skip to Main Content
cinino
Teisėjas Audrius Cininas (nuotr.) nusprendė, kad jokios pedofilijos nebuvo, nes auka – mažametė mergaitė „2009-06-09 K. D. apklausos protokole tiesiogiai nurodoma, kad vaikas kalba labai tyliai ir labai nenoriai atsakinėja į klausimus“.

Teisėjas A.Cininas : „Pedofilijos nebuvo, nes „mergaitė kalbėjo labai tyliai ir labai nenoriai atsakinėjo į klausimus

Primename, kad teisėjas Cininas šioje byloje turėjo valstybinės psichiatrinės ekspertizės dokumentą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad pedofilų auka nemeluoja ir nieko neišsigalvoja, pasakodama, kaip „dėdė ūsas jai į burną kaišiojo savo lyties organą“. Keistenybės prasidėjo, kad prokuratūra vaikų prievartavimą įvertino kaip „seksualinį priekabiavimą“, o vėliau teisėjas Cininas su gauja nusprendė, kad apskritai nieko nebuvo.

Tačiau tai ne vienintelis Cinino nusikaltimas, mano nuomone. Cinino biografijoje – kalnai nusikaltimų valstybės tarnyboje. Pvz., mane jis nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, nurodęs, kad spaudos darbas jau savaime yra nusikaltimas.

Todėl kokį penktą kartą prašau patraukti Cininą baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą:

