Policijos departamentas seniai žino, kas nužudė D.Kedį ir A.Ūsą

________________________________________

Policijos departamentą, lipantį ant kulnų pedofilijos bylos žudikams ir jų užsakovams, sutriuškino Generalinė prokuratūra

2013 m. vasario 11 d., 10:41 Laisvas laikraštis

Aurimas Drižius

Kriminalinės policijos biuro pareigūnai buvo beveik išaiškinę, kas stovi už pedofilijos bylos, ir kurie aukšti pareigūnai bei ekspolitikai prievartavo Drąsiaus Kedžio dukrą, kai staiga atsirado slaptas liudininkas Mindaugas Žalimas ir visa kriminalinės policijos vadovybė Generalinės prokuratūros rankomis buvo išvaikyta – teisiamųjų suole atsidūrė vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, atsakingas už kovą su organizuotu nusikalstamumu bei keli kiti policijos vadovai. Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis šioje byloje tapo specialiuoju liudininku, kas reiškia, kad jam iki kaltinimų pateikimo teliko vienas žingsnis. Visi policijos vadovai buvo kaltinami tuo, kad neva nepranešė prokuratūrai apie slaptą liudininką Mindaugą Žalimą, ir taip slėpė savo nusikalstamą veiklą ar neveikimą pedofilijos byloje.

Tiesa, vasario 5 d. šios bylos posėdyje Vilniaus apylinkės teisme A.Matonis praktiškai sugriovė visus tuos kaltinimus, pranešdamas, kad visi Policijos departamento veiksmai buvo derinami su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovais Rimučiu Jancevičiumi ir jo pavaduotoju Brunonu Maciulevičiumi ir pedofilijos bylą tyrusiu Nerijumi Bieliausku. Paaiškėjo, kad būtent prokurorai ir neleido policijai sekti D.Kedžio, o leido tik klausytis jo telefoninių pokalbių. Matyt, toks veiksmas buvo sąmoningas – juk besekdami D.Kedį, policininkai greitai pamatytų, kad jie ne vieninteliai, kurie prižiūri šį žmogų. LL šaltinių duomenimis, D.Kedį jau tada sekė ir viena privati apsaugos tarnyba.

„Aš esu beveik įsitikinusi, kad tuo metu Policijos departamentas atlikinėjo pedofilijos bylos tyrimą ir galimai jie sekė tikrais pėdsakais, kurie būtų atvedę pas tikrus žudynių užsakovus, – interviu LL sakė teisininkė Daiva Guobienė, gerai susipažinusi su prokuratūros darbo metodais, – prokuratūrai reikėjo pasinaudoti M.Žalimu ir jo liudijimu apie D.Kedį, ir kartu diskredituoti ir Policijos departamentą, nes policijos tyrimas būtų atvedęs pas tikruosius žudikus“.

Tai, kad prokuratūros vadovai žinojo ir slėpė tikruosius žudikus, liudija ir toks faktas – pedofilijos bylą tyręs prokuroras Nerijus Bieliauskas vienu metu buvo supanikavęs, ir pasakęs, kad „jeigu man kas atsitiks, aš netylėsiu“, ir parašė atsistatydinimo pareiškimą. Vėliau N.Bieliausko surinkti įrodymai apie Andriaus Ūso atliktą mergaitės tvirkinimą net nebuvo pateikti teismui. Pvz., N.Bieliauskas buvo surinkęs neginčijamų A.Ūso kaltės įrodymų : jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis, tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Tačiau teismui perduotoje byloje šių įrodymų neliko, ir jau kitas prokuroras paprašė išteisinti A.Ūsą.

Į „Laisvo laikraščio“ klausimus atsakė teisininkė Daiva Guobienė:

– Kodėl policijos vadovai tik dabar pasakė, kad visus veiksmus derino su prokurorais?

