„Per dvidešimt penkis nepriklausomybės metus policija ,neišaiškino pati nei vieno man asmeniškai įvykdyto chuliganizmo, vagystės akto“
Laiškas Prezidentei
Pasižiūrėjus į nemokamus TV kanalus, atrodo, kad pas mus viskas gerai-tik yra keletas juokdarių ,girtuoklių, o šiaip visi džiaugiasi ,šoka ,dainuoja.
Deja, jau ne pirmi metai bandau belstis į valdžios ,teisėtvarkos duris ir kaip pilietis ir kaip viešas asmuo-organizacijų narys, siūlau, ir kartais atsakymus gaunu, kad mano laiškus perskaitė, susipažino. Ar tik tam rašau t.y. beldžiuosi į valdžios duris?
Bet kodėl nėra sprendimų, nesikeičia teisėtvarkos darbas taip kaip norėtųsi, kad žmonės čia būtų laimingi ir dabar.
Ta tvarkelė apie kurią rašau švelniai ,kartais neįmanoma nutylėti. Jau daugelį metų vietinės ir respublikinės valdžios atstovai nebekreipia dėmesio į pastabas, pasiūlymus dėl valdžios ir teisėtvarkos atstovų darbo kokybės-tai prašau susipažinti Jus ,dar kartą, kodėl aš vėl beldžiuosi vis…ne į tas duris?..
Kodėl dalis piliečių emigruoja, prasigeria, žūsta, galbūt ne mano reikalas, bet kodėl gi aš negaliu būti tarp tų kurie kuria Lietuvą, o ne žlugdo. Kodėl kūrėjų niekas nebeklausia.?
Nemėgstu girtis, bet primint noriu, kad nebuvau tik statistas, o buvau tarp kūrėjų. Pradėjom dar nuo ūkininkų sąjungos atkūrimo, kurios „vaisiais“ neužilgo pradėjo naudotis pirmieji ne tik mūsų krašto ūkininkai, kurie vėliau užmiršo ,kaip buvo lengva stotis –pigūs kreditai, infliacija, technika vos ne už ačiū. Tokia buvo pradžia, kuri sugadino ne vieną ūkininką…Valdžioje taip pat buvo savanaudžių, bet tada dar jie kažko klausėsi, truputį bijojo, gal gėda buvo blogai išgarsėti.
Bet jau devyniasdešimtaisiais esantis kriminogeninis kontingentas pradėjo taip pat naudotis ta laisve, kuri pradžioje atrodė, nebus atsisukusi prieš jos kūrėjus.
Sąjūdis savaime buvo aiški kryptis, buvom tarp įkūrėjų pirmos sąjūdžio kuopelės Antazavėje. Tada ir Zarasai įkūrė. Istorija dar menama sudėtinga buvo pradžia, bet stengėmės gyventi ne kitų sąskaita, o prisidėti. Galiu pasakyti(gal kas nori paneigti),kad net švietėjiška veikla platinant „sąjūdžio žinias“ ir kitą laisvą spaudą, būti kurjeriu tarp LPS būstinės ir rajono-teko man.Niekeno neįpareigotam derinti visuomeninį ir ūkinį darbą. Tada , nors senoji nomenklatūra buvo likusi…geruose postuose , dar stengėsi neparodyti savo nenoro tarnauti Lietuvai, o ne sau.
Neužilgo laikas parodė, kad dar nespėjus naudotis nepriklausomybės vaisiais –jau yra praradimų, dėl kurių galvos jau nieks iš struktūrų nekvaršino-atrodė-pereinamasis laikotarpis-sunku teisėtvarkos grandžiai. Neaštrinom pradžioje santykių su policija, nors grobstymų ,vagysčių bylos jau nebuvo tiriamos …iki galo. Laukėm- atrodė sustiprės policija-pradės dirbti. Deja, iki šios dienos tenka laukti ir …jau nesitikėti, kad policija dirba mums-piliečiams.
Per dvidešimt penkis nepriklausomybės metus policija ,neišaiškino pati nei vieno man asmeniškai įvykdyto chuliganizmo, vagystės akto. Aš supratau ,kad tai ne tik mano atžvilgiu, bet ir kitų paprastų piliečių atžvilgiu policija dirba prastai arba nedirba.
