Pranciškus Šliužas pats „užkrito” ant kirvio savo namuose, Julius Vedeckis paslydo, nugriuvo, atsitrenkė ir numirė

Antanas Stugys

BROLIS UŽ BROLĮ

Detektyvas

Labai keisti dalykai dedasi „skaldyk ir valdyk“ demokratijoje. Kuo giliau lendi į mišką, tuo daugiau „gauni malkų“. Ne tų, medinių – krosniai kūrenti, o tų – medicininių, policinių. Gauni, užrauki ir privalai tylėti. Tyliai tylėti, o ne garsiai špėtnoti, nusikaltimą įvykdžiusių, galingų ir grėsmingų „apendicitų“ munduro garbę. Kiek kuriame yra munduro, o kiek garbės – rinkimų funkcijos atlikimui skirti mirtingieji, žinoti neprivalo. Net pradėjus nagrinėti bylą, medžiagoje neturi būti užfiksuota – to, kas teismuose matoma ir girdima – ARBA NE.

Atsiradus skundui – prasideda tyrimas. Noriai ar nenoriai, tyrėjai ieško, to, kas dar nepaslėpta. Nesunaikinta. Specialiai nepradanginta. Pasitaiko, – kai kada net ir randa. Pasitaiko, kai kada net ir tai, ko visai nereikėjo atrasti. Tada ir jie gauna „malkų“… arba medalį. Įrodymų ieškojime – dvi grandys. Medicina ir prokuratūra. Abi dirba išvien. Abi piliečių nenaudai. Jeigu smaugia – ranka rankon. Jeigu spardo – koja kojon. (Atsiprašau skaitytojų už išraiškingą literatūrinį stilių). Skliausteliuose – mano neklastingi priekabiavimai. Taigi:

NEPLANINIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO IR
KOKYBĖS PATIKRINIMO NR. D1I-172/2017
ATASKAITA

Pirmiausiai krinta į akis, visame tame dokumente užkoduotas, akivaizdus, tikslinis abejingumas. Valdžios – piliečiams. Pagal pilną, daugiapartinio kapitalizmo kolektyvinės neatsakomybės programą. Pradedant teisingumo nebuvimu ir baigiant medicininiu nokautu. Su žmogumi nebesiskaitoma visiškai. Pilietis, dabartinei sistemai – tik š—-! Nuleido vandenį ir imasi doroti kitą. O tas kitas, anksčiau ar vėliau būsite JŪS. Nebijote? Netikite? Jau nusipirkote politines įkapes… Per daug nešmaikštausiu, nes niekas dėl nieko šiais laikais nėra garantuotas.

Ragaukime kartu, tą politinę-teisinę ataskaitą. O čia, tokių perliukų, tokių aplaidžių dalykėlių atviru tekstu prirašyta, kad net demokratija, susidėjusi ant pilvo rankas, be perstojo kartoja: „A-A-ALE-LI-UJA“. Pirmas dokumento puslapis – sausokas. Jame daug tokiais atvejais numatyto formalizmo. Mano literatūrinė akis, kabinėtis už daktariškų ir ekspertiškų „kringelių“ pradeda antrame puslapyje. Niekuo nebesistebiu. Vieni – gydo. Kiti – teisia. Tretieji laukia savo eilės. Tamsuoliams ir šviesuolius, kurie garsiai reiškia savo nuomones, neatitinkančias valdžios interesų politikos – labai blogai.

2psl.

 2016-10-17 d. 2,06 val. nakties, Radviliškio VšĮ ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas chirurgas Paulius Bagurskąs….. apžiūrėjo pacientą ir kortelėje įrašė, kad tas jautė 7 balų. stiprumo skausmą. (Ne tris, ne penkis, o septynis. Realus klausimas: – Kaip vadinasi prietaisas, kuriuo išmatuojamas paciento skausmo dydis? Ką raštu, iš tikrųjų, fiksuoja gydytojas – pacientas nežino. Tai ne sąskaita faktūra. Jam antras egzempliorius nepaliekamas. Nors parašas, kad sutinka su tuo, kas bus ar nebus su jo persona daroma, apsidraudimui – sąmoningai ar nesąmoningai – „išprievartaujamas“. Kur jau kur, o čia medikai yra dideli teisės žinovai ir specai. Taip buvo ir konkrečiu atveju).

3psl.