– Yra viena metodika, ir aš manau, kad ji buvo panaudota būtent M. Žalimui. Esmė tokia, kad kai teisėsauga susidomi kokiu nors žmogumi, kurį reikia nuteisti, jie pirmiausiai ima ieškoti kontaktų to žmogaus aplinkoje. Jeigu to žmogaus aplinka neprisileidžia teisėsaugos, tada ieškomas žmogus, kuris yra artimas tai aplinkai, ir kuris paskui neva duoda parodymus prieš tą aplinką apie tai, ką jis sužinojo apie tą aplinką ir apie tą objektą, konkrečiai apie D.Kedį. Natūralu, kad toks žmogus negali būti geruose santykiuose su ta aplinka, nes draugai draugų neišduoda. Tokiose aplinkybėje atsiranda ir toks Žalimas, kuris neva kažkada sėdėjo kalėjime kartu su Raimondu Ivanausku. Ar taip tikrai buvo ir ar R.Ivanauskas tą dalyką patvirtino? Tačiau bet kokiu atveju tas artimas aplinkai žmogus paskui sako: „Aš girdėjau tą ir tą, todėl esu svarbus liudininkas“. M.Žalimas ne atsitiktinai atsiranda 2009 m. rugsėjo 16 d., dvi savaites jis neva rengiasi tam dalykui, lyg ir bręsta tam dalykui, kad reikia nueiti ir pasakyti apie D.Kedžio planus į policiją. Po to jis ten pasirodė ir vėl pradingo. M.Žalimui buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis motyvuoja savo norą papasakoti apie rengiamas žudynes tuo, kad jam policija nepadėjo su ta byla susitvarkyti. Tačiau čia jis „susimovė“. Jeigu stebėti nuosekliai, tai M.Žalimas su draugu tą baltarusį buvo sumušę 2010 m. lapkričio 6 d. Jiems abiems buvo pateikti įtarimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Ir jau 2011 m. spalio 25 d. buvo panaikinti įtarimai Žalimo draugui, ir vieninteliu kaltininku liko pats M. Žalimas. O kokią dieną M.Žalimas pasirodo pas V.Gaivenį – būtent tą pačią spalio 25 d., kai vieninteliu sumušimo kaltininku liko pats M.Žalimas. Įtariamasis negali žinoti, kokį sprendimą jo byloje priėmė prokuroras, ir jo tikrai nebūtų informavę tą pačią dieną, kai panaikino įtarimus M.Žalimo draugui. Tačiau M.Žalimas atėjo pas V.Gaivenį jau su gatavu receptu – man nepadėjo policija, todėl aš ir papasakosiu. Tai yra dirbtinai sudaroma tokia situacija, kad ji atrodytų nuosekli ir logiška, ir jie visi sudalyvauja tame spektaklyje, nors galėjo bent kelias dienas palaukti. M.Žalimas aiškina, kad jis kreipėsi pas V.Gaivenį, kai policija jam nenutraukė bylos, tačiau pagal laiką mes matome, kad buvo ne taip – M.Žalimas negalėjo tą pačią dieną sužinoti, kad jis liko vienintelis sumušimo kaltininkas, spėjo dar kreiptis pagalbos į policiją, jam nepadėjo, ir tada jis kreipėsi į Gaivenį. Aišku, kad jis viso to negalėjo padaryti per vieną dieną.

– Dar įdomiau, kad V.Gaivenis laukė M.Žalimo pasirodymo, nors vėliau suvaidino, kad tas atsirado netikėtai. Teismo posėdžio metu V.Gaivenis pripažino, kad likus trims mėnesiams iki Žalimo atsiradimo, jam paskambino anonimas, ir pasakė, kad greitai atsiras naujas liudininkas pedofilijos byloje?

– Puikiai suprantu, kokia institucija tai daro, ir kaip yra modeliuojama situacija. Reikia pradėti vynioti nuo kito siūlo galo ir tada mozaika gražesnė išsidėlios. Po šio teismo posėdžio paaiškėjo, kad Žalimas davė visai kitokius parodymus, nei parodė V.Gaivenis, ir kad V. Gaivenis pats modeliavo situaciją taip, kaip labai reikėjo prokuratūrai.

– V.Gaivenis traukė už liežuvio M.Žalimą ir sakė, kad būtinai turi įvardinti V.Račkauską?

– Taip, nes šiandien esmė tokia, kad V.Račkauskas pasodintas į teisiamųjų suolą remiantis vien V.Gaivenio sumontuota laida.

– Ne, nes Račkauskui dar buvo pakištas popierėlis pasirašyti, kad policija neturėjo jokios informacijos apie M.Žalimą ir tai neva yra jo kaltės įrodymas?

