Prezidentė apdovanota už nuopelnus mafijinei teismų sistemai (pildoma)

Pirmadienis, spalio 22 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Visuotiniame teisėjų susirinkime apdovanota 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“.

Šis apdovanojimas Teisėjų tarybos nutarimu Prezidentei skirtas už nuoseklų dėmesį teismų sistemai ir teisėkūros iniciatyvas, paskatinusias sistemos pokyčius.  

Abi kadencijas teismų sistemos skaidrumas, atvirumas ir veiklos efektyvumas buvo vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų.

Šalies vadovės inicijuoti įstatymų pakeitimai svariai prisidėjo prie kokybiškesnio ir spartesnio teisingumo vykdymo. Ypatingas dėmesys teisėjų korpuso formavimo kokybei leido iš esmės jį atnaujinti, o rotacija teismų vadovybėje tapo natūraliu reiškiniu. Teisėjo karjerą šiandien lemia ne formalūs darbo stažo kriterijai, o aukšti kompetencijos ir reputacijos reikalavimai.

Tai, kad Lietuvos teismai aklai vykdo Dalios Grybauskaitės valią, jau ne kartą įrodė patys teisėjai, pridengdami pačios prezidentės nusikalstamą veiklą.

Itin akivaizdu tai buvo tada, kai visa „teismų sistema“, įskaitant ir Aukščiausiąjį teismą, išteisino prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę. Nors pati prezidentės patarėja prisipažino, kad ji nutekino valstybės paslaptį, ir kad tuo didžiuojasi, teismas nusprendė, kad „įrodymų visuma“ to neįrodo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Robertas Rainys, Miroslavas Gvozdovičius ir Irma Randakevičienė nusprendė, kad „įrodymų visuma“ neįrodo, kad prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė sąmoningai nutekino valstybės paslaptį apie būsimą rusų ataką prieš Dalią Grybauskaitę.

Nors teismui buvo pateikta įrodymai, kad D.Ulbinaitė prezidentūroje kopijuoja valstybės paslaptį turinčią pažymą, skambina BNS žurnalistei, kviečiasi į prezidentūrą, nufilmuota, kaip jos susitinka prie prezidentūros, kaip žurnalitė grįžta, ir minėtą pažymą paviešina, visa teismų „piramidė“ nusprendė, kad visi šie įrodymai nieko neįrodo. 

Trumpai priminsime tą „įrodymų visumą“ : 2013 m. spalio 31 d. 8.30 VSD generalinis direktorius pasirašė pažymą dėl neva Rusijos Federacijos planuojamų išpuolių prieš Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ši pažyma buvo išsiųsta prezidentei D.Grybauskaitei, Seimo pirmininkei L.Graužinienei, premjerui A.Butkevičiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A.Paulauskui, taip pat Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, užsienio reikalų ministrui, Vyriausybės kancleriui. 

Tiesa, šio įvykio išvakarėse vienas VSD pareigūnas, galimai veikdamas pagal VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos nurodymą, šios pažymos turinį pateikė prezidentės vyriausiajai patarėjai – atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei. Pastaroji kitą dieną perdavė minėtos pažymos tūrinį BNS agentūrai. BNS agentūra momentaliai išplatino šį pranešimą, ir Dalia Grybauskaitė momentaliai sureagavo – nors tuo metu buvo Rygoje, praėjus porai valandų nuo pažymos nutekinimo, televizijos jau transliavo iš anksto įrašytą D.Grybauskaitės kalbą, kurioje ji ramino tautą, kai tai tėra rusų ataka, ir reikia laukti naujų „provokacijų“.

Tai, kad tai buvo iš anksto parengta operacija, kurią prezidentės krikštatėvis V.Landsbergis pavadino „operacija Skiepai“, įrodo daug aplinkybių: pirmiausia, D.Grybauskaitė pati organizavo šį informacijos nutekinimą žiniasklaidai per savo patarėją Ulbinaitę – tuo tikslu buvo įrašytas prezidentės kreipimasis, kuris kilus skandalui buvo išplatintas televizijai. D. Grybauskaitė paskelbė: „Šiandien esu informuota, kad prieš Lietuvą, prieš Rytų partneres ir mane asmeniškai ir toliau bus rengiamos informacinės provokacijos.

Viena iš pagrindinių priežasčių, matyt, yra sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir, ko gero, taip pat Lietuvos siekis energetinės nepriklausomybės“. Antra aplinkybė – ši VSD pažyma tą pačią dieną buvo pristatyta Seimo vadovams LGraužienei ir Seimo NSGK pirmininkui A.Paulauskui, tačiau lyg tyčia, jie Seime pasirodė po pietų, kai informacija jau buvo nutekėjusi.