 „Konstatuotina, kad VŠĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas chirurgas Paulius Bagurskas, apžiūrėjęs pacientą J. Vedeckį, nustatęs diagnozę – cistitą ir paskyręs gydymą, neatliko pilvo apačios skausmo diferencinės diagnostikos, neskyrė tyrimų diagnozei patvirtinti, arba patikslinti, išleido pacientą namo gydytis ambulatoriškai ir šios informacijos neužfiksavo medicinos dokumentuose, bei neįvertino, kokio stiprumo skausmą pacientas jautė išvykdamas iš ligoninės, kad nustatytų, ar paciento sveikatos būklė stabilizavosi ir tokios būklės nebegalima priskirti nė vienai iš skubiosios medicinos pagalbos kategorijų.“ (Nenaudingos informacijos, galinčios įrodyti med. įstaigos ir konkrečių gydytojų darbo broką,  nefiksavimas, medicininiuose dokumentuose – šiandien yra plačiai Lietuvoje taikoma: drąsi, tikslinė, nebaudžiama praktika).

 „Kad 2016-10-17 d. naktinio vizito metu, pacientas J. Vedeckis raštu patvirtino, kad buvo supažindintas su savo sveikatos būkle, ligos diagnozę, ištyrimo ir gydymo planu, su juo sutiko ir pasirašė…“ (Tai joks argumentas ar pasiteisinimas. Atvirkščiai. Kad pacientas sutiko būti „skandinamas“ ir net pasirašė – akivaizdus faktas. O kad reikalingi tyrimai buvo paskirti ir atlikti – fiksuoto įrodymo jokio. Tai jau med. įstaigos administracijos nustatytų tvarkos taisyklių pažeidimas. Už kurį, dėl įstatymų nesilaikymo ir pareigų neatlikimo – numatyta bauda. Ieškovui –   kompensacija už sugadintą sveikatą).

Po tokio „rūpestingo“, paciento išlydėjimo į namus, tikėtis buvo galima visko, bet ne tokio pristatymo atgal  2016-10-17 d. 16.53 val. – po dvylikos valandų. Kai priėmimo skyriuje dirbusiai šeimos gydytojai Justinai Kompauskienei… pacientas nusiskundimų, neišsakė (Kaip jis išsakys, jeigu jau nebegalėjo kalbėti?! Sekantis etapas – jau reanimacija).

(Kas iš tikrųjų, su pasiligojusiu Juliumi Vedeckiu atsitiko, per tas dvidešimt keturias valandas –  tebesprendžia teismas. Laikomasi tik vienos versijos – buitinis nelaimingas atsitikimas. Brolis, Liudas Vedeckis tvirtina, kad kaip tik tuo metu, pas per daug visuomeniškai aktyvų amžinatilsį, lankėsi policijos darbuotojų ekipažas. Kaimynai, bijantys susidorojimo – irgi girdėjo Juliaus Vedeckio riksmus. Artyn nelindo. O juk tikrai būtų išgelbėję žmogaus gyvybę. Dvi žmogžudystės vienu metu, net esant valdžioje tokiai valdžiai, būtų buvę per daug).

2016-10-17 d. 17.10 val. Všj Radviliškio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas anesteziologas reanimatologas Ruslanas Vyrtosu, apžiūrėjo pacientą ir ligos istorijoje įrašė: „Kad pacientas buvo rastas namuose, gulintis ant žemės (Gal ant grindų?) be sąmonės. Šalia jo buvo seno kraujo bala. Pacientas dėl sunkios būklės neišsakė nusiskundimų“.   

4 psl.

(Ligos istorijoje, matosi daug argumentų. Verčiančių manyti, kad tai nelaimingas atsitikimas, arba savižudybė). Tiek autopsijos metu  rasta, tiek medicininiuose dokumentuose nustatyta, kad buvo du kraujavimo epizodai vienoje vietoje įvykę 1-2 savaičių skirtumu. („Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2016-10-07 d. į nukentėjusiojo Juliaus Vedeckio butą įsiveržė Linas Bukauskas, kuris nukentėjusįjį sumušė. Sumušė, bet ne užmušė. Dešimt dienų dar žmogus gyveno savarankišką gyvenimą. Kas jį ir kuo pribaigė? Man dalinai susipažinus su ikiteismine medžiaga – tai atviras klausimas“).  