– Policijos komisarai savo stalčiuose neturi operatyvinių darbuotojų sąrašų. Raštą parengė kitas darbuotojas, o V.Račkauskas jį tik pasirašė. Kokiu pagrindu komisaras turi pagrindo netikėti raštu, kurį parengė jo darbuotojas?

– Aš tik sakau, kad Generalinė prokuratūra, davusi užklausimą, paspendė spąstus V.Račkauskui?

– Tie spąstai nieko neįrodo. Nes jeigu prokuroras Bieliauskas parašytų tikrovės neatitinkančią pažymą ir duotų ją pasirašyti savo viršininkui R.Jancevičiui, tai taip išeina, kad atsakyti turi jie abu? Koks pagrindas yra vadovui netikėti tuo, ką parašė jo pavaldinys?

– Tačiau pats principas – prokuratūra kaltina policiją, kad neva neinformavo apie Žalimą, nors visą laiką policijos ir prokuratūros veiksmai buvo derinami?

– Taip prokuratūrai buvo reikalinga, tačiau jie truputį kitaip sužaidė. V.Račkausko „kaltės“ įrodymai – V.Gaivenio laida ir tas raštas, kurį jis pasirašė, nors kitų duomenų, kad jis žinojo apie Žalimą, nėra. Žalimas to nesako, kad buvo sutikęs Račkauską, tą neigia ir Račkauskas. Lieka tik Gaivenis ir Račkausko raštas. Situacija tokia – žūsta Furmanavičius, Naruševičienė, po to atsirado Kedys, tačiau Žalimas atsirao dar prieš šiuos visus įvykius. Tai patvirtina, kad visos šios žudynės buvo planuojamos ir organizuojamos gerokai anksčiau, ir tai darė tikrai ne D.Kedys. Jam tik reikėjo suversti kaltę, ir buvo pasinaudota prieš tai pasirodžiusiu liudininku, kuris sakė, kad kažką girdėjo. Tada ir buvo pasinaudota M.Žalimu, kad kaltę suversti Kedžiui, aiškiai žinant, kad kitų įrodymų nebus. Nors buvo bandoma sužaisti su ginklais (šalia Kedžio kūno rastas ginklas, iš kurio nušauta Naruševičienė – aut. Pastaba), Furmanavičiaus ir Naruševičienės lavonai buvo blogai ištirti. Vienintelis įrodymas liko Žalimo parodymai, kad jis kažką girdėjo. Bet kodėl jie atsirado vėliau? Aš manau, kad prokurorai dar nežinojo, kaip jie modeliuos tą situaciją, tačiau pasinaudojus Kedžiu, buvo nuspręsta nušauti du zuikius. Aš esu beveik įsitikinusi, kad tuo metu Policijos departamentas atlikinėjo pedofilijos bylos tyrimą ir galimai jie sekė tikrais pėdsakais, kurie būtų atvedę pas tikrus žudynių užsakovus. Prokuratūrai reikėjo pasinaudoti Žalimu ir jo liudijimu apie Kedį, ir kartu diskredituoti ir Policijos departamentą.

– Tačiau situaciją taip išnaudoti galėjo tik galingas smegenų centras?

– Jie viską gerai sudėliojo, ir neblogai buvo dirbama ilgai, kad net sunku buvo susiorientuoti, kas vyksta. Bet Žalimas buvo reikalingas, kad sukompromituoti visą Kriminalinės policijos biurą. Dabar visi supranta, kad prokuratūra žinojo apie M.Žalimą, nes policijos komisarai buvo pas prokurorą R.Jancevičių, B.Maciulevičių ir Bieliauską. Tačiau prokurorai neleido policijai sekti D.Kedžio, nes, matyt, žinojo, kad D.Kedį seka kažkas kitas.