„Problema ta, kad BNS pranešimas apie VSD pažymą buvo paskelbtas spalio 31 d. 12.15 val., o prezidentės video sveikinimas lrytas.lt pasirodė jau 16.06. Tai reiškia, kad Lietuvos rytas TV jis buvo ištransliuotas kokiu pusvalandžiu anksčiau. O juk prieš tai dar reikėjo jį pažiūrėti, sumontuoti. Prezidentė juk nuo pat ryto dalyvavo Latvijoje vykstančiame trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikime. Nežinau, kaip jums, bet mane toks operatyvumas jau tada labai stebino, nes aš sunkiai galiu įsivaizduoti, kaip vykstant svarbiam susitikimui, per tris valandas galima perskaityti, ką parašė BNS, sugalvoti, ką pasakyti, tarp susitikimų su prezidentais surasti laiko įrašyti video sveikinimą ir jį nusiųsti į Lietuvą. Todėl mano spėjimas – tas video sveikinimas buvo įrašytas iš anksto, žinant, kad VSD pažyma bus nutekinta)“, – teigė apžvalgininkas Artūras Račas..

Esu įsitikinęs, kad operacijos „Skiepai“ tikslas – apkaltinti Seimo vadovus šios pažymos nutekinimu, ir pergalinga D.Grybauskaitės rinkimų kampanija. Tačiau „Skiepai“ nepavyko dėl banalios priežasties – VSD neįvertino visų operacijos smulkmenų. Nors Daiva Ulbinaitė telefonu išsikvietė BNS vyr. redaktorę, ir perdavė jai tą garsiąją pažymą apie Rusijos “grėsmes” – STT surinktoje byloje yra net iš prezidentūros paimta filmuota medžiaga, užfiksavusi besišnekučiuojančias moteriškes.

Tą patį rytą VSD vokai su “slapta žyma” turėjo būti perduoti aukoms – Seimo pirmininkei ir Seimo NSG komiteto pirmininkui, ir todėl VSD darbuotojai juos ragino greičiau “perskaityti” slaptas pažymas, kad vėliau būtų galima apkaltinti jų nutekinimu, tačiau dėl atsitiktinumo minėti žmonės pažymas gavo jau po garsiojo BNS pranešimo. Todėl jų apkaltinti nepavyko. Kai ši informacija ėmė aiškėti, lapkričio 14 d ryte prezidentė Dalia Grybauskaitė išsikvietė STT direktorių Saulių Urbanavičių ir galimai pareikalavo, kad STT nedrįstų imtis jokių procesinių veiksmų prieš prezidentūros darbuotojus.

Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia daryti bet kokį spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tyrimus kontroliuojantiems prokurorams. Žiniasklaidoje jau klausiama, ar D.Grybauskaitė nurodė STT vadovams nereikšti įtarimų Daivai Ulbinaitei?

Be to, teigiama, kad D.Grybauskaitė nurodė generaliniam prokurorui Dariui Valiui skubiai grįžti į darbą ir atšaukti savo komandiruotę į užsienį ir padaryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, kuriame planuojama pareikšti įtarimus Daivai Ulbinaitei, kad šie įtarimai nebūtų pareikšti?

Beje, akivaizdu, kad D.Ulbinaitė veikė ne savo iniciatyva, bet prezidentės valia – jai reikėjo žut būt sukelti skandalą, kad ją neva puola rusai, tačiau VSD pridarė nesąmonių, ir visa ši prastai parengta operacija išaiškėjo. Beje, VSD, uždėję ant savo pažymos „slaptumo“žymą, padarė meškos paslaugą D.Grybauskaitei – jeigu D.Ulbinaitė būtų prisipažinusi, kad nutekinti šią pažymą jai nurodė D.Grybauskaitė, tai prezidentei grėstų ne tik apkalta, bet ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK straipsnį „Valstybės paslapties išdavimas“.

Žaidžiame valstybę

Beje, ta pati D.Ulbinaitė, paskelbusi, kad dabar „Lietuvoje bus galima laisvai dirbti žurnalistams“, tylėjo kaip pelė po šluota, kai STT siautėjo ir krėtė BNS žurnalistų namus ir garažus, buvo paimti jų kompiuteriai ir telefonai. „Akivaizdu, kad Dalia Grybauskaitė pradėjo naudoti saugumo struktūras nebe valstybės, o asmeniniams tikslams, – po šios operacijos teigė judėjimo Tiesos lyderis Darius Kuolys, – jos, Grinos, Ulbinaitės vieši pareiškimai, kad užsienio jėgos ir joms tarnaujantys vidaus priešai puola prezidentę, – tai tipiška dabartinių Rusijos, Baltarusijos režimų politinės kovos priemonė. Būtent tokiomis priemonėmis autoritariniai režimai paverčia visus laisvus žmones ‘valstybės priešais“.

