Politbiurietis, artėjantis prie savo 90-čio, jau prilipęs prie dabartinio Prezidento Gitano Nausėdos

 

 

Kiek buvo kalbų ir pasišaipymų iš tarybinio(lietuviškai) arba sovietinio (rusiškai) Politinio biuro- sutrumpintai Politbiuro. Buvusios Tarybų Sąjungos Komunistų partijos viršūnėje buvo Politinis biuras. Jame buvo vos vienas kitas pensinio amžiaus nesulaukęs narys. Dauguma to Politinio biuro narių prie 70-čio priartėję ar per jį perkopę asmenys. Pas mus buvo įprasta iš to senelių klubo pasijuokti. Girdi, ką jie begali išmanyti, juk jau suvaikėję…

 Lietuvoj lyg ir nėra tokio politbiuro. Bet palaukit… Kurią dieną beatsidarytum Delfi portalą, bus stebuklas, jeigu neišvystum Vytauto Landsbergio fizionomijos ir jo pamokymų. Kam nuo jo klius, kam neklius, bet  Seimo valdančioji  dauguma bus pamazgom apipilta ir dar kokių srutų užpilta. Profesoriumi besivadinantis ir taip vadinamas muzikologas išmano visas gyvenimo sritis.  Viską jau yra spėjęs aptaškyti  ir mėšlu apmėtyti. Aniems, tarybiniams, laikams už viską kliuvę. Tik už vieną anų laikų nėra aplojęs- kad nevertiems suteikdavo profesoriaus vardą. Juk pats ponulis tebuvo tik mokslų kandidatas, o profesorių vardus tesuteikdavo tik tuometiniams mokslų daktarams. O. V. Landsbergiui suteikė. Padorus būdamas, to profesoriaus vardo būtų atsisakęs. Tik ne V. Landsbergis,  kuris visais laikais  viską ėmė- vardus, titulus, premijas. Tarp veidmainių , kailių vertėjų ponas  būtų nepaskutinis. Juk ta pati Raudonoji Armija, kurią vėliau pavadino okupacine,   jį ir motiną išvadavo. Būtent taip jis rašė savo autobiografijoje 1952 m.rudenį ( dar prie J. Stalino gyvos galvos , prašydamas jį priimti į Lenino komjaunimą. Paskui dėstė marksizmą- leninizmą toje pat Konservatorijoje, kurioje muzikos mokslus išėjo. Būtų stojęs ir į Komunistų partiją ir joje karjerą  daręs, bet kad dėl į užsienį pabėgusio brolio nepriėmė. Visi  girdėjo profesoriaus žodžius, kaip jis į Lietuvos Prezidentes piršo  D. Grybauskaitę nuo M. Burokevičiaus platforminės kompartijos. „ Tegu Dalia bus Lietuvos dalia“,- bruko Vilniaus aukštosios partinės mokyklos neeilinę dėstytoją- mokslinę sekretorę, draudžiusią kursantams net tarpusavyje lietuviškai kalbėtis, o tik rusiškai, kaip toje mokykloje buvo dėstoma. O  tą mokyklą baigusius asmenis, neįstojusius į konservatorių partiją, V. Landsbergis su savo parankiniais purvais drabstė. Kas nematė  istorinės nuotraukos, kaip rezistentu Nr. 1 apsišaukęs  Sąjūdžio garbės pirmininkas skruostą į skruostą glaudė su sena kompartiete Lietuvos dalia- Grybauskų Dalia iš Vilniaus aukštosios partinės mokyklos.

Neliko S. Daukanto aikštėje D. Grybauskaitės, dabar senasis lietuviškas politbiurietis, artėjantis prie savo 90-čio, jau prilipęs prie dabartinio  Prezidento Gitano Nausėdos. Per Maldos pusryčius senasis muzikos- politikos vilkas V. Landsbergis sėdėjo prie vieno stalo su Nausėdų pora, kitu senoliu politbiuriečiu, jau į dešimtą dešimtį įžengusiu  Valdu Adamkum ir penkiems Seimo nariams atstovaujančiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. V. Adamkus jau nuo pirmų naujojo  Prezidento prezidentavimo dienų tapo pirmąja prielipa prie S. Daukanto aikštės  rūmų naujojo šeimininko. Kaip V. Landsbergis buvo sulipęs su D. Grybauskaite.  Bet visada faktinis vadovas klijuojasi ir prie G. Nausėdos . Tad  pastarojo antrąja prielipa bus muzikos profesorius V. Landsbergis. Kaip gi be jo.

 V. Adamkus giriasi kad kasdien važinėja į Prezidentūros rūmus ir pusdienį ten dirba, žmones priiminėja, į laiškus atsakinėja, sprendžia  Lietuvos reikalus Tik koks iš jo reikalų sprendėjas. Tik vienu nesigiria, o būtent, kad 2018 m. jis įrašytas į  Gineso rekordų knygą kaip trumpiausiai savo šalyje gyvenęs  Prezidentas. Tas trumpumas tik keli mėnesiai. Gineso knygos sudarytojai- tai ne   administracinis teismas, kuris   deklaravimą pripažino   nuolatiniu gyvenimu . Apie tai , kad V. Adamkų pagerbė Ginesas, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešė „  Lietuvos ryto“ dienraščio priedas „ Gyvenimo būdas“. Labai padorų politiką vaidinantis  V. Adamkus, jeigu jau norėjo  kandidatuoti į Lietuvos Prezidentus, galėjo grįžti į Lietuvą ir bent trejus metus padirbėti gimtojo krašto aplinkosaugoje. Bet ne, geriau valė  Amerikos ežerus…

… Dabar dėl tų dviejų padorius vaidinančių senolių, dėl tų lietuviškų politbiuriečių, daug vyresnių už tarybinius Politbiuro narius varžosi net keli žurnalistai, kad tik juos pasikviestų į radijo ar televizijos laidas. Pirmauja didžiausi dabartinės opozicijos palaižūnai Edmundas Jakilaitis ir Daiva  Žeimytė- Bilienė. Iš tų pokalbių ir  politbiuriečių  postringavimų vienintelė  nauda, kad per jas išjungi radiją ar televiziją ir sutaupai elektros energijos, vadinasi, ir pinigų. Klausytis jų įgrisusių  pasakėlių – tik laiko gaišimas.

 Antanas NARUTIS