Nes, nes jeigu policija būtų sekusi Kedį, jie būtų supratę, kad jis to nepadarė. Aš manau, kad D. Kedys buvo sekamas neteisėtai ir tos pačios struktūros, kuri norėtų, kad jis būtų pripažintas žudiku ir nebūtų pedofilijos, ir tos struktūros, kuri realiai vykdė tuos nusikaltimus. R.Jancevičius per apklausą net neminėjo, kad susitikime su komisarais dalyvavo ir jo pavaduotojas B.Maciulevičius. Po kiek laiko į prokuratūrą iš prezidentūros persiunčiamas laiškas, kuriame kalbama, kad policija buvo informuota apie M. Žalimą. Prokuratūra visą tai žinojo, ir taip pat tylėjo. Kas atsitiko po to? Prokuroras N.Bieliauskas pradėjo panikuoti ir parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo prokuratūroje. Kartu jis pasako vieną frazę, dėl kurios reikėtų visiems suklusti – „jeigu man kažkas bus, aš netylėsiu“. Jeigu prokuratūroje būtų reali imuniteto tarnyba, o jos pas mus nėra, tai ji iš karto turėtų susidomėti – ką tu, brolyti, turi omenyje? Tačiau pakoregavus N.Bieliausko nuostatas ne be prokuratūros vadovybės pastangų, jis tą pareiškimą atsiėmė, o po kelių dienų jo viršininkas Maciulevičius pasakė: „Nu karštas jis dar, jaunas“. Taip supraskite, kad perkalbėjome. Nes iš tikrųjų, kas būtų, jeigu N.Bieliauskas išeitų iš darbo prokuratūroje. Jis iš karto taptų informacijos šaltiniu ir nešiotoju, pavojingu žmogumi.

– Tačiau kaip prokuratūros vadovai užčiaupė Bieliauską, ir neleido jam palaikyti kaltinimo Ūso byloje?

– N.Bieliauskas tyrė Ūso bylą, tačiau kaltinamąjį aktą surašė prokuroras G.Šileika. O į teismą palaikyti valstybinio kaltinimo ėjo miesto apylinkės prokuroras Egidijus Motiejūnas, kuris paprašė teisme, kad A.Ūsas būtų išteisintas. Kaltinamąjį aktą surašo apygardos prokuratūrą, o jį nešą į teismą žemesnė prokuratūra ir nebijo pasakyti, kad tas kaltinamas aktas, kurį surašė aukštesnis prokuroras, yra niekalas, ir prašo išteisinti. Jeigu aš gaučiau palaikyti kaltinimą iš aukštesnio prokuroro, ir pasakyčiau, kad čia kažkas ne taip, tą pačią dieną būčiau išvaryta iš prokuratūros.

– Tačiau kodėl visa ta kriminalinės policijos gvardija – Telyčėnas, Matonis, Račkauskas ir kiti – visi jie tyli kaip žuvys. Kodėl?

– Ką jie turėtų pasakyti? Tam, kad ką nors pasakytum, reikia žinoti visą teisėsaugos sistemą. Mat teisėjas Furmanavičius turėjo medžiagos, galinčios diskredituoti tam tikrus Generalinės prokuratūros pareigūnus, ir jis labai panikavo, kai prasidėjo pedofilijos skandalas. Tam , kad nepradėtų kalbėti, turėjo atsirasti aukos. Tai, kad D.Kedys nuolat rinko informaciją apie pedofilus, ir matėsi, kad jis nesustos, rodė, kad juos reikia stabdyti, ir jis buvo tinkamas tariamas žudikas. Aš jau sakiau, kad yra struktūros, kurios valdomos, ir yra dvi struktūros Lietuvoje, kurios yra visiškai nevaldomos – tai prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas. Visos kitos yra įtakojamos šių dviejų struktūrų – ar tai būtų teismai, advokatūra, policija, STT – visos jos įtakojamos šių dviejų struktūrų. Ir ilgainiui šios dvi struktūros ėmė nepasidalinti įtakos sferomis ir rinkti viena apie kitą informaciją. Ir aš įsitikinusi, kad Policijos departamentas nebuvo labai paklusnus prokuratūrai, ir daugiau dirba su VSD. Aš manau, kad policija pradėjo tyrimą vykdyti ta linkme, kuri netiko prokuratūrai, tai prokuratūrai reikėjo imtis tam tikrų priemonių. Tačiau ką V.Račkauskas turėtų pasakyti? Papasakoti, kaip dirba struktūros ir atskleisti visą tą sistemą?

– Jis bent jau galėtų papasakoti, kas nugalabijo Drąsių Kedį?

