Per 2020 m. II–III ketv. valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. euų

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, sudarė auditorių darbo grupę, kurios uždavinys – analizuoti Vyriausybės sprendimus, kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, prireikus inicijuoti auditus ar vertinimus šioje srityje, dalyvauti bendrose kitų šalių audito institucijų iniciatyvose, pandemijos pasekmes vertinant tarptautiniu lygiu.

2021 m. sausio–vasario mėn. auditoriai stebėjo Vyriausybės patvirtintas naujas priemones įmonių likvidumui palaikyti bei ekonomikai skatinti, susiejo esamus statistinius ekonominius rodiklius ir parengė susistemintą duomenų analizę.

„Pernai prasidėjęs COVID-19 protrūkis tapo iššūkiu visam pasauliui, reikšmingai paveikė šalių ekonomikas. Mūsų institucija, reaguodama į susidariusią situaciją ir siekdama prisidėti prie objektyvaus pasekmių valdymo vertinimo bei informuoti sprendimų priėmėjus ir visuomenę, analizuoja informaciją, sprendimus ir priemones, pasirinktas kovojant su pandemijos pasekmėmis. Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.). Nepaisant to, per 2020 m. II–III ketv. valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. Eur, ir tokio skolos dydžio nesame turėję, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. – Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“.

Stebint bedarbių skaičiaus augimo priežastis, matyti, jog Lietuvoje vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, 2021 m. sausio mėn. šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius – 20,7 tūkst.

Primename, jog Valstybės kontrolė 2020 m. pabaigoje parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje pateikė apibendrintą informacija apie Vyriausybės veiksmus ir priemones vasario–spalio mėn. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui. Tai, kaip naudojamos COVID-19 pasekmių mažinimo priemonių plano lėšos, ir institucijų veiksmai buvo vertinami ir kituose audituose: „Asmenų su negalia socialinė integracija“, „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“, „Kelių infrastruktūros valdymas“  ir kt.

COVID-19 grupės informacija periodiškai bus teikiama Seimo audito komitetui ir visuomenei. Dar viena minėtos grupės veiklos sričių – dalyvauti aukščiausiųjų audito institucijų tarptautinėse bendradarbiavimo inciatyvose, kurios nagrinėja kovą su COVID-19 pandemijos sukeltomis pasekmėmis pasauliniu ar Europos mastu.