Policijai nepataikavęs klaipėdietis siunčiamas į „psichūškę“
Lauciunas
Ar ne laikas kurti savitarpio pagalbos ir paramos būrius?
Zenonas Volkovas
Aprašomu įvykio metu, Lietuvą valdo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas – Saulius Skvernelis, Teisingumo ministras – Elminas Jankevičius. Generalinės prokuratūros prokuroras – Evaldas Pašlis, Vidaus reikalų ministras – Eimutis Misiūnas, Sveikatos apsaugos ministras – Aurelijus Veryga. Toliau paskaitę sužinosite kaip dirba jų pavaldiniai.
Klaipėdoje atatinkamai vadovauja, galimai ir dirba Apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Simonas Minkevičius, Apskrities vyriausiuoju policijos komisaru Alfonsas Motuzas (neiškraipykit vardo).
Juos paminėjau, kad vėliau atkūrus tikrą nepriklausomybę, būtų lengviau suvokti, kas už mūsų ir Jūsų kančias buvo atsakingi ir kaip elgėsi jų parankiniai.
Kadangi aukščiau išvardinti aukšti pareigūnai nebesupranta akademinės kalbos, rašysiu piliečių bendruomenės suprantama kalba.
Į „Laisvas laikraštis“ darbuotojus kreipėsi klaipėdietis Kęstutis Liaučiūnas (nuotr. viršuje, toliau Kęstutis), nes trys laikraščių redakcijos, atsisakė domėtis jo problemomis. Parašysiu kaip iš buitinio konflikto, bendradarbiaujant policijai, psichiatrams, prokuratūrai ir teismui paverčiama į baudžiamąjį nusikaltimą, iš pradžių.
Klaipėdietis Kęstutis gyvena savo privatizuotame kambaryje, o kaimynė Rita Jarmalajeva valdiškame. Abu naudojosi bendra virtuve. Dėl kaimynės netinkamo elgesio buityje, ne kartą yra iškilę problemų. Kadangi Kęstutis suvaržė jos laisves, pastaroji nežinia kur persikėlė. Jos butas valdiškas. Problemos Kęstučiui prasidėjo, kai iš įkalinimo vietos grįžo jos brolis Andrejus Švecovas.
Kaip už nužudymą sėdo Andrejus Švecovas?
2009 m. spalio 8-osios vakare Klaipėdoje, Šilutės pl. Netoli „Maksimos“ , trys girti vyrai prikibo prie parduotuvės, laukiančio savo draugo Jono (vardas pakeistas). Ateinantis draugas spėjo pamatyti, kad Jonas išsitraukė dujų balionėlį ir juo papurškė keliems vyrams. Išsigandęs, kad gali sumušti, Jonas pabėgo. Vyrai jam iš pasakos. Tamsiuose kiemuose draugas Jono nerado, taip pat nerado ir jį nusivijusių vyrų. Ne už ilgo netoli parduotuvės į kiemą atvažiavo policijos ir greitosios pagalbos mašinos. 24 metų Jonas rastas leisgyvis gulintis kraujo klane.
Jonas nuo gausių ,sunkių sužalojimų, tris mėnesius, ištiktas komos gulėjo ligoninėje ir neatsigavęs mirė. Įvykį matę nepilnamečiai ir iškvietę tarnybas, liudijo, kad keli vyrai žiauriai mušė, spardė, net šokinėjo ant aukos.
Ne tik nužudytojo artimieji buvo įsitikinę, kad A.Švecovas žmogžudystę prisiima vienas, svetimą kaltę, nes pagal jo kūno sudėjimą, jis tikrai negalėjo taip kraupiai sužaloti Jono kūną bei galvą. Deja policija, prokuratūra ir teismas buvo akli. Vaikai, dar tyrimo metu pasakojo, kaip baisiai Jonas, keletos vyrų buvo mušamas ir spardomas. Be tėvelio Jono, tąkart liko mažametis vaikas, mylima moteris, dvynė sesuo, tėvai.