– Nejuokauk (juokiasi). Jeigu Račkauskui būtų iškelta byla už itin sunkų nusikaltimą, ir jam grėstų įkalinimas iki gyvos galvos, tai jis gal būt ir išklotų viską, ką žino. Tačiau šioje byloje Račkauskas puikiai supranta, kad jis nebus nuteistas, nes nėra absoliučiai jokios „faktūros“. Jis galės gyventi toliau ir bus visuomenės akyse netgi auka, nes visi supras, kad su juo buvo susidorota. O dabar įsivaizduokite, kas būtų, jeigu Račkauskas atsistotų ir pasakytų: „Nu gerai, dabar aš pasakysiu tiesą. Pas mus yra dvi struktūros, mes čia žudome ir naikiname ir aš tai žinau“. Kas įvyks? O tai ką tu ten veikei? Pradėjai kalbėti, kai prispaudė uodegą. Tačiau nei VSD, nei prokuratūra jam to neatleistų, ir Račkauskas vis tiek būtų sužlugdytas. Jis negali to atskleisti. Imkime, pvz., ir teisėją Skirtūną. Nu ką jam prarasti? Jis nebus nei teisėju, nei advokatu – jis galėtų papasakoti, kad pas jį ateidavo iš prokuratūros ir prašė daryti tą ir tą, o jis taip ir elgėsi. Bent jau tėvynei pasitarnautų. O Račkauskui nėra dėl ko aukotis.

– Tačiau kodėl prokuratūros taikinys buvo V.Račkauskas ir V.Gaivenio tikslas buvo jį sukompromituoti?

– Jeigu prokuratūra būtų palikusi policijos galvą, o jo padėjėjus pašalinusi, tai jis būtų susirinkęs kitus padėjėjus. Todėl reikėjo kirsti V.Račkauską, ir policijoje pastatyti savo žmones. Mes jau kalbėjome ir apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį – apie jį viešumoje buvo pasirodę ir pakankamai žiaurūs dalykai. Nes aš tikiu, kad Kęstutis Vilkauskas turi informacijos, ir prisiminkite, kas jam buvo iš tos, kad jis paskelbė informaciją, kurią žinojo? Vos N.Venckienė pasakė menką frazę, jai iš karto iškėlė bylą už šmeižtą. O čia generalinio prokuroro pavaduotoją apkaltino tuo, kad jis vos ne pedofilijas ir dalyvaudavo orgijose, ir ką? Jis nė krust. Nes tą žmogų, kuris turi informacijos, jie bijo judinti, nes žino, kad Vitkauskas gali iš bet kokio kampo tą informaciją išsitraukti ir parodyti. Tada jam kažką pasiūlo ir Vitkauskas sako : „Patys suprantate, kad man reikia patylėti, ir aš rašysiu, kad atsisakau visų tu parodymų“.

– Kaip manote, kaip įvykiai klostysis toliau?

– Aš manau, kad V.Račkauskas, nuspręsdamas atsistatydinti, pasielgė labai išmintingai. Jis būtų sukėlęs žymiai daugiau problemų, jeigu būtų likęs vadovauti policijai. Jeigu darbe lieka be savo aplinkos, visko nesukontroliuosi, ir gali turėti tik papildomų problemų.

– Tačiau ar dabartinis Policijos departamentas, jeigu buvo užčiuopęs realių žudikų pėdsakus, ar jis baigs tą tyrimą?

– Su dabartiniais vadovais, be tų, kurie išėjo, tikrai ne.

– Dabartinis vadovas Algirdas Matonis.

– Manau, kad tikrai nebaigs. Todėl ir buvo siekiama iš darbo išvaryti tuos pareigūnus, kurie tą ir darė. Aš esu beveik tuo įsitikinusi. Dabar viskas priklauso nuo to, ar pavyks teisiamųjų suole šalia komisarų pasodinti ir prokurorus. Jeigu to pavyktų pasiekti, būtų galima galvoti, kad šioje sistemoje kažkas pasikeis. Tačiau jeigu šioje byloje šalia komisarų nebus teisiami ir prokurorai, tada viskas, viskas liks kaip buvę.

– R.Jancevičius pareiškė, kad jis prokuratūros poziciją išdėstys tik kovo pabaigoje teisme?