Generalinei prokuratūrai
Pareiškėjas Aurimas Drižius,  Goštauto 8-269, Vilnius, [email protected]
2022-05-10
Dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-815-497/2014 atnaujinimo, teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo, neteisėtos cenzūros, A.Sadecko melagingų parodymų
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų  Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Kisinienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, cenzūros legalizavimo
Minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija mane nuteisė už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje  Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d.
T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkrimuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla. Tik keli organizuotam nusikalstamam susivienijimui priklausantys teisėjai paskelbė, kad rašyti straipsnius jau savaime yra nusikaltimas.
Tokiu būtu piliečiai M.Striaukas, mane nuteisęs apylinkės teisme, ir A.Cininas, Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis – nuteisę apygardos teisme, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą.
Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, mano turtas atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
Vadinamieji teisėjai ilgą laiką vykdo sunkius nusikaltimus, naudodamiesi tuo, kad juos nuo atsakomybės išsuka kiti nusikaltėliai – jų kolegos teisėjai. Tačiau tokia praktika greitai baigsis, nes teisėjams nėra numatyta išlyga, kad jie yra virš įstatymo, ir kad jie negali būti teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
T.y. byloje Nr. Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“.
Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia,  daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.
T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo  sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu,  tai pačiai „teismų“ sistemai  ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“.
Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos.  Konstitucijos 6 straipsnis sako :
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.
Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Dėl cenzūros mane nuteisė tokie teisėjai Cininas, Pakalnytė ir Dzedulionis, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, ir tai įrašę net savo nuosprendyje, tačiau vis tiek mane nuteisęs realia laisvės atėmimo bausme.
T.y. buvau nuteistas už tai, kad :… viešai paskleidė šiuos teiginius:
<…> „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ne tik turi sąsajų su paminėta įmone, bet ir dalyvavo, sprendžiant „Mažeikos naftos”privatizavimo klausimus…
<…> Tapo akivaizdu, kad A.Sadecko dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, koks jis bebuvo, tiesioginis ar netiesioginis, pagaliau yra pripažintas. O tai reiškia, jog A.Sadeckas melavo, teikdamas prevencinį ieškinį bei liudydamas teismuose, kad NIEKAIP privatizavime nedalyvavo. Būtent, tokia A.Sadecko pozicija ir turėtų būti įvertinta, kaip melagingų parodymų davimas ir melo skleidimas dokumente. <…> A.Drižius tada džiaugėsi, kad pagaliau jam pavyko įtvirtinti faktą, jog A.Sadeckas VISGI kažkaip dalyvavo AB „Mažeikių nafta“privatizavime.
Iki šiol prokuratūra dengė teisėjų nusikaltimus, sakydama, kad teisėjai yra aukščiau įstatymo. Toks požiūris taip pat yra nusikalstamas, nes nė vienas teisės aktas nenumato, kad specialios kategorijos valstybės tarnautojų – teisėjai – niekaip neatsako už padarytus nusikaltimus.
Teismų įstatyme aiškiai parašyta, kad teisėjai klauso tik įstatymo, o kai teisėjai sąmoningai įstatymą laužo, tai daro nusikaltimą.
Taip pat prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorę Danutę Kisinienę – ji suklastojo man šią baudžiamąją bylą ir palaikė kaltinimą teisme, nors ir puikiai žinojo, kad cenzūra Lietuvoje yra neteisėta ir negaliojanti. Kaip teisininkė, ji puikiai suprato, kad bet kokios nusikalstamos teismų nutartys, prieštaraujančios Konstitucijai ir įstatymui, yra neteisėtos, tačiau vis tiek sąmoningai vykdė šią nusikalstamą veiklą, dėl ko aš buvau nuteistas.
Dėl šios įvestos cenzūros man buvo padaryta didžiulė žala – buvau šešis kartus nuteistas, mano žemės sklypas parduotas varžytinėse, dešimt metų trukęs šių teisėjų – banditų persekiojimas atėmė man sveikatą ir sugadino santykius šeimoje.
Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.
Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad
Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Įtarus teisėją padarius nusikalstamą veiką, būtina sustabdyti jo įgaliojimus, kol teismas byloje paskelbs galutinį sprendimą ir jis įsiteisės.
Todėl minėta pseudoteisėjų gauja veikė organizuotoje grupėje ir mane nuteisė ir teisėtą veiklą – straipsnių rašymą
Primenu Konstitucijos nuostatą : 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Mano bylas jau dešimt metų nagrinėja „bešališkas“ teismas, kuris man į veidą juokiasi, kai aš jiems pacituoju įstatymus ir Konstituciją. „Mes aukščiau įstatymo“ – atvirai juokiasi šitie banditai teisėjų mantijomis.
Man šioje byloje paskelbtas nuosprendis už teisėtą veiklą nuo 2010 m. visą laiką yra pratęsiamas, klastojant naujas baudžiamąsias bylas ir mane toliau terorizuojant už teisėtą veiklą. Kadangi nuo 2010 m. esu nuolat teisiamas ir persekiojamas šios organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, iki šiol nėra pasibaigęs laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymo laikas. Paskutinio mano nuosprendžio terminas yra tik 2022 m. balandis, nes jis visą laiką buvo bendrinamas su naujomis man iškeltomis už teisėtą veiklą baudžiamosiomis bylomis. Todėl man šioje byloje paskirta bausmė iki šiol nėra atlikta – ji nuolat buvo bendrinama.
Įstatymas ir BPK 452 str. aiškiai sako, kad pareiškimas dėl bylos atnaujinimo dėl netinkamai taikyto teisės akto turi būti paduotas tik tol, kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės laikas.
Todėl yra visiškai neteisėtas teismo sprendimas sunaikinti baudžiamąją bylą, kurioje nuteistasis, tai yra aš, dar neatliko paskirtos bausmės.
Be to, šios bylos kopijas aš turiu, ir visa jos esmė yra parašyta nuosprendyje, taigi, jeigu teismui būtų įdomu, galiu pateikti jos kopijas.
BPK 451 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai nurodo, kad :
Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:
1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;
BPK 444 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą :
1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;
Šioje byloje visi mano išvirdinti teisėjai ir prokurorė sąmoningai ir tyčia kurpė man baudžiamąją bylą už teisėtą veiklą, todėl reikalauju nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 444 str. dėl teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo.
Remdamasis BPK 444, 451, 452 str., tiesiogiai Konstitucijos 44 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 10 str., o taip pat man Konstitucijoje garantuota teise į nešališką ir objektyvų teismą, reikalauju :
1. Nedelsiant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-815-497/2014 ir mane išteisinti
2. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų  Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, Vilniaus miesto prokuratūros prokurorės D.Kisinienės  atžvilgiu dėl nusikaltimų Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis)
Be to, Jungtinių tautų Žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnis nurodo, kad : 2. Niekas negali būti nuteistas už jokį veiksmą ar neveikimą, kuris pagal tuo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomas baudžiamuoju nusikaltimu.
Žurnalistika pati savaime dar nėra Lietuvoje paskelbta nusikalstama veikla, ją tik tokia, piktnaudžiaudami tarnyba, paskelbė keli nevykėliai teisėjai.
3. Pripažinti mane nukentėjusiuoju
Aurimas Drižius
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));