Policija, prokuratūra akivaizdžiai suklastojo parodymus ir teismas nuteisė tik A.Švecovą. Anksčiau jis jau buvo teistas už vagystę, chuliganišką elgesį, plėšimą, žmogaus sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą. Tą kartą 2010 m. A.Švecovas nuteistas 9 metams. Kaip žinia jis sėdėjo „gaidyne“, administracijos vadinamu „nuskriaustųjų“ kastos teritorijoje, kartu su atliekančiais bausmę pareigūnais. Šie „gaidžiai“, įkalinimo įstaigos pareigūnams labai reikalingi. Tarkim, prižiūrėtojams iš kito būrio reikia ikišti kokį kalinį į karcerį. Pasikviečia „Gaidį“ padiktuoja ką rašyti, kad tas ir tas turi zonoje telefoną, ar narkotikų ir t.t. Nors „gaidys“ nei to telefono, nei to kalinio nėra matęs net akyse, pasirašo. Ir užtenka, kad anas atsiduria karceryje. Aišku administracija tokių pranešimų niekam nerodo, tik pateikia savo viršininkams kaip jie atsakingai vykdo pareigas. Taip galimas „gaidys“ A.Švecovas nusipelnė administracijos pagarbos ir jų iniciatyva, buvo paleistas net trimis metais anksčiau.
Ir štai V.Švecovas grįžęs apsigyvena sesers valdiškame bute. Bendra virtuve naudojasi kartu su kito buto savininku (ne nuomotoju) Kęstučiu. Be abejo pradėjo lankytis ir tikroji buto nuomotoja, A.Švecovo sesuo Rita Jarmalajeva. Kurią Kęstutis buvo sutramdęs dėl pastovių, kaip sako pats „bardelių“. Kęstutis lyg šiol sunaudojęs tik porą kubinių metrų vandens, skaičiukas pradėjo prisukti iki 9 kubų. Anot Kęstučio, A.Švecovas pastoviai bando jį išprovokuoti kokiems tai nesutarimams. A.Švecovas laiko katiną bendroje virtuvėje. Pila taukus į kriauklę, nuo ko ji dažnai užsikemša ir t.t. A.Švecovas miesto savivaldybės turi netgi įspėjimą.
Ir štai 2017 m. lapkričio 1 d. grįžęs a/m iš kapinių su drauge Kęstutis paragauja, kaip sakė „Brendžiuko“, kažko eilinį kartą neįtiko A.Švecovui. Po apsižodžiavimo, atsirevanšuodama Kęstučiui, A.Švecovo sesuo R.Jarmalajeva iškviečia policiją. Kuri sugalvoja nustatyti Kęstučio blaivumą, anas aiškina, kad ką tik grįžęs, prašė pažiūrėti netgi karštą variklį, deja tai pareigūnus tik supykdė. Kadangi Kęstutis ne iš kelmo spirtas, ragavęs kalinio duonos, bet netapęs „gaidžiu“, būdamas zonoje netgi įkuria „Nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizaciją „Ateitis“ ją įteisina pats tuometis teisingumo ministras V.Pakalniškis. Kęstutis policijai nepataikauja, o žmogiškai reikalauja jos objektyviai vertinti situaciją. Kas juos labai siutina. Kęstučiui teistumas išnykęs, dirbo fūristu, išmaišęs daugelį pasaulio valstybių, dabar išėjęs į pensiją dirba kitą darbą, ko negalima pasakyti apie A.Švecovą, ieškantį tolimesnių nuotykių. Policijai žūt būt reikia gelbėti A.Švecovą, nes įkalinimo vietoje jam priklijuoti angelo sparnai ir sąlyginai išleistas į laivę. Mažiausias nusižengimas, galimas grįžimas į zoną, pareigūnams darbo brokas. Policija pradeda tyrimą. Reikia gelbėti A.Švecovą. Juk vienas prisiėmė žmogžudystę, palengvino tyrimą, įkalinimo įstaigoje sąžiningai tarnavo administracijai. Pradėjus tyrimui paaiškėja, kad Kęstutis užvožęs A.Švecovui su kumstimi per sprandą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą. Man mačiusiam abu tai neįtikėtina. Paprasčiausiai visai skirtingi fiziniai duomenys. Jeigu Kęstutis būtų uždavęs A.Švecovui per sprandą, ar galvą, tikrai A.Švecovui pareiškimo rašyti būtų ko gero neprireikę.