– Atsiprašau, kai jie kažkam iškelia bylą, tai Jancevičius pirmas bėga į spaudą girtis savo pasiekimais. O dabar, kai jo tiesiai paklausė dėl to veiksmų, tai paprašė mėnesio atsakyti. Aš manau, kad prokuratūra bandys „išsivynioti“ taip. Nes Jancevičius sako, kad jie buvo susitikę ir policijos komisarai, kurie išdėstė operatyvinę informaciją. Operatyvinė informacija visada registruojama tarnybiniais pranešimais tokiuose operatyvinio sekimo bylose, vadinamose OSB. Reikalas tas, kad niekas tokių pranešimų nesiųs ir neregistruos, ir prokurorams nedės ant stalo su detalizuotais veiksmų aprašymais. Nes tai ir yra operatyvinio sekimo byla, operatyvinė informacija, kuri negali būti niekam žinoma. Kartais pareigūnai ateina į teismą ir prašo leidimo ko nors klausytis ar sekti. Manai, kad jie parodo teisėjui OSB? Jis niekada jos neatneš. Padarys tik išrašą, kad „yra pagrindo manyti“, tačiau niekur nenurodys šaltinio. Ir netgi tie teisėjai, kurie išdrįsdavo paprašyti, kad jiems būtų atnešta ta OSB, tai jiems atsakydavo, kad „nėra pagrindo to daryti“ arba net neatsakydavo. O dabar Ramutis Jancevičius, liaudiškai kalbant, „įjungė durą“, ir sako, kad paprašė komisarų, kad kam atsiųstų tą operatyvinės informacijos duomenis per visas prokuratūros raštines. Ir kad neva kai gavo lakonišką pranešimą be nurodytų pavardžių, tai jį neva tas labai nustebino. Juk Jancevičiui pateikta informacija buvo rimta ir jis pats galėjo iš karto kreiptis į teismą, kad būtų sankcionuoti policijos operatyviniai veiksmai. Juk buvo įrašinėjami ir Kedžio, ir Stankūnaitės, ir Naruševičienės pokalbiai, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad niekas neklausė tų pokalbių

– Tačiau kodėl prokuroras Bieliauskas, techninėmis priemonėms surinkęs įrodymus, kad A.Ūsas tą dieną buvo toje pat vietoje, apie kurią kalba išprievartauta mergaitė, vėliau visus šiuos įrodymus iš bylos išėmė, o kitas prokuroras paprašė A.Ūsą išteisinti?

– Tai rodo, kad prokuroras netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, tačiau tam ir buvo padaryta, kad byloje nagrinėjimo metu neliktų nė vieno asmens, kuris galėtų pareikalauti tų įrodymų. N.Venckienė buvo išeliminuota iš tos bylos, o be jos daugiau niekas kitas ir negalėjo to pareikalauti. Vaikų teisių apsaugos tarnybai tie klausimai nerūpi. Net ir toks dalykas – dabar D.Kedžio tėvas teisiamas už tai, kad pasakė, kad neva matė Andrių Ūsą pusnuogį L.Stankūnaitės tėvų bute. L.Stankūnaitės tėvai sako, kad jo mūsų namuose niekada nebuvo, o L.Stankūnaitė vieną kartą sako, kad taip, A.Ūsas lankėsi, mergaitei dovanas atvežė. Tai kas dabar meluoja? Reiškia, D.Kedžio tėvui reikia L.Stankūnaitės paliudijimų, kad jį apgintų nuo Laimutės tėvų?

– O kodėl buvo nužudytas A.Ūsas, jeigu prokuratūra vis tiek būtų jį išteisinusi?

– Matyt, kad jis pasakė kategoriškai – aš į teismą neisiu, nutraukite bylą iš karto. O nutraukti bylos jie negalėjo, nes buvo didelis visuomenės spaudimas. Matyt, kad Ūsas buvo toks žmogus, kuris nebūtų teismo ištvėręs, todėl ir buvo nuspręsta jį likviduoti, kad ko neišplepėtų.

Ką paliudijo M.Žalimas?