„2016-10-17 patirtos traumos nustatyti kūno sužalojimai, t. y., poodinė kraujosruva pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus pakaušio sritį, iki apžiūros gydymo įstaigoje tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Bendrą silpnumą ir griuvimą galėjo įtakoti gretutinis susirgimas (Anemija dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto).“ (Bendrą silpnumą galėjo įtakoti kas tik norite – tik ne tai…, apie ką kiekvienas nedrąsiai pagalvojame).

5 psl.

„Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo: ir kokybės patikrinimo išvados: VšĮ Radviliškio ligoninėje pacientui J. Vedeckiui asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2016-10-17 d. 2,06 val. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus:“

Toliau oficialioje ataskaitoje išvardinta – kas ir kaip – papunkčiui.

*                   *                    *

 Žiūrim ką turim. Pacientas vidury nakties atvežamas į ligoninę. Daktaras jį išklauso, apžiūri, neištiria, neužfiksuoja, aplaidžiai drąsiai pažeidžia registracijos protokolą. „Atspėja“ diagnozę. Taigi asmenį, besiskundžiantį skausmais pilvo srityje, vidury nakties, išprašo gydytis ambulatoriškai. Kur pareiga, dėmesingumas? Kur gailestingumas? Pagaliau, kur medicinos pamatų kertinis akmuo: „Jei jau ne padėti, tai nors nepakenkti?!“ Kodėl negalima buvo palikti paciento ligoninėje, priimamajame (Apsidraudimui, laikinam stebėjimui) – nors iki ryto? Tiesiog vyko atsikratymas. Valdžiai nepatogaus, „problematiško“ kliento.

Pacientas, vaduodamasis, net nepradėtais tirti pilvo skausmais, šiaip taip parsigavo namo. Šiaip taip užlipo laiptais. Atsisveikinęs su broliu šiaip taip iš vidaus uždarė duris. Šiaip taip sulaukė dar prastesnės – rytojaus dienos. …Pirmos serijos pabaiga.

Antroje serijoje – visiška mistika. Paskutinės dvidešimt keturios valandos – planiniame rūke. Medicininiame išraše užfiksuota: „Rastas leisgyvis ant žemės“. (Iš kur kambaryje žemė? Gal asla?) „Seno kraujo klane!  Tad, kai nepatogus žmogus numiršta, paaiškinimui tinka viskas. Mirė pats ir daktarai čia nei prie ko. Lengviausia ir patogiausia, kad dėl visko būtų kaltas – jis pats. Ką stengiasi įrodyti ir gydymo įstaiga, ir policija su prokuratūra ir t.t.. Paslydo, nugriuvo, atsitrenkė ir numirė. Net nedrįskite pagalvoti, kad jo namuose kažkas vyko, arba buvo neteisėtai vykdoma. Todėl, apie tai, kad kūnas ant grindų gulėjo nuogas, suspardytas ir pridengtas tik rankšluosčiu – nei žodžio. Kitų versijų būti negali. Apie tai, kad buvo įsodintas ir apklausiamas policijos automobilyje – garso įrašo nėra. „Buitinė mirtis“ ir tiek. Taigi taip ir liko neaišku, kas jį nužudė? Medikai, išvarydami iš ligoninės su smegenų sutrenkimu, didžiausiais skausmais, kraujavimu ir t.t.? Policija, apklausinėjusi jį lauke nuogą? Ar dar kas? Ar jis pats, begriuvinėdamas nuo skausmo, galvos traumos, nuo išsekimo – kaip bandoma įteigti. Kodėl nebuvo tirta: dėl kieno kaltės ir kodėl išsekusį žmogų medikai išvarė iš gydyklos? Kodėl prokuratūra viso to neištyrė? Ką gelbėjo – medikus ar save? Manau, tokie veiksmai, neatliekant savo pareigų, tiek medikų, tiek prokuratūros, yra nusikalstama veika.

(Jeigu turėsite galimybę – būtinai ateikite paklausyti, ką teisme „varnos“ karksės tuo klausimu?).

Ar šitas susidorojimas, jums neprimena Pranciškaus Šliužo, taip ir neištirtą „užkritimą“ ant kirvio savo namuose? Todėl, kad rinkdamas parašus REFERENDUMUI „dėl Lietuvos žemės išpardavimo“ – trukdė valdžiai, už dolerius pasiryžusiai viskam. Vienas neištyrimas skatina dešimt kitų. O kiek jų dar bus? Julius Vedeckis turėjo, labai konkretų „kompromatą-Bombą“ – aukščiausiai valstybės ir rajono valdžiai. Žinojimas ir grasinimas medžiagą paviešinti – kainavo gyvybę.  

