kartų buvo pasikėsinta. Aišku, puolė valkatos, ir būtinai su peiliais. Kaip ir Giedriaus Valiūno atveju. Kad atrodytų „bytovycha“. Todėl šaltinis nieko nelaukęs tiesiog pabėgo iš šios ašarų pakalnės, kol jo paties neįmėtė į šulinį. Tuo labiau, kad nužudytasis – jo giminaitis…