M.Žalimas Policijos departamente pirmąkart apsilankė 2009 metų rugsėjo 16 dieną ir pranešė vienintelį faktą: D.Kedys ketina įsigyti nelegalų ginklą ir iššaudyti pedofilus. Jis bendravo su LKPB viršininko pareigas laikinai einančiu T.Ulpiu. M.Žalimas nepaminėjo nė vienos konkrečios pavardės, su kuo neva ketina susidoroti D.Kedys. Priešingai, nei mėginama parodyti, policija šios informacijos nenuslėpė. Jau rytojaus dieną po M.Žalimo apsilankymo į Vilniaus apygardos prokuratūrą atvyko T.Ulpis ir E.Damukaitis. Juodu R.Jancevičiui persakė gavę informacijos apie D.Kedžio ketinimą įsigyti nelegalų ginklą ir klausė patarimo, kaip elgtis toliau. Prokuratūroje E.Damukaičiui buvo pasiūlyta parašyti raportą T.Ulpiui, kaip to reikalauja įstatymai. Dokumentas buvo atiduotas D.Kedžio pareiškimą dėl jo dukters galimo tvirkinimo tuomet tyrusiam apygardos prokurorui Nerijui Bieliauskui. Šis jau rugsėjo 18 dieną kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas leidimo klausytis D.Kedžio telefoninių pokalbių, atlikti kitus operatyvinius veiksmus. Sankcija buvo gauta trims mėnesiams, apie tai iškart buvo informuotas ne tik R.Jancevičius, bet ir tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Tuo metu N.Bieliauskas jau klausėsi Laimutės Stankūnaitės ir Andriaus Ūso telefoninių pokalbių.

Iki pat Kauno žudynių – 2009 metų spalio 5 dienos – Vilniaus apygardos prokuratūrai niekas iš PD pareigūnų nepranešė, kokių rezultatų duoda D.Kedžio telefoninių pokalbių klausymasis. Nes nieko įtartino paprasčiausiai nebuvo. Nei D.Kedys, nei kiti sekamieji nekalbėjo nieko, kas galėjo sudominti pareigūnus.

Ką pasakytų N.Bieliauskas?

Spauda rašė, kad dar 2009 m. spalio viduryje prokuroras N.Bieliauskas parašė pareiškimą atleisti jį iš darbo. Tuomet buvo spėliojama, ar šis pareigūnas išdrįs įvardyti visus tuos, kurie bandė klampinti tyrimą, ir ar specialiosios tarnybos Generalinei prokuratūrai pateikė slapta įrašytus įtariamojo pedofilija pašnekesius telefonu su aukšto rango pareigūnais.

Tuomet generalinis prokuroras Algimantas Valantinas paskutinį kartą pokalbio buvo pasikvietęs Vilniaus apygardos prokurorą Nerijų Bieliauską, tačiau ir tą kartą šis buvo neperkalbamas: sprendimas mesti tarnybą – galutinis. Prieš tai N.Bieliauską visais įmanomais būdais bandė perkalbėti Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius.

“Parašykite taip: išeinu iš darbo dėl asmeninių priežasčių”. Taip “Respublikai” sakė perspektyviu laikytas prokuroras, sėkmingai tyręs ir paskutinę savo bylą – dviejų žmonių žūtį sukėlusią pedofiliją Kaune. Pokalbio su žurnalistu metu N.Bieliauskas stengėsi atrodyti ramus ir nepalaužtas, tačiau kolegoms pastarosiomis dienomis jis atrodė labiau panašus į ugnikalnį, galintį bet kada išsiveržti. Jiems buvo pasakęs taip: “Jeigu bent žodį kas pasakys blogą apie mane, tada viską papasakosiu”.

Vilniaus apygardos vadovas R.Jancevičius “Respublikai” sakė, kad N.Bieliauskas pedofilijos byloje padarė labai daug ir jo sprendimas išeiti iš prokuratūros su šia byla nesusijęs. “Tiesiog žmogus atėjo, pamatė, išeina”, – sakė R.Jancevičius.

Redakcijos žiniomis, prokuratūrą palikti N.Bieliauskas nutarė praėjusį ketvirtadienį po eilinio pokalbio su pedofilijos bylą kuruojančiu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Brunonu Maculevičiumi. Penktadienį pareiškimas jau gulėjo ant generalinio prokuroro stalo. Gali būti taip, kad tik tą dieną A.Valantinas iš pasitraukiančio pavaldinio lūpų pirmą kartą sužinojo apie kliudymus tiriant pedofilijos skandalą. Šios bylos kontrolė buvo pavesta generalinio prokuroro pavaduotojui Vytautui Barkauskui, daugelį metų prieš tai dirbusiam Kaune.

