G.Nausėda prisidirbo – sugalvojęs „rinkimų slenksčius”, jau spėjo sulaužyti Konstituciją
G.Nausėda prisidirbo – jau spėjo sulaužyti Konstituciją
Vos kojas prezidento kėdėje apšilęs Gitanas Nausėda jau spėjo prisidirbti – vetavo Seimo bandymą padaryti rinkimus demokratiškais ir tiesioginiais.
T.y. Gitanas Nausėda paskelbė, kad jis vadovaudamasis Konstitucija, ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti 2019 m. gruodžio 10 d. priimtas Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – sakė Prezidentas.
Tai kvailas ir gėdingas Gitano Nausėdos melas, nes Konstitucijoje teigiama kaip tik priešingai.
Konstitucijos 55 straipsnis sako, kad :
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Kitaip sakant, Konstitucija numato, kad Seimo nariai renkami tiesiogiai, ir apie jokios G.Nausėdos minimus „rinkimų slenksčius“ šiame pagrindiniame šalies įstatyme neužsimenama. Todėl akivaizdu, kad G.Nausėda elgiasi priešingai, nei nurodo Konstitucija, ir tokiu būdu ją sulaužė.
Nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad :
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
Kitaip sakant, prezidentas turi klausyti Konstitucijos, o pastarasis jau susigalvojo „rinkimų slenksčius“, nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad rinkimai yra tiesioginiai, visuotini ir lygūs.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija…..”.
„Tai NIEKŠINGAS MELAS, nes Konstitucijos 55 str. yra privalomai numatyti lygūs ir tiesioginiai Seimo rinkimai. O dabar partiniai sąrašai tenkina NELYGIŲ ir NETIESIOGINIŲ rinkimų čekistines taisykles, kad išlaikyt valdžią amžinai. Taig ponas Gitanas yra antikonstitucininkas“, – LL teigė dr.Jonas Ramanauskas.
Prezidentas nepritaria Seimo rinkimų slenksčių mažinimui
Gitanas Nausėda nusprendė, kad jis geriau žino, už ką ir kaip turi balsuoti Lietuvos žmonės – jie turi balsuoti tik už konservatorius arba socialdemokratus, nes kiti politikai – neteisingi
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti 2019 m. gruodžio 10 d. priimtas Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai, 3 proc. – partijų kandidatų sąrašams ir 5 proc. – jungtiniams kandidatų sąrašams, lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą. Kaip nurodo ekspertai, didesnio partijų skaičiaus Seime nereikėtų sieti su didesne teisėkūros kokybe ar geresniu demokratiniu atstovavimu.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda, pridūręs, kad pasigenda aktyvesnių pastangų įtraukti piliečius ir konkrečių sričių ekspertus į teisėkūros procesus.
Pasak Prezidento, bet kokie įstatymų pakeitimai, nuo kurių gali priklausyti rinkimų baigtis, turi būti priimami atsakingai, gerbiant konstitucinius principus ir atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas. Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas ir stabilumas yra konstitucinė vertybė, kurią saugoti padeda nustatomi atitinkamo dydžio rinkimų slenksčiai.
Be to, šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius naują teisinį reguliavimą, Seimo rinkimų slenksčiai būtų žemesni, negu savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Priimant įstatymą nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad sprendimas keisti Seimo rinkimų įstatymą, likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų, prieštarauja gerajai rinkimų praktikai, kaip ji apibrėžiama Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucionalizmo klausimais, dokumentuose.
Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų teisinį reguliavimą, daugiamandatėje rinkimų apygardoje mandatai paskirstomi partijų kandidatų sąrašams, kurie surenka ne mažiau nei 5 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, ir jungtiniams kandidatų sąrašams, kurie surenka ne mažiau nei 7 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
