skip to Main Content
KTteisejai

KONSTITUCINIO TEISMO CINIZMO VIRŠŪNĖ

Praėjusių metų spalio 15 dieną „Laisvasis laikraštis“ paskelbė pokalbį su Jumis daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams aktualiu klausimu. Būtent mokėtinos sumos už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir naudojimą apskaičiavimo. Šis klausimas buvo aktualus
penkiasdešimčiai keturių bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkams. Ir ne tik jiems, bet ir šimtams tūkstančių daugiabučių namų butų savininkams. Į LL klausimus atsakė buvęs valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, mokesčių konsultantas Petras Navikas:

Tuo metu buvote namo bendrijos valdybos nariu. Prižiūrėjote ir dabar prižiūrite gyvenančio Belgijoje sūnaus butą su teisę jį atstovauti buto klausimais bendrijoje, teismuose ir visur kitur.
Vykdydamas Bendrijų įstatymo nustatytas valdybos nariams teises ir pareigas ir siekdamas, kad mokėtina suma už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir naudojimą būtų apskaičiuojama teisingai ir teisėtai, nesutaręs tuo klausimu su Bendrijos pirmininku, pateikėte Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą nustatyti kuriuo Civilinio kodekso nustatytu būdu turi būti teisingai ir teisėtai apskaičiuojama mokėtina suma už šių objektų priežiūrą, ir naudojimą. Ginčą tarp namo bendrijos pirmininko ir Jūsų penkis metus nagrinėjo teismai, bet ir jo neišsprendė.  Prašau paaiškinti ginčo esmę ir jo svarbą bendro naudojimo objektų savininkams?

P.N. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jei nenustatytos savininkų bendros
nuosavybės objektų nuosavybės ir naudojimo dalys, tai išlaidas, susijusiąs su šiais objektais,
paskirstomos jiems lygiomis dalimis. O kai šių objektų nuosavybės ir naudojimo dalys yra nustatytos,
tai paskirstomos proporcingai dalims (šio kodekso 4.76 straipsnis). Taigi sąskaitose už bendro
naudojimo objektų priežiūrą ir naudojimą Bendrija turi nurodyti išlaidų sumą ir bendrojo naudojimo
objektų savininko / naudotojo dalis.
Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas pripažino, jog namo bendro naudojimo objektų
savininkų priimtas sprendimas po lygiai paskirstyti išlaidas yra teisingas ir teisėtas, nes jie nėra
nenustatę bendro naudojimo objektų savininkų nuosavybės ir naudojimo dalių ir atitinka CK 4.73
straipsnio nuostatą. Vilniaus apygardos teismas, panaikino teismo sprendimą, o tuo pačių savininkų
priimtą sprendimą paskirstyti išlaidas po lygiai. Šis teismas pripažino teisėtu 6 iš 50 bendro
naudojimo objektų savininkų sprendimą skaičiuoti mokėtiną sumą pagal asmenio turto (buto) plotą,
sąskaitose nenurodant išlaidų sumos ir keturių bendrojo naudojimo objektų savininkų nuosavybės ir
naudojimo dalių. Tai yra pažeidžiant Civilinio kodekso 4.76 straipsnį.
Pažymėtina, kad apylinkės teismo teisėjas bylą išnagrinėjo dalyvaujant ginčo šalims, o
apygardos teismo teisėja, už uždarų durų, nepasikvietusi ginčo šalių ir nei vieno iš 50 bendrosios
dalinės nuosavybės objektų savininko į teismo posėdį, priėmė sprendimą. Pagal teisėjavimo taisyklas
(CPK 329 straipsnis), toks sprendimas skaitomas absoliučiai negaliojantis, nes nuspręsta dėl
neįtrauktų dalyvauti byloje ir nedalyvavusių sprendžiant klausimą dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų.
Aukščiausiojo Teismo kasacinių skundų atrankos kolegija, vadovaujama teisėjo Algio
Norkūno (Jis dabar yra Konstitucinio Teismo teisėjas) atsisakė priimti skundą, nors ginčas buvo
teisės taikymo klausimu ir buvo šio teismo tiesioginė pareiga išnagrinėti ir priimti galutinį sprendimą.
Be to, apygardos teismo sprendimas buvo absoliučiai negaliojantis ir Aukščiausiasis teismas turėjo jį
panaikinti.