D. Kuolio teigimu, dabartinis prezidentūros, prokuratūros, VSD elgesys „verčia Lietuvos valstybę absurdo teatru, kuriame tyčiojamasi iš sveiko proto, kuriame negalima tiesa, nebeveikia jokie moraliniai susitarimai ir įsipareigojimai“.

„Liūdnas paradoksas – Lietuvos nepriklausomybės architektas Vytautas Landsbergis kartu su konservatoriais šiandien aistringai gina nuo Rusijos rusišką Dalios Grybauskaitės tvarką. Kai liberalai ir konservatoriai atsisakė grumtis dėl demokratinės Lietuvos, kas liko Rusijai? Tik toliau makabriškai tyčiotis iš lietuvių – paversti Viktoro Uspaskicho partiją „lietuviškos demokratijos gynėja“. Tai graudžios laisvos valstybės sutemos“, – kalbėjo D. Kuolys.

Jau kitą – lapkričio 1 dieną – Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis Lietuvos televizijai optimistiškai išaiškino praėjusios dienos D.Grybauskaitės, G.Grinos ir BNS pareiškimus. Pasak jo, išviešindama VSD pažymos turinį „prezidentė pasiskiepijo nuo skandalų“.

Lapkričio 7-ąją, vykdydama Generalinės prokuratūros pavedimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė BNS žurnalistes Jūratę Damulytę ir Jūratę Skėrytę, Seime, BNS patalpose ir J.Damulytės bute atliko kratas ir poėmius.

Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo, gavusi VSD kreipimąsi dėl galimai padaryto nusikaltimo. Lapkričio 14 dieną Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko vadovaujamame ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo yra gauti duomenys, „kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo“.

Taip pat pridūrė: „Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pareikšti, tyrimas tęsiamas.“ VSD bandė pakeisti šios pažymos „slaptumo“ grifą, tada D.Ulbinaitei nebūtų galima reikšti įtarimų – tai tebūtų popierėlis, o ne „valstybės paslaptis“. Po „poveikio“ prokurorai nusprendė kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji paaiškintų, ar tikrai į viešumą patekusi informacija atitinka visiško slaptumo žymą. Tačiau Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nesvarstė, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma pagrįstai laikoma slapta, nes tai esą yra ne jos kompetencija. Tai žurnalistams po komisijos posėdžio sakė jos pirmininkė, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Jūratė Raguckienė.

Kadangi STT turėjo neginčijamus D.Ulbinaitės kaltės įrodymus – prezidentūros vaizdo kameros net nufilmavo jos susitikimą su BNS vyr. redaktore, taip pat minėtos pažymos kopijavimą, užlenkus šonus, kad nebūtų matyti, kad ši pažyma „slapta“, STT neturėjo kitos išeities, kaip tik perduoti bylą į teismą.

Kodėl teisėjai Robertas Rainys, Miroslavas Gvozdovičius ir Irma Randakevičienė taip pasielgė?

Kad suprastum, kodėl teisėjai priėmė išteisinamąjį nuosprendį D.Ulbinaitės byloje, o visus kaltės įrodymus traktavo priešingai – kaip įrodymus, kad ji nekalta, reikia prisiminti, kaip visa „teisingumo“ sistema dirbo pastaruosius metus prezidentės naudai, ir kaip jai buvo atsidėkota.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. D.Pranytė-Zalieskienė išgarsėjo, kai nuteisė Darbo partijos lyderius kalėti byloje, kurioje nebuvo jokių konkrečių įrodymų, o buvo tik „įrodymų visuma“. Ji niekaip nevertino ir fakto, kad kratos metu Darbo partijos būstinėje STT darė ką norėjo penkias valandas niekieno neprižiūrimi, ir nedalyvaujant Darbo partijos atstovams.

Tuometis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Dovidaitis pokalbyje su kolegomis teigė, kad pas jį atėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius ir teiravosi, kodėl Darbo partijos byloje – tokia ilga pertrauka. V. Dovidaitis teigia paaiškinęs visas aplinkybes, o G. Kryževičius esą sakęs, kad eina „pas ponią“. Vėliau jis neva atbėgęs „visas raudonas“ ir jau tada kalbėjęsis su bylą nagrinėjančią teisėja Daiva Pranyte-Zalieckiene.

Be to, pernai Seimas Prezidentės D.Grybauskaitės prašymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais paskyrė Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu dirbančius Audronę Kartanienę ir Donatą Šerną, Panevėžio apygardos teismo teisėją Eligijų Gladutį, Vilniaus apygardos teismo teisėją Andžejų Maciejevskį ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanę Rimą Ažubalytę.