Kadangi faktiškai A.Švecovui, jokie kūno sužalojimai nepadaryti, eilinis buitinis konfliktėlis, b.bylos suregsti neišeina, tai truputį policija prisnūsta. 2018-04-26 d. pajungiama Klaipėdos prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė. Kuri parašo, pranešimą apie būtinumą skirti administracinę psichiatrinę ekspertizę. Įdomi detalė, šį pranešimą adresuoja tik Kęstučiui ir advokatui, bet klausimus uždavinėja Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriui. Pati prokurorė rašė, dėl galimų Kęstučio smurtinių veiksmų, vėliau jau perauga į sumušimą, nežymų sveikatos sutrikimą, kadangi nebuvo net paraudimo, tai A.Švecovas nuo ekspertizės atsisakė. Deja visi teisėsaugininkai jau įsikalė sau į galvą „sumušimas“. 2018-05-04 d. neskundžiama teismo nutartimi, Kęstučiui paskiriama ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Ir štai 2018-08-23 d. (po 3,5 mėn.) atvyksta policija, matant kaimynams, kaip nusikaltėlį Kęstutį įkišą į savo mašinos galą, ir pristato į psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę. Kęstutis bendrauti su psichiatrais raštiškai atsisako. Tai psichiatrų komisija patvirtino savo aktu Nr. 85TPK226/2018.
Prokurorė K. Blinstrubienė (nuotr. viršuje) ir toliau prašo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-57956-17 skirti įtariamajam Kęstučiui jau stacionarinę psichiatrinę ekspertizę.
Ir štai 2018-10-16 d. Klaipėdos apylinkės teismo teisėja V.Olcvikienė (Jakštienė), pagarsėjusi ne tik kaip aferistė, bylų klastotoja, minėtos prokurorės prašymu priima nutartį:
Paskirti b.byloje Nr.01-1-57956-17 Kęstučiui Laučiūnui, stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos psichiatrijos skyriaus ekspertams. Teisėja perfrazuoja prokurorės klausimus: 1. Ar Kęstutis Laučiūnas nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos liga? Negirdėti ciūdai, negi yra tokių specialistų, kurie gali nustayti prieš metus buvusio žmogaus psichinę būklę?
2. Ar Kęstutis Liaučiūnas nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumo esmę, ar juos galėjo valdyti? Štai, dėl jokio kūno sužalojimo nepadarymo, teisėja V.Olcvikienė Kęstučiui jau kergia „nusikalstamos veikos padarymo metu“. Kur ir kas įrodė tą Kęstučio nusikalstamą veiklą, drg. V.Olcvikenė? Sakote rašė prokurorė K.Blinstrubienė? Na suprantama, jeigu jau rašė prokurorė, tai šventa tiesa, gal nebereikia ir teismo? Štai, be teismo, šios nusikalstamos sistemos darbuotoja prokurorė K.Blinstrubienė pranešime 2018-10-03 A.Švecovą įvardija, jau nukentėjusiuoju.
Dėl nusikalstamų teisėsaugos veiksmų, Kęstutis parašė virš 10 prašymų, deja visa sistema tik atsirašinėja, arba netgi neatrašo. O apie tyrimą nėra nei minčių.
Kaip minėjo Kęstutis, trys redakcijos atsisakė jam padėti. Labai gerai pažindamas tariamos teisėsaugos nusikalstamą veiklą, matydamas Kęstučio paglbos prašantį žvigsnį, neatsisakiau.
2018-10-29 d. 9:00 h Klaipėdos apylinkės teisme įvyko visiškai slaptas teismo posėdis. Prie durų, apie posėdį jokios informacijos, ant durų jokio užrašo. Kad posėdis uždaras (slaptas) jokia nutartis nepriimta. Sekretorė paaiškino, kad tai ne posėdis, todėl jokios informacijos ir nėra. Posėdžio metu kaltinamasis paprašė nušalinti prokurorę K.Blinstrubienę ir jos paskirtą jam advokatą A.Kvaševičių. Manau A.Kvaševičius matydamas klastotę ir pats paprašė nušalinimo. Teisėja Eglė Žakevičiūtė, posėdį atidėjo spalio 5 d. Dar detalė, į posėdį teisėja Kęstučio nekvietė, tik buvo gavęs prokurorės K.Blistrubienės pranešimą, pagal kurį dalyvavimas nebūtinas. Tos pačios prokurorės prašymą, buvo paskirtas Kęstučiui ir buvęs jos kolega, advokatas A.Kvaševičius.