LL. Kadangi šioje byloje nebuvo išspręstas ginčas iš esmės ir nepriimtas galutinis sprendimas,
turbūt jo nepalikote neišspręsta?
P.N. Mokėtinos sumos apskaičiavimo teisingumo ir teisėtumo klausimu dar keturis kartus
sūnaus vardu buvo pateikti prašymai Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismams,
tačiau jie buvo atmesti prasimanytais ir įstatymais nepagrįstais motyvais ir nepriimti sprendimai dėl
ginčo esmės – mokėtinos sumos apskaičiavimo būdo.
Aukščiausiasis Teismas ir vėl atsisakė priimti kasacinius skundus, kuriuose buvo nurodyti
Konstitucijos, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Bendrijų įstatymo pažeidimai
žemesniuose teismuose. Motyvai: kasaciniame skunde nesuformuluota teisės aiškinimo ir taikymo
problema, kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus vieningos teismų praktikos
formavimo požiūriu (tarsi pareiškėjams tai būtų svarbu). Arba teisės normų pažeidimas neturi
reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nors pats pažeidimas žemesnės instancijos
teismuose yra pagrindas Aukščiausiajam Teismui priimti skundą, išnagrinėti jame konstatuotus teisės
pažeidimus ir priimti galutinį sprendimą.

Minėjote, kad kreipėtės į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Civilinio
proceso kodekso ir kitų įstatymų straipsniai. Skaitytojams visgi būtų įdomu susižinoti kurios teisės
normos, Jūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai?

P. N. Prašyta ištirti ir išaiškinti ar neprieštarauja Konstitucijai: 1) Aukščiausiojo Teismo
išaiškinimai, kuriais teismai remiasi priimdami sprendimus, nes jie nėra įstatymai ir pagal Civilinio
proceso kodeksą juos galima taikyti tik pakartotinai nagrinėjant tą pačią bylą; 2) ar Civilinio proceso
kodekso 346 straipsnio 2 dalis, kuria remdamasis Aukščiausias Teismas turi teisę atsisakyti priimti
kasacinį skundą (neišnagrinėti bylos), pagrįsdamas savo nutartį nesusijusiais su bylos esme
argumentais ir nepriimti galutinio sprendimo byloje; 3) ar Civilinio proceso normos: a) suteikusios
Vilniaus apygardos teismui nesikreipti į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti
kitam apygardos teismui; b)) visų instancijų teismų teisėjams nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kai
jie buvo kartu ir atsakovai byloje; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakyti kreiptis į
Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar pareiškėjas, būdamas gyvenamo namo bendrijos valdybos nariu, neturi teisės atstovauti ir ginti namo bendrojo naudojimo objektų savininkų ir sūnaus – namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininko teisėtus interesus.

LL. Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti Jūsų prašymą, nurodęs jog neturite teisės
kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti pareiškėjo teises ar
laisves. Net jeigu pareiškėjas būtų siekęs apginti savo konstitucines teises ar laisves, tai prašyme
konstatuoti klausimai būtų nežinybingi Konstituciniam Teismui.

P.N. Manyta, kad teisėjai apsiriko, nes Prašyme pateikti teismų sprendimai, kuriais įrodyta,
jog Pareiškėjas išnaudojo visas gynybos priemones, įskaitant ir teisę kreiptis į teismą. Būtent, Vilniaus
miesto apylinkės teismo 2019-04-19 sprendimas Nr. 2-6882-861/2019, kuriuo atmestas ieškinys dėl
žalos priteisimo, Vilniaus apygardos teismo 2020-02-11 nutartis Nr. 2A -83-392/2020, kuria paliktas
galioti apylinkės teismo sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis
Nr. DOK-1435, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsisakyta priimti pareiškėjų Petro Naviko ir dar dviejų
asmenų kasacinį skundą Žalos byloje.
Prie prašymo taip pat pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai: dėl Pareiškėjo
atsisakymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepripažinti proceso dalyviu, turinčiu teisinį
suinteresuotumą jos baigtimi; žalą patyrusiu asmeniu (apmokėjo teismo priteistas visas bylinėjimosi
išlaidas). Dėl teisės atstovauti ir ginti bendrosios nuosavybės teisės objektų 50 – ies savininkų
teises, pareigas ir įstatymo saugomus interesus (viešąjį interesą); dėl atsisakymo Pareiškėjo pripažinti
sūnaus įgaliotu atstovu visų instancijų teismuose. Taigi, nebuvo priežasties prašymui atmesti.