Prasideda trečia serija. Ji vadinasi teisinė-medicininė ATMAZKĖ, ATPYSKĖ, ATSIRAŠINĖJIMAS. Kiekvienas ridena ežio kamuolį nuo savęs. Kas įdomiausia, kai reikėjo atėjusiam su nusiskundimais žmogui profesionaliai nustatyti, skausmo, pilvo srityje, priežastį – nei vieno rimto tyrimo atlikta nebuvo. Kai reikėjo profesionaliai  įrodyti ne smurtinę Juliaus Vedeckio mirties priežastį – aktais ir ekspertizėmis paremta dešimtys įrodymų… To, „viso kūno glostymo“, kietais ir bukais daiktais įrodančios medžiagos, užtektų ne vienai bylai vilkinti. Svarbiausia, kad mušimo požymiai niekur neužfiksuoti. Tik galimi atsitrenkimai. Tikrai taip. Iš neturėjimo ką veikti, Julius tuščiame kambaryje vartėsi, griuvinėjo, iki visiško išsekimo. Paskui atpylė šiek tiek seno kraujo, ir pamojavęs išeinantiems egzekucininkams, ėmė laukti kito greitosios pagalbos automobilio atvykimo. Jokio kriminalo.

Ketvirta serija – gumos tempimo. Tipinė rutininė. Pati nemaloniausia. Kaltininkai laiku ir vietoje profesionaliai tinkamai neatlikę savo pareigos – atsakymą žino. O mes, tarybiniais laikais įpratinti tikėti teisingumu, vis dar norime tikėti, tuo, kas jau trisdešimt metų iš mūsų dildoma vakarietiškomis dildėmis. Išmušinėjama savanoriškais, daugkartiniais užkritimais ant kietų ir bukų daiktų. Primityvu, bet faktas.

Kai visi viską atliko „gerai ir tinkamai“. Apie kokias kompensacijas gali eiti kalba? Kur jūs matėte, kad ligoninės administracija pripažintų savo kaltę, dėl pacientui netinkamai, arba nekokybiškai atliktos paslaugos?  Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu numatyti pagrindai, žalai atlygint – „ne Martynams“. Ne svajokliams. Nuoširdžiai linkiu gerbiamam Liudui Vedeckiui – ištvermės.

TIRIAMOJI DALIS

Pervežtas iš Radviliškio ligoninės, kurios siuntime nurodyta, kad GMP rastas namie gulintis ant žemės, be sąmonės, šalia kraujo bala.

Pacientui stebėtos hematomos ant viso kūno: abiejose kojose, ant pilvo dešinėje, kairėje rankoje. Įtariant intracerebrinę hematomą pervežamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės reanimacijos skyrių reanimobiliu.

Sužalojimai: kairio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 5 cm x 3,5 cm menko intensyvumo violetinė, žalsvais pakraščiais, poodinė kraujosruva. (Kai dengiesi pakėlęs ranką, arba kai tave sugriebę laiko kiti tvirti vyrai). Analogiškos poodinės kraujosruvos: pilvo sienos dešinėje, ties šonkaulių lanku raktikaulio vidurio linijoje, 3 cm x 1,5 cm; dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 3 cm x 5 cm; 11 cm žemiau pastarosios 4 cm x 4 cm. Kairėje smilkininėje dalyje dvi lygiagrečios 6 cm atstumu viena nuo kitos 5 cm ilgio žaizdos lygiais kraštais, susiūtos pavienėmis chirurginėmis siūlėmis.

(Ten daug ko prirašyta. Bet faktas tas, kad žmogus, prieš numirdamas, „malkų gavo“ kaip reikiant. Nuo ko ir už ką – čia jau kitas, lietuviškam neteisingumui nepatogus klausimas).

 Pagrindinė teismo medicininė diagnozė. Eksperto išvada: „Juliaus Vedeckio mirtis įvyko nuo galvos sumušimo“.

Atpirkimo ožys jau beveik surastas. Tai galėtų būti spec. liudytojas L. Bukauskas.  

2019