Kaip bebūtų keista, tą pačią dieną kita teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo niekam nežinant ir nedalyvaujant bylą, kurioje įtariamojo Kęstučio pareiškimą dėl prokurorės Kristinos Blinstrubienės ir advokato nušalinimo atmetė.
Kaip ir buvo numatyta teisėja Eglė Žakevičienė spalio 5 d. visiškai slaptame teismo posėdyje, nei lentoje, nei ant durų jokių užrašų apie slaptumą, nagrinėja tą patį klausimą ką jau išnagrinėjo teisėja Viktorija Teišerskienė, ir per porą valandų prirašo pilnus du lapus nutarties, kurioje vėl konstatuoja, kad nenušalina prokurorės K.Blinstrubienės.
Norėtusi represinėms struktūroms priminti, kad Kęstutis jau prievarta 1995 m. buvo stacionare tirtas, dabar vėl minėtos struktūros lipa ant to paties grėblio. Jeigu Kęstutis akivaizdžiai mato falsifikuojamus dokumentus, prašo prie bylos prijungti jo įrodymus, apklausti jo liudytojus, o ne vien tariamo nukentėjusiojo A.Švecovo seserį, kuri yra suinteresuota atsikeršyti Kęstučiui. Kadangi Kęstutis nori apsiginti savo teises, nesutinka su struktūrų kurpiama byla, jiems kyla įtarimas, kad Kęstutis turi sveikatos sutrikimų. Būtų Jiems gerai, uždaryti Kęstutį ir A.Švecovas su sesutė toliau nevaržomi lėbauja bute, kol vėl ką apiplėš, ar nužudys.
Uždarius, Kęstutis bus įspraustas į kampą. Negaus atlyginimo, už buto apšildymą, komunalines paslaugas, susikaups skolos, bus neblogas kasnelis antstoliams, nuvertinti butą ir savam perpardavinėtojui jį perleisti. Arba tarkim savivaldybė nuperka iš antstolio Kęstučio butą ir išnomuoja A.Švecovui, reikia juk už nuopelnus atsiskaityti.
Kadangi teisėjams niekas neturi teisės nurodinėti ir kištis į jų darbą, pasirodo ginti nusikalstamų teisėjų nutartis yra nedraudžiama. Štai ką rašo Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis. „Teismo nutartis, kuria skiriama ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė negali būti vertinama kaip išankstinė nuomonė pažeidžianti asmens nekaltumo prezumpciją. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėja tinkamai atliko pareigas, vadovavosi įstatymu. Įvertinus nutarties turinį, nėra pagrindo daryti prielaidų, kad ji buvo šališka ar neobjektyvi“.
Kęstučiui byla pasukta ten, kur jokių įrodymų nėra. Iš pradžių represinės struktūros prieš Kęstutį naudojo psichologinį smurtą, pažeidė jo psichinę pusiausvyrą, po to nutarė uždaryti į stacionarą ištyrimui. Visuomenė privalo kontroliuoti tokius prokurorus, teisėjus ir nelaukti kol bėdos aplankys jų namus. Tiesa, apgaubta represijomis, naikinama viskas, tame tarpe ir valstybė.
Iš nepriklausomos Lietuvos teismų įstatymo 89 str. – „teisėjo baudžiamoji atsakomybė“ dingo 2008 m., o iš baudžiamojo kodekso, dar anksčiau. Vietoje Konstitucijoje numatyto teisingumo vykdymo, teismai vykdo tautos genocidą, o mes už tai mokame dar ir algas.
Žinau Kęstuti, kad Jūs būdamas nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizacijos „Ateitis“ vadovas, įstatymus esate išstudijavęs geriau, negu Jūsų bylos kūrėjai, paėmus kartu.
Man belieka Kęstuti Jums patarti, jeigu Jus nepelnytai įžeidė, dar uždarys, gausite sugrįžti ir nusipelnyti, aišku įstatymų ribose. Tarkim įkurti savigynos būrį ar pan.