Argumentas, kad jeigu Pareiškėjas būtų siekęs apginti savo konstitucines teises, tai taip pat
būtų atsisakyta nagrinėti prašyme konstatuotus klausimus, nes nežinybingi Konstituciniams Teismui,
yra neteisingas ir neteisėtas, nes tokio pobūdžio reikalavimas Prašymui nenustatytas
Konstitucijos 106 straipsniu ir Konstitucinio Teismo įstatymo 66 ir 67 1 straipsniais.

Be to, Konstituciniam Teismui buvo pateiktas Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl atsisakymo
išnagrinėti kasacinį skundą ir dėl to šis teismas neišnagrinėjo žalos bylos ir nepriėmė galutinio
sprendimo. O tai yra grubus Konstitucijos 30 ir 109 straipsnių pažeidimas. Jau šis faktas patvirtina,
kad Konstitucinio Teismo, kaip Konstitucijos saugotojo pareiga, nepalikti be dėmesio ir yra teisinis
pagrindas priimti Prašymą ir ištirti ir išaiškinti ar Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies
norma, suteikianti Aukščiausiajam Teismui teisę atmesti kasacinį skundą, remiantis aplinkybėmis,
kurios nepriklausė nuo mano valios ir bylos faktinių aplinkybių, neprieštarauja Konstitucijos 6, 18
straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 30 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai.
Taigi Konstitucinis Teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nenagrinėti ir
grąžinti Pareiškėjui prašymą.

 

Konstitucinio Teismo cinizmo viršūnė

LL. Nors buvo mažai vilties, bet paprašėte Konstitucinio Teismo peržiūrėti sprendimą ir jį
pakeisti – priimti prašymą ir jį išnagrinėti. Kokio atsakymo sulaukėte?

P.N. Konstitucinis Teismas atsisakė sprendimą peržiūrėti, nurodęs, kad : 1. Konstitucinis
Teismas turi teisę pats nuspręsti ar peržiūrėti sprendimą ar ne. Ir tik jei paaiškėja naujų esminių
aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti
kitokį priimto sprendimo turinį. Atseit, nebuvo žinomi teismų sprendimai dėl Pareiškėjo konstitucinių
teisių pažeidimo, todėl dėl to atsisakyta priimti prašymą. 2. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų esminių
aplinkybių, kurios nebūtų žinomos Konstituciniam Teismui ir kurios galėtų būti pripažintos pagrindu
spręsti klausimą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Atseit, teismui buvo žinomi teismų sprendimai dėl mano
konstitucinių teisių pažeidimo, bet juos pamiršo priimdamas sprendimą ir dėl to atsisakyta peržiūrėti
ir pakeisti sprendimą. 3. Prašymo klausimas išspręstas ir negali būti pakeistas sprendimas, nors
neteisingas ir neteisėtas. Tarsi Konstitucinio Teismo teisėjai yra niekada neklystantys ir jų priimtas
sprendimas visada yra absoliučiai teisingas ir teisėtas.
Ir dar pagrasinta. Prašymas peržiūrėti sprendimą gali būti traktuojamas kaip turintis
piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių. Konstitucinis Teismas turi
teisę skirti baudas, kai asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Bet nenurodė kas turėtų
įvertinti teisėjų sąmoningą „klaidą“, nulėmusia Prašymo nepriėmimą ir aktualaus visuomenei
klausimo neišsprendimą.
Sprendime nutylėtas ir nepaneigtas mano argumentas, kad Konstitucinio Teismo antras
argumentas prašymui nepriimti yra neteisėtas, nes tokio pobūdžio reikalavimas nenustatytas
Konstitucijos 106 straipsniu ir Konstitucinio Teismo įstatymu.
Nė žodžiu neužsiminta, kad pagal Konstitucinio teismo įstatymą turėjo nusišalinti, bet
nenusišalino nuo sprendimo priėmimo, teisėjai Janina Stripeikienė ir Algis Norkūnas, kurie galimai
buvo suinteresuoti nepriimti Prašymo. Mat, dirbdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais,
atsisakė išnagrinėti ir priimti procesinius sprendimus su Žalos byla susijusiose bylose.

Konstitucinio Teismo teisėjų begėdiškas, dargi įžūlus požiūris į visuomenės pripažintas
dorovės ir padorumo taisykles – cinizmo viršūnė.
Manau „Laisvo laikraščio“ skaitytojams taip pat aišku, kad Konstitucinis Teismas šiuo
sprendimu siekė ne apginti Konstituciją nuo jos pažeidimų teismuose ir aktualaus gyventojams
klausimo išsprendimo, o atvirkščiai.
Petras Navikas 2022 m. sausio 29 d.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));