Tyrimas sparčiai judėjo

Per daugiau nei pusmetį, kol mažametės kauniečio Drąsiaus Kedžio dukros tvirkinimas buvo tiriamas, Kauno apylinkės ir apygardos prokurorams buvo pavykę suskrebenti apie 30 procesinių dokumentų. Kai tyrimas buvo pavestas Vilniaus prokurorams, byla per keliagubai trumpesnį laiką išsipūtė iki 7 tomų. Buvo surinkti sunkiai nuginčijami buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninio padėjėjo A.Ūso kaltės įrodymai: jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis, tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Netiesiogiai A.Ūso kaltę gali patvirtinti ir buvusios D.Kedžio sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės, nušautos spalio 5 d., nepilnametė dukra.

Beje, tyrimo metu paaiškėjo ir daugiau pikantiškų detalių. Pasirodo, A.Ūsas kurį laiką apmokėjo Laimos Stankūnaitės buto nuomą, su ja lankėsi pas savaitinio vaikų darželio Kaune direktorę ir prašė išduoti tikrovės neatitinkančią pažymą. Ji buvo reikalinga L.Stankūnaitei bylinėjantis su D.Kedžiu dėl mažametės dukros globos.

Rugsėjį A.Ūsui buvo pateiktas įtarimas dėl padaryto nusikaltimo, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tokie Vilniaus apygardos prokuratūros tempai galėjo patikti ne visiems.

Kas dirbo ranka rankon su V.Gaiveniu?

Iš kart po „sensacingos“ V.Gaivenio laidos, jau sekančią dieną Lietuvos televizijos laidose ekspolitikai – Aloyzas Sakalas ir Alvydas Sadeckas pradėjo kartu viešai dėstyti savo poziciją. A.Sakalas netgi pradėjo grasinti viešai Prezidentei apkalta, jei mergaitė nebus nedelsiant sugrąžinta L.Stankūnaitei. Šie ekspolitikai, kaip du broliai dvyniai, po to dar dalyvavo keliose laidose kartu ir atskirai.

„ Alvydas Sadeckas viešai išsakė savo nuomonę, kad M.Žalimas kalba gana įtikinamai ir argumentuotai. Tai reiškia, kad A.Sadeckas viešai patvirtino, kad jam neliko beveik jokių abejonių dėl M. Žalimo paskelbtos informacijos tikrumo, – tuomet LL sakė prokuroras Stanislovas Stulpinas, – mane toks A.Sadecko pareiškimas nustebino, nes patyręs teisininkas, ilgametis kriminalinės policijos vadovas ir politikas tikrai negalėjo nesuprasti, kad M.Žalimas yra apsimelavęs provokatorius. A.Sadeckas negalėjo nesuprasti, kad jo, kaip įtakingo ir viešo asmens pozicija tikrai yra reikšminga visuomenei. Jis negalėjo nesuprasti ir to, kad savo tokiu pareiškimu jis tikrai neprisideda prie teisėsaugos autoriteto stiprinimo. Faktiškai, A.Sadeckas privalėjo suprasti ir tai, kad principingai neįvertindamas M.Žalimo, kaip provokatoriaus, ir nepareikalaudamas jo ir šios provokacijos organizatorių atsakomybės, jis pats gina galimų nusikaltėlių interesus!..

Kiek vėliau A.Sadeckas, dalyvaudamas laidoje „Kakadu“, netgi pasisakė už tai, kad dėl parodytos LNK laidos „Abipus sienos“ būtina žurnalistui V.Gaiveniui išskirti apsaugą. A.Sadeckas negalėjo nesuprasti, kad jis tik dar labiau kiršina visuomenę, be jokio pagrindo skleisdamas nuomonę, kad su V.Gaiveniu galimai bus susidorota policijos rankomis, nes M.Žalimas „informavo” apie policijoje padarytus nusikaltimus. Bene įdomiausia visoje šioje nešvarioje, visuomenę klaidinančioje istorijoje yra tai, kad vėliau pats V. Gaivenis pripažino, kad M. Žalimas yra melagis ir šmeižikas!..

info:LL