Primename, kad ELIGIJUS GLADUTIS – tas pats teisėjų kolegijos pirmininkas, kuris galutinai padėjo tašką, kad L.Stankūnaitei, V.Naruševičienei ir J.Furmanavičiui būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Jam neprireikė iš pedofilijos bylos dingusių šešių tomų L.Stankūnaitės, V.Naruševičienės, J.Furmanavičiaus ir A.Ūso pokalbių išklotinių. E.Gladučiui neįdomi buvo ir neįvykdyta 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl įtarimų pareiškimo L.Stankūnaitei.

Nesudomino E.Gladučio L.Stankūnaitei padovanotas prabangus automobilis, L.Stankūnaitės gaunamos tūkstantinės pajamos, J.Furmanavičiaus naudojami telefonai, “sužadėtinės” skambutis L.Stankūnaitei, melo detektoriaus duomenys, atliktas įtariamųjų atpažinimas po metų laiko, pateikiant mažametei 36 nuotraukas, kuriose A.Ūsas su ūsais, o J.Furmavičius su beveik nuskustais plaukais.

Primename, kad apylinkės teismo teisėjas A.Cininas, išteisinęs A.Ūsą, bet pamiršęs perskaityti mažametės apklausas, jos ekspertizes, prezidentės iniciatyva jau buvo paaukštintas pareigose ir perkeltas dirbti į Vilniaus apygardos teismą. Paaukštinti buvo teisėjas Kondratjevas, prokurorai Kiuršinas, Čivinskaitė.

Teisėjas ANDŽEJUS MACIEJEVSKIS – buvusio Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Vytauto Nekrošiaus ir mirusio advokato Ipolito Nekrošiaus pusbrolis, nusprendęs, kad pakanka duomenų, kad bankui „Snoras“ būtų iškelta bankroto byla.

Teisėjų susirinkime taip pat konstatuota, kad : Svarbios įstatymų pataisos teisėsaugai ir teismams suteikė būtinus procesinius instrumentus kovoti su žalingiausiais ir labiausiai valstybę ir žmones skurdinančiais, neteisingumo jausmą sėjančiais reiškiniais – neteisėtu praturtėjimu, mokesčių vengimu, stambaus sukčiavimo atvejais, prekyba poveikiu ir kitomis korupcinėmis veikomis.

Prezidentės iniciatyva buvo pailginti senaties terminai, sugriežtintos sankcijos už pavojingiausius nusikaltimus. Baudžiamosiose bylose apribojus pertraukų trukmę, užkirstas kelias vilkinti bylas. Siekiant teismų nešališkumo, įtvirtintas kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas. O nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas privaloma vykdyti tik pasitelkus profesionalų psichologą. Šalies teismuose diegiamos priemonės teismo proceso dalyvių psichologiniam saugumui užtikrinti šiais metais sulaukė ir aukštų tarptautinės teismų bendruomenės vertinimų.

2013 metais startavusi ir 2018 metais užbaigta teismų reforma sudarė prielaidas paspartinti bylų nagrinėjimą ir suvienodinti teismų darbo krūvius, sumažinti administravimo išlaidas. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo terminus ir atvirumą visuomenei Lietuvos teismai nuosekliai išlieka vienais pirmaujančių Europos Sąjungoje.

Teismų sistema kasmet tampa vis modernesnė ir atviresnė. Teisėjai nevengia aiškinti savo sprendimų, o įteisintos jų paskelbimo transliacijos – dar vienas svarbus žingsnis teismų atvirumo visuomenei kryptimi. Elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt leido teismų paslaugos padaryti patogesnes žmonėms – elektroninėje erdvėje galima pateikti dokumentus teismui, susipažinti su bylų medžiaga. Daugiau kaip 70 proc. civilinių ir administracinių bylų – elektroninės. Teismų posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, panaudojant vaizdo konferencijas.

Griežti profesionalumo reikalavimai, efektyvesnis teisingumo vykdymas atsispindi visuomenės vertinimuose, pagal kuriuos pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt metų.

Prezidentė, dėkodama už apdovanojimą, sakė, kad atsinaujinusi teismų sistema turi ir toliau tobulėti, nebijoti keistis, kurti naujos kartos teismą, atvirą modernioms technologijoms, pateisinantį žmonių lūkesčius dėl garbingo ir profesionalaus teisingumo.

Z. Vaišvila.

Signataras Zigmas Vaišvila:

„Už nuopelnus teismų sistemai apdovanota Prezidentė… Bet gi tai – absurdas!.. Teismų nepriklausomumas?…Fikcija. Prezidentė atvirai pasakė teisėjams, kad jie – paskutinis bastionas, ginantis sistemą, premjeras pažadėjo padidinti atlyginimus…

Geras požymis, jei tik tiek to bastiono, ir tiek argumentų teliko! Viskas vyksta atvirai!“