Dėl ko per tuos metus bendrauta su visais vietiniais komisarais, padėta atskleisti įvykius, juos įforminti ir vesti iki galo. Gal koks vienas procentas su dideliu nenoru vagysčių tyrimo buvo privesta iki galo. Nesuprantu kaip be pašaukimo galima vadovauti policijai, ar ir dirbti .
Su k. L.Pernavu(dar Zarasuose) būdavo susitinkam į savaitę kartą, bandžiau įtikinti ,kad vienas žmogus negali be policijos darbo laimėti prieš nusikaltėlius. Deja ,nepavyko įtikinti ,kad koks dvidešimt vagių rajone negalima sėkmingai neutralizuoti. Atvirkščiai, buvo siūloma pačiam apsisaugoti ir apsiginti, nors vagys buvo visiems žinomi. Gaila, bobučių, kurios būdavo atskleidžia nusikaltėlius,o policija jų net nebando įspėti ateičiai. Rašydavo laiškus V.Lansbergiui, kuriuos man perdavus, jis net perskaitydavo viešai, kalbėdamas apie tvarką…
Tik aš nerašiau dėl šių betvarkių laiškų V.Lansbergiui-maniau ne tuo adresu. Nors kiti tiesioginiai šio darbo vykdytojai-komisarai, ir politikai „uždėjo“ šiuos reikalus visiškai. Tam tikra prasme –ignoravo.
Ir dabar nuėjus į vietos komisariatą pasijauti bejėgis-atsakymai-negalim, tokie įstatymai-kartojasi, o vagystės tęsiasi, o L.Pernavui išvykus Į Kauną, po to į Vilnių visiškai netiriamos.
Dėl to jau ir su prokurorais bendrauta daug. Jie nepatenkinti Utenos PK darbu.
Keista, kodėl mes, o gal tik aš… –laikomi ne piliečiais, ir ypač tiems kurie skundžiasi ,anot policijos darbuotojos, iš viso nereik padėti…
Ir nesuprantu, kodėl Lietuvai buvau reikalingas tada, o dabar…
Nesigirdamas sakau ,juk aš tas problemas keliu, kaip pilietis ir kaip organizacijų atstovas. Esu Zarasų politkalinių tremtinių sąjungos ,Zarasų r.žemdirbių asociacijos įkūrėjas ir tarybos pirmininkas-visada giniau šių žmonių interesus.
Nuo praeitų metų esu naujos respublikoje žemdirbių organizacijos tarybos narys, kaip turintis ilgametę savivaldos(daug metų kūriau ir dirbau ŽŪR) patirtį. Kuri manau svarbi ne tik man.
O pačiam negalima kreiptis?
Negalima man padėt?
Kas yra, kokia problema Valstybėje.
Prezidente, gal JŪS turite patarėją teisėtvarkos klausimais. Ką reikia keisti, kad policija galėtų dirbti piliečių naudai, gal galima bendromis jėgomis spręsti-tai negali likti atidėta ateičiai. Bus renkami tarėjai teismams. Kažką panašaus iš visuomenės reikia siūlyti policijai-ir tikrai ne etatinius ir ne seniūnus.
Yra priimtų korupcinių įstatymų, kurių nepastebi struktūros, kurie daro žalos ne tik miesto ,bet ir kaimo žmonėms, ir kuriuos galima būtų keist.
O Seime vis nėra susiklausimo.
Reikia valios leisti norintiems – „veltui“ dirbti Lietuvai.
Aš tikiuosi kad būsiu Jūsų išgirstas, net ne kaip asmuo ar atstovas, o kaip žinantis dalį problemų sprendimo būdus.
Patarėjų atsakymai būdavo panašūs, o tam tikri sprendimai vis atidedami. Gal todėl ir teisėtvarkos institucijose nepilnai padaro darbą, nors išlaidas turi dideles ir be rezultatų. Prasti kadrai vietose.
Gal galima rasti bendrų taškų ir daryti sprendimus visų piliečių labui.
Pagarbiai M.